Nereikia skubėti pirkti NT degančiom akim, tinkamai pasverkite skolinimosi sąlygas

2016-09-29
Būsto kainos
Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, dalis gyventojų būstus vertina kaip gerą investiciją ir įsigiję juos išnuomoja (nuotr. Bankai.lt)

Būsto rinkos pagyvėjimą skatina sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir istorinių žemumų palūkanų normos. Vis dėlto gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta, perspėja Lietuvos bankas.

„Palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, dalis gyventojų būstus vertina kaip gerą investiciją ir įsigiję juos išnuomoja. Kiti, nuomos kainoms pakilus, o paskolų įmokoms sumažėjus, nusprendžia ne nuomotis, o įsigyti būstą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina atsakingai įvertinti savo finansinę padėtį, nepamiršti galimų būsto rinkos posūkių, kurie gali reikšmingai apsunkinti paskolos grąžinimą ar nepateisinti investavimo lūkesčių. Tai ypač taikytina tiems gyventojams, kurie perka būstą nuomai, naudodami ne nuosavas, o skolintas lėšas“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Jis pažymi, kad, nors šiuo metu šalies ekonominės perspektyvos yra geros, atlyginimai kelerius metus kilo sparčiau nei būsto kainos, vis dėlto ekonomikai būdingi verslo ciklai, gyventojų pajamos gali reikšmingai sumažėti ir jų darbo užmokesčiui bei nekilnojamojo turto (NT) kainoms galėtų smogti, pavyzdžiui, reikšmingas išorinis geopolitinis ar ekonominis šokas, toks kaip NT kainų korekcija Skandinavijoje.

Būsto paskolų šiuo metu išduodama rekordiškai daug, tad jeigu tinkamai nebus suvaldyta bendra situacija, tuomet pakilus palūkanom ir sumažėjus darbo užmokesčiui gali būti labai liūdna turintiems būsto paskolas. Lietuvos bankas sako yra pasiruošęs suvaldyti galimą palūkanų šuolį, kad apsaugotų būsto paskolas paėmusius gyventojus.

Apie tai Tomas Garbaravičius, LB valdybos narys:

„Taip, rinkos „apsukos“ yra aukštos, bet kalbėti apie jau išsipūtusį NT burbulą nėra pagrindo dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia, būsto pasiūla yra pakankama. Antra, būstų statyba šiuo metu gali daug greičiau sureaguoti į padidėjusią paklausą, todėl nėra baimių, kad norimo būsto greitai neliks. Statyboms pradėti reikia mažiau dokumentų, statybų leidimai išduodami greičiau. Visa tai riboja spartesnį kainų augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Lietuvos banko atlikta rinkos dalyvių apklausa rodo, kad lūkesčiai dėl kainų augimo yra nuosaikūs. NT rinkos dalyviai tikisi, kad būsto kainos Vilniuje per ateinančius metus kils iki 5 proc. Kita vertus, pažymėtina, jog per naujausią NT rinkos dalyvių apklausą buvo daugiau manančiųjų, kad norinčiųjų įsigyti būstą, pavyzdžiui, Vilniuje, netgi sumažės – tokių buvo beveik 10 proc. punktų daugiau nei tų, kurie nurodė, kad paklausa didės.

Sostinės rinka – svarbi ir didžiausia šalies NT rinkos dalis, joje ir tendencijos ryškesnės. Prie šios rinkos aktyvumo prisideda Vilniuje užaugusi ir iš kitų miestų į sostinę atvykusi jaunų žmonių karta.

„25–35 metų žmonių poreikis būstui yra didesnis – daugelis jų darbo rinkoje įsitvirtino augant ekonomikai ir sparčiai didėjant pajamoms. Nors šiuo metu Vilniuje demografinė situacija NT rinkai yra palanki, vidutiniu laikotarpiu ji gali kelti vis daugiau iššūkių, nes pagal prognozes trisdešimtmečių dalis mažės“, – teigia Simonas Krėpšta.

Lietuvos bankas atidžiai stebi būsto rinką ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių.

„Galime keisti Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytą pradinio įnašo reikalavimą, paskolų vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį. Galime taikyti anticiklinį kapitalo rezervą, t. y. reikalauti iš bankų daugiau nuosavų lėšų, jeigu skolinimas taptų perteklinis. Šios ir kitos mūsų turimos priemonės padėtų stabdyti galimą būsto rinkos perkaitimą“, – komentuoja Tomas Garbaravičius.

Kadangi šiuo metu disbalansų skolinimo rinkoje nėra, taip pat, nepaisant tam tikrų „karštumo“ ženklų Vilniuje, nėra pakankamo pagrindo susirūpinti dėl NT kainų lygio, šiandien Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą dėl 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo.

Anticiklinis kapitalo rezervas yra makroprudencinės politikos priemonė, Lietuvos banko pradėta taikyti 2015 m. viduryje. Tada nustatyta 0 procentų norma iki šiol nebuvo pakeista, tačiau situacija vertinama kas ketvirtį, ir, jeigu būtų nustatyta netvarios kreditavimo ar NT rinkos raidos požymių, anticiklinio kapitalo rezervo norma būtų didinama.

Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2017 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų