Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas

LRS, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2017 metų gegužės 19 d. šalies savivaldybėse įrašytų į laukiančiųjų paramos būstui išsinuomoti sąrašus yra 12212 asmenys (šeimos): jaunų šeimų – 2169, šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) – 1156, likusių be tėvų globos asmenų (šeimų) – 1114, neįgaliųjų ir asmenų sergančių lėtinių ligų sunkiomis formomis – 2143, bendrajame sąraše – 5383 ir socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą – 247 asmenys (šeimos).

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Subsidija asmenims ir šeimoms valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka Įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra:

  1. buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
  2. jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:

  • nuomojant socialinį būstą;
  • mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus:

  • duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
  • Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
  • neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybėms) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į gautą valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybės biudžetui, skirtą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, priima sprendimą pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.

Asmenys (šeimos), turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys Įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.

Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutrarimu patvirtintą metodiką:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493442&p_tr2=2

Informacija dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdė kredito įstaigų atranką, kurios teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus trims metams. 2015 m. liepos 15 d. pasirašytos sutartys su šiomis kredito įstaigomis, kurios 2015-2017 m. teiks valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus:

  1. AB „Swedbank“ (kreditus pradės teikti nuo 2015.08.03);
  2. SEB bankas (kreditus pradės teikti nuo 2015.08.18);
  3. Akademinė kredito unija (teritorija, kurioje teikia kreditus - Kauno m., Kauno r., Kaišiadorių r.);
  4. Kaišiadorių kredito unija (teritorija, kurioje teikia kreditus - Kauno m., Kaišiadorių r., Elektrėnų sav., Prienų r., Jonavos r., Trakų r., Širvintų r.);
  5. Raseinių kredito unija (teritorija, kurioje teikia kreditus - Kėdainių r., Kauno r., Jurbarko r., Tauragės r., Kelmės r., Radviliškio r., Raseinių r.);
  6. Šiaulių kredito unija (teritorija, kurioje teikia kreditus - Šiaulių m., Kelmės r., Joniškio r. ,Radviliškio r., Pakruojo r., Akmenės r., Telšių r.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

  1. 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;
  2. 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
  3. 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta - nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turintys teisę į valstybės paramą būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti.

Asmuo, norintis gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis gali pretenduoti į subsidiją.Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Informacija paskutinį kartą atnaujinta: 2016.01.27


LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMAS

2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

  1. Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
  2. Būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus.
  3. Būsto kreditas - banko ar kitos kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
  4. Būsto pardavimas – savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų perdavimas privačion nuosavybėn už nustatytą pinigų sumą (kainą) šiame įstatyme nustatyta tvarka.
  5. Išperkamoji būsto nuoma – būsto nuoma, kai nuomotojas savo nuosavybės teise valdomą būstą ar svetimą būstą, kai teisę jį išnuomoti išperkamosios nuomos būdu suteikia įstatymai ar būsto savininkas, leidžia nuomininkui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad nuomininkui būstas pereina nuosavybės teise, sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą.
  6. Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.
  7. Jaunas žmogus – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme.
  8. Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
  9. Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
  10. Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
  11. Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
  12. Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
  13. Šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
  14. Tinkamas būstas - būstas, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai, mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
  15. Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas – būsto kreditas, kurio gavėjui teikiama valstybės parama pagal šį įstatymą.

3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis šiais principais:

  1. lygiateisiškumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę;
  2. socialinio teisingumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius;
  3. pasirinkimo. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų;
  4. veiksmingumo ir efektyvumo. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

ANTRASIS SKIRSNIS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI IR IŠSINUOMOTI TEIKIMAS IR FINANSAVIMAS

4 straipsnis. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos

  1. Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal kompetenciją atsakingos:
  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);
  2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
  3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija);
  4. savivaldybių institucijos.
  1. Vyriausybė:
  1. priima paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką reglamentuojančius teisės aktus ir tikslines programas;
  2. tvirtina savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką;
  3. nustato valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarką;
  4. tvirtina bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą;
  5. nustato bankų ar kitų kredito įstaigų atrankos valstybės iš dalies kompensuojamiems būsto kreditams teikti tvarką.
  1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
  1. formuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką;
  2. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos įgyvendinimą;
  3. koordinuoja lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą savivaldybėms paramai asmenims ir šeimoms būstui įsigyti ar išsinuomoti teikti;
  4. teikia Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių teisės aktų projektus;
  5. nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojamas būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis;
  6. nustato valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus bankams ar kitoms kredito įstaigoms;
  7. nustato prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti formas ir jų nagrinėjimo tvarką;
  8. nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį procentais, šių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarką.
  1. Finansų ministerija užtikrina tinkamą paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimą.
  2. Savivaldybės taryba:
  1. nustato būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarką;
  2. tvirtina socialinio būsto fondo plėtros programą arba socialinio būsto fondo plėtrą numato kituose savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
  3. nustato savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarką;
  4. tvirtina savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą;
  5. priima sprendimą dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio ir jo keitimo;
  6. priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.
  1. Savivaldybės vykdomoji institucija:
  1. priima sprendimą išnuomoti savivaldybės būstą ir socialinį būstą;
  2. priima sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo asmenims ir šeimoms;
  3. nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus;
  4. ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos informuoja paramą būstui išsinuomoti gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
  5. šiame įstatyme nustatyta tvarka rengia ir teikia informaciją apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimą asmenims ir šeimoms;
  6. organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą;
  7. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas).

5 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimo šaltiniai

  1. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti finansavimo lėšas sudaro piniginės įplaukos, gautos šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, bei valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai.
  2. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, skirtos būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, planuojamos ir paskirstomos savivaldybėms vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams apskaičiavimo metodika.
  3. Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, būsto pardavimo ir kitų teisėtai gautų lėšų. Šios lėšos naudojamos vadovaujantis šiuo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra.
  4. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams panaudojama ne daugiau kaip 4 procentai būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių daliai kompensuoti skiriamų lėšų. Konkretų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti skiriamų lėšų dydį procentais iki biudžetinių metų pradžios nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
  5. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialiosioms tikslinėms dotacijoms savivaldybių biudžetams būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
  6. Parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, finansuojama iš valstybės biudžeto.

TREČIASIS SKIRSNIS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI FORMOS IR TEISĖS GAUTI ŠIĄ PARAMĄ NUSTATYMAS

6 straipsnis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos

  1. Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.
  2. Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:
  1. nuomojant socialinį būstą;
  2. mokant būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
  1. Asmenys ir šeimos, atitinkantys daugiau kaip vienos paramos formos sąlygas, vienu metu gali naudotis tik viena iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų.

7 straipsnis. Kreipimasis dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka su atitinkamu prašymu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.

8 straipsnis. Teisė į paramą būstui įsigyti

Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

  1. duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
  2. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
  3. įsigyja pirmą tinkamą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:
  1. neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma;
  2. turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti;
  3. neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

9 straipsnis. Teisė į socialinio būsto nuomą

  1. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:
  1. duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
  2. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
  3. neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
  1. Teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jeigu jie turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus.
  2. Asmenys ir šeimos, kurie už jiems suteiktą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigytą būstą prarado dėl skolinių įsipareigojimų ar perleido kitiems asmenims arba su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į paramą būstui išsinuomoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis įgyja po 5 metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.
  3. Asmenys ir šeimos, kuriems šiame įstatyme nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos.

10 straipsnis. Teisė į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją

Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, įrašyti į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų ir šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje.

11 straipsnis. Asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti

  1. Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:
  1. asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 88 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;
  2. dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;
  3. keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;
  4. šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 25 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių.
  1. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:
  1. asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 32 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių;
  2. dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 76 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 63 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių;
  3. keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 19 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių.
  1. Deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI TEIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS

12 straipsnis. Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo tvarka ir šių kreditų dydžiai

  1. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo tvarką nustato Vyriausybė.
  2. Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus gali teikti bankai ar kitos kredito įstaigos. Šie bankai ar kitos kredito įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje.
  3. Bankai ar kitos kredito įstaigos, pretenduojantys teikti valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus, atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
  4. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus bankams ar kitoms kredito įstaigoms nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto asignavimus paramai būstui įsigyti pagal šį įstatymą teikti.
  5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus teikiančiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis sudaro sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos. Sutartyse turi būti nustatyti šių kreditų teikimo metiniai limitai, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dalies (subsidijos) apmokėjimo tvarka ir reikalavimas įregistruoti hipoteką už valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigyjamam būstui.
  6. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:
  1. 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
  2. 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
  3. 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

13 straipsnis. Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos

  1. Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, atitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu jie yra:
  1. buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys, iki jiems sukanka 35 metai, ar jų šeimos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos;
  2. jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs, - apmokama 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos.
  1. Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.
  2. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams ar kitoms kredito įstaigoms nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą.
  3. Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą. Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal su banku ar kita kredito įstaiga sudarytą kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į banką ar kitą kredito įstaigą su prašymu pakeisti minėtą sutartį.
  4. Tuo atveju, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina bankui ar kitai kredito įstaigai anksčiau kaip per 5 metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius 5 metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, sutartyje dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.

14 straipsnis. Savivaldybės būsto fondo sudarymas ir naudojimas

  1. Savivaldybės būsto fondą sudaro socialiniai būstai ir savivaldybės būstai, kurie nuomojami:
  1. šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju;
  2. asmenims ir šeimoms, kurie Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka negali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos;
  3. savivaldybės tarybos sprendimu asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti;
  4. savivaldybės tarybos sprendimu kitais tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) ir kitais įstatymais.
  1. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie socialinius būstus ir savivaldybės būstus, kurie nuomojami asmenims ir šeimoms šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
  2. Socialinio būsto fondo plėtra vykdoma vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, kuriuose numatyta socialinio būsto fondo plėtra.
  3. Socialinio būsto fondo plėtra vykdoma statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, perkant ar kitokiu būdu teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, taip pat savivaldybėms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka perimant valstybės reikmėms nereikalingas laisvas gyvenamąsias patalpas arba gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena asmenys.
  4. Savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, savivaldybės tarybos sprendimu įrašomas į socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu.
  5. Savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą atvejį, ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn.

15 straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

  1. Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus atvejus, kai:
  1. būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams;
  2. socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų;
  3. išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kvadratinių metrų;
  4. socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kvadratinių metrų (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).
  1. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl didesnio naudingojo ploto socialinio būsto išnuomojimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
  2. Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio, negu nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kvadratinių metrų vienam asmeniui ar šeimos nariui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis.

16 straipsnis. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaita

  1. Asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus pagal įstatymuose nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją.
  2. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaita tvarkoma sudarant šiuos sąrašus:
  1. jaunų šeimų;
  2. šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
  3. likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų. Į šį sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos. Į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, atstovams pagal įstatymą (rūpintojams) pateikus prašymą, įrašomi ir likę be tėvų globos asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 16 metų, tačiau parama būstui išsinuomoti jie gali pasinaudoti tik įgiję visišką civilinį veiksnumą, jeigu atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus;
  4. neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų;
  5. bendrąjį. Į šį sąrašą įrašomi visi asmenys ir šeimos, nepatenkantys į šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytus sąrašus;
  6. socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą.
  1. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai sudaromi pagal prašymo užregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą ir laiką.
  2. Į asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašus įrašomi asmenys ir šeimos, kuriems yra išnuomotas socialinis būstas. Asmenys ir šeimos iš šių sąrašų išbraukiami nutraukus socialinio būsto nuomos sutartį šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.
  3. Į asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašus įrašomi asmenys ir šeimos, gaunantys būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Asmenys ir šeimos iš šių sąrašų išbraukiami nutraukus būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.
  4. Asmenys ir šeimos, gaunantys būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, neišbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų, tačiau būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos gavimo laikotarpis neįskaitomas į buvimo tokių asmenų ir šeimų sąrašuose laikotarpį.
  5. Asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai:
  1. įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte;
  2. jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius;
  3. miršta į sąrašą įrašytas asmuo;
  4. asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas);
  5. asmeniui ar šeimai jau išnuomotas socialinis būstas. Šiuo atveju asmuo ar šeima perrašomi į asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašą;
  6. šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis pasiūlytą socialinį būstą;
  7. jiems yra suteiktas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas;
  8. pateikia rašytinį prašymą savivaldybės vykdomajai institucijai išbraukti jį (juos) iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo;
  9. asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.
  1. Apie sprendimą išbraukti asmenis ir šeimas iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja asmenis ir šeimas pagal paskutinę žinomą asmens ar šeimos gyvenamąją vietą.
  2. Socialinis būstas nuomojamas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį, išskyrus laikotarpį, kai asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše esantis asmuo ar šeima gauna būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
  3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmenis ir šeimas perrašant iš vieno šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyto sąrašo į kitą šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą sąrašą, jų vieta sąraše nustatoma įvertinus buvimo ankstesniuose šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytuose sąrašuose laikotarpį.
  4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis arba būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos gali būti mokamos ir neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus asmenims ir šeimoms, netekusiems turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus), neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus), šeimoms, auginančioms vaikus, kai ne mažiau kaip dviem vaikams yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ir šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotus būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
  5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės teritorijoje gyvenančiusasmenis ir šeimas, įrašytus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, apie suteiktą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą. Duomenis apie asmenis ir šeimas, įrašytus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, jiems suteiktą ar nepaskirtą paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, nurodydamos jos neskyrimo priežastis, savivaldybių administracijos taip pat teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
  6. Savivaldybių administracijos savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašus, taip pat asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašus skelbia savivaldybės interneto svetainėje.

17 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensavimo tvarka

  1. Asmenims ir šeimoms, įrašytiems į šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus ir sulaukusiems eilės paramai būstui išsinuomoti gauti, savivaldybės vykdomoji institucija, įvertinusi galimybes mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją pagal šio straipsnio 4 dalį, priima sprendimą pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.
  2. Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras).
  3. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo ir asmens ar šeimos įrašymo į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tokio prašymo pateikimo dienos. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos už laikotarpį nuo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, jeigu savivaldybės vykdomoji institucija priėmė sprendimą mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, bet ne anksčiau kaip nuo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija priėmimo dienos.
  4. Asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, skaičius savivaldybėje nustatomas atsižvelgiant į valstybės biudžeto specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybės biudžetui, skirtą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydį.
  5. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį (mokant pirmą kartą, savivaldybės vykdomajai institucijai priėmus sprendimą mokėti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, – už visą laikotarpį nuo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimo pasiūlyti pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija priėmimo dienos) ir pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.
  6. Savivaldybės vykdomoji institucija gali sudaryti fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu, nuomojamų būstų sąrašą. Savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka informacija apie tokius būstus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.

18 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis

  1. Asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies bazinį dydį, kurį nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika.
  2. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis perskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientą, nustatomą atsižvelgiant į vidutines būsto nuomos rinkos kainas, ir atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes gali būti perskaičiuojamas įvertinus vartotojų kainų indekso, kainų ir gyventojų pajamų pokyčius, kai šie pokyčiai didesni kaip 3 procentai.
  3. Vyriausybė, tvirtindama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, turi užtikrinti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis būtų ne mažesnis kaip 50 procentų rinkos vidutinio nuomos mokesčio, apskaičiuoto asmeniui pagal tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą.
  4. Asmeniui ar šeimai, išsinuomojusiam (išsinuomojusiai) būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra didesnis kaip 8 kvadratiniai metrai, mokama tik pagal asmeniui ar šeimos nariui nustatytą tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvą apskaičiuota būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija.

19 straipsnis. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimo stabdymas ir nutraukimas

  1. Asmenims ir šeimoms būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas nutraukiamas ir asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų išbraukiami, kai:
  1. asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte;
  2. Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius;
  3. asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos;
  4. pasibaigia Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir nepratęsiama ar nesudaroma nauja būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis.
  1. Jeigu asmuo ar šeima, pasibaigus būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarčiai, nepraranda teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją pagal šio įstatymo 10 straipsnį, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalis asmeniui ar šeimai pateikus prašymą kompensuojama pagal naują Nekilnojamojo turto registre įregistruotą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.
  2. Asmenims ir šeimoms, kurių įsiskolinimas už būsto nuomą ar išperkamąją būsto nuomą viršija 3 mėnesių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio sumą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu stabdomas, iki bus padengtas įsiskolinimas arba pateikta Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija, atitinkanti įsiskolinimo sumą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas atnaujinamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, asmeniui ar šeimai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad įsiskolinimas padengtas, arba Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodytą garantiją, atitinkančią įsiskolinimo sumą. Atnaujinus būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimą, kompensacija išmokama ir už laikotarpį, kai kompensacijos mokėjimas buvo sustabdytas.

20 straipsnis. Socialinio būsto nuomos sutarties sudarymas, keitimas ir nutraukimas

  1. Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė.
  2. Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti keičiama ir asmeniui ar šeimai išnuomojamas kitas būstas, jeigu asmuo ar šeima įgyja teisę į kitokio, negu nuomojamas, naudingojo ploto socialinį būstą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytą socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą arba jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgalus ir jam (šeimai) yra nuomojamas neįgaliesiems specialiai nepritaikytas socialinis būstas.
  3. Asmuo ar vienas iš šeimos narių dėl socialinio būsto nuomos sutarties keitimo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją pateikdamas prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į kitokio naudingojo ploto socialinį būstą, arba dokumentus, patvirtinančius teisę į neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą.
  4. Socialinio būsto nuomos sutarties keitimą gali inicijuoti ir savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu nustatoma, kad asmeniui ar šeimai nuomojamas socialinis būstas neatitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto naudingojo ploto normatyvo arba nėra specialiai pritaikytas neįgaliesiems.
  5. Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama:
  1. kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte;
  2. kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius;
  3. kai asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;
  4. kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos;
  5. kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais.
  1. Jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.

21 straipsnis. Socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio nustatymas

  1. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį.
  2. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 VRP dydžio.

22 straipsnis. Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimų pareigos

Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunantys asmenys ir šeimos privalo:

  1. deklaruoti gyvenamąją vietą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
  2. šiame įstatyme numatytais atvejais deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
  3. pagal patvirtintą prašymo formą ir jo priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir būtinus šiai paramai gauti dokumentus;
  4. per mėnesį nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pasibaigimo arba teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimo dienos informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją;
  5. pateikti savivaldybės vykdomajai institucijai sutikimą gauti informaciją apie jų turimus indėlius bankuose ir kitose finansų įstaigose ir iš bankų ir kitų finansų įstaigų gautas paskolas.

23 straipsnis. Dėl paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimų kaltės neteisėtai gautos paramos išieškojimas

  1. Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija nustato, kad asmenys ir šeimos kreipdamiesi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikė neteisingus duomenis, reikalingus paramai teikti, arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie gyvenamosios vietos pakeitimą, būsto įsigijimą, materialinės padėties pasikeitimą, kuris lemia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pasibaigimą arba teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimą, neteisėtai gauta parama būstui įsigyti ar išsinuomoti turi būti grąžinta visa iš karto arba asmens rašytiniu prašymu ir savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dalimis.
  2. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl neteisėtai gautos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

PENKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS BŪSTO IR PAGALBINIO ŪKIO PASKIRTIES PASTATŲ PARDAVIMAS

24 straipsnis. Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejai

  1. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:
  1. kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  2. kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  3. kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
  4. kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
  5. kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
  6. kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
  7. atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.
  1. Už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys:
  1. kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
  2. būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
  3. gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį;
  4. būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos;
  5. savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.
  1. Ketinant pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių pardavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu tai pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti juos įsigyti pagal šį įstatymą. Jeigu gyvenamojo namo savininkai per mėnesį nuo pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis pateikimo dienos raštu nepareiškia pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis pagal šį įstatymą, pastatai, jų dalys gali būti parduodami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.
  2. Asmenys ir šeimos, įsigiję savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus šiame straipsnyje numatytais atvejais, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti gali pasinaudoti tik praėjus 5 metams nuo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų nuosavybės teisės perėjimo dienos, išskyrus asmenis ir šeimas, netekusius nusipirkto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.

25 straipsnis. Parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymas

  1. Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertinimo įmonės (turto vertintojai) dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų atsako teisės aktuose ir turto vertinimo sutartyje nustatyta tvarka.
  2. Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, įskaitomos į būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo kainą.

26 straipsnis. Atsiskaitymo už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus tvarka

  1. Už parduodamus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą per 10 kalendorinių dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.
  2. Jeigu būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai mokėjimo garantiją, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti kredito įstaigai įkeisti perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, numatant, kad hipoteka įsigalios, kai bus visiškai atsiskaityta su savivaldybės vykdomąja institucija už perkamą būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, tai yra sumokėta šio būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų kaina, netesybos ir įvykdytos kitos prievolės.
  3. Parduodamas savivaldybės būstas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai gali būti įkeisti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.

27 straipsnis. Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo–pardavimo sutarties turinys

Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už įsigytą savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus tvarka, pirkėjo įsipareigojimai vykdyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį ir kiti pirkėjo įsipareigojimai, teisinės pasekmės už sutarties sąlygų nevykdymą, sutarties nutraukimo tvarka.

28 straipsnis. Lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, panaudojimas

  1. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį.
  2. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 25 procentų lėšų, gautų pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, prireikus naudojama savivaldybės būsto fondo plėtrai siekiant aprūpinti būstu jaunus žmones ir jaunas šeimas, kurie (jaunos šeimos atveju – bent vienas iš sutuoktinių) su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.

29 straipsnis. Nuosavybės teisės perėjimo momentas

Nuosavybės teisė į įsigytą savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pirkėjui pereina, kai jis visiškai atsiskaito už parduotą savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis. Įstatymo taikymas

  1. Asmenys ir šeimos, įrašyti į eiles paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (toliau – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) ir turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti pagal šį įstatymą, įrašomi į atitinkamus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, nurodytus šiame įstatyme, įskaitant buvimo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nurodytuose sąrašuose laikotarpį.
  2. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (toliau – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas), šiame įstatyme nustatyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai bei šio būsto nuomos sąlygos nekeičiami ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus.
  3. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, apmokama 20 procentų kredito likučio sumos, jeigu asmeniui ar šeimos nariui po 2003 m. sausio 1 d. yra nustatyta I ar II invalidumo grupė arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba jis sukako senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos narys yra pripažintas vaiku invalidu, arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka jam yra nustatytas neįgalumo lygis.
  4. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu asmuo ar šeimos narys po 2003 m. sausio 1 d. susirgo lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir šeimoms, kuriose po 2003 m. sausio 1 d. gimė arba buvo įvaikintas ketvirtas ar daugiau vaikų, apmokama 10 procentų kredito likučio sumos.
  5. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu jame nustatyta tvarka nustatytos papildomos lengvatos nebuvo suteiktos ir jeigu asmeniui ar šeimos nariui iki 2002 m. gruodžio 31 d. yra nustatyta I ar II invalidumo grupė arba šeimos narys yra pripažintas vaiku invalidu, apmokama 20 procentų kredito likučio sumos.
  6. Asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, jeigu jame nustatyta tvarka nustatytos papildomos lengvatos nebuvo suteiktos ir jeigu asmuo ar šeimos narys iki 2002 m. gruodžio 31 d. susirgo lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma arba jeigu šeimoje iki 2002 m. gruodžio 31 d. gimė arba buvo įvaikintas ketvirtas ar daugiau vaikų, apmokama 10 procentų kredito likučio sumos.
  7. Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytais atvejais nurodyto dydžio kredito likučio suma apmokama, jeigu šia teise asmenys ir šeimos nepasinaudojo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymą.
  8. Kitiems asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos subsidijos neteikiamos.
  9. Asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

  1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
  2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2017 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų