Kriptovaliutos

Čia rasite informaciją kur nusipirkti kriptovaliutų, kuriose piniginėse jas laikyti bei kitą aktualią informaciją apie kriptovaliutas.

Įspėjimas: kriptovaliutų pirkimas yra itin aukštos rizikos, kriptovaliutos yra nereguliuojamos, tad kriptovaliutų kaina gali nukristi iki nulio.

Kriptovaliutų keityklos

Populiariausios ir patikrintos keityklos, kuriose kriptovaliutų gali įsigyti ir lietuviai. Atrinkome ir patikrinome kriptovaliutų keityklas, kuriose yra galimybė atlikti kriptovaliutų pirkimą persivedant eurus iš savo banko sąskaitos į žemiau esančias keityklas ir eurus išsikeisti į norimas kriptovaliutas. Didžiųjų bankų klientai (SEB, Swedbank, Luminor ir kt.) iki šiol (2021 m. vasario mėn. duomenimis) gali pervedinėti eurus į kriptovaliutų keityklas, tačiau pervedant didesnes sumas gali paklausti kokiu tikslu perkate kriptovaliutas ir kitų susijusių klausimų su pinigų plovimu. Deja, bet Paysera ir Revolut klientai į kriptovaliutų keityklas pervedinėti pinigų negali.

Binance

1. Binance

Binance yra viena populiariausių ir sparčiausiai augančių kriptovaliutų keityklų. Binance įkurėjas, 2018 metais atsidūrė ant forbes žurnalo viršelio, keityklą aplanko ±400mln. žmonių per mėnesį. Pati keitykla turi daug egzotinių valiutų, vartotojų bazė sparčiai auga dėl labai geros marketingo strategijos. Galima pirkti ir parduoti kriptovaliutą eurais, įnešimas bankiniu pavedimu. Į patvirtintą Binance paskyrą, eurai iš lietuviško banko (pvz. SEB) į Binance įkris per kelias sekundes atliekant nemokamą momentinį mokėjimą.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis
bitFlyer

2. bitFlyer

bitFlyer kriptovaliutų keitykla turinti daugiau nei 2 mln. registruotų vartotojų. Tai yra viena didžiausių ir patikimiausių kriptovaliutų keityklų, kuri veikia Europoje, Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje. Ši keitykla taip pat patenka į patikimųjų sąrašą. Galima pirkti ir parduoti kriptovaliutą eurais, įnešimas bankiniu pavedimu.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis
Kraken

3. Kraken

Kraken kriptovaliutų keitykla yra patikima ir mėgstama tarp lietuvių pirkėjų. Patikimumo suteikia tai, kad keitykla bendradarbiauja su vokišku Fidor banku. Kraken keitykloje nėra tiek daug kriptovaliutų kiek Binance, bet ši keitykla vertinama teigiamai. Galima pirkti ir parduoti kriptovaliutą eurais, įnešimas bankiniu pavedimu.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis
Bitfinex

4. Bitfinex

Bitfinex kriptovaliutų keitykla yra viena patogiausių savo įrankių ir grafikų stebėjimo galimybėmis. Keitykla yra viena seniausių, tačiau turi ne kokį įvaizdį tarp senųjų kripto bendruomenės vilkų dėl leidžiamos tether (USDT) valiutos. Į keitykla be jokių problemų galima pervesti eurus ir pirkti kriptovaliutą.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis
Bitstamp

5. Bitstamp

Bitstamp kriptovaliutų keitykla yra viena solidžiausių ir labiausiai vertinama institucinių investuotojų. Šioje kriptovaliutų keitykloje galėsite nusipirkti ne tokį didelį kiekį kriptovaliutų, bet pagrindinės tikrai yra. Bitstamp kriptovaliutų keityklos duomenimis dažnai remiasi Bloomberg, CNBC ar kitos žiniasklaidos priemonės pateikdamos kriptovaliutų kainas. Galima pirkti ir parduoti kriptovaliutą eurais, įnešimas bankiniu pavedimu.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis
Poloniex

6. Poloniex

Poloniex kriptovaliutų keitykla yra skirta įsigyti tokias kriptovaliutas, kurių neįsigysite kitur. Šioje keitykloje nėra galimybės pirkti eurais, tačiau galite persivesti kriptovaliutą, pavyzdžiui BTC ir su jais įsigyti kažkokią kitą. Šią keityklą vertintumėme kaip mažiausiai patikimą, bet ji veikia nuo 2014 m.

Patikrinta Bankai.lt Registruotis

Naudinga informacija? Pasidalink!

Kriptovaliutų piniginės

Saugiausios "hardware" kriptovaliutų piniginės

Ledger Nano S

1. Ledger Nano S

Ledger Nano S yra viena populiariausių kriptovaliutų piniginių, kuri yra laikoma viena saugiausių hardware piniginių rinkoje. Jungiamasi su laidu. Ledger Nano S kaina 59 eur.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Ledger Nano X

2. Ledger Nano X

Ledger Nano X yra tobulesnė Nano S versija. Nano X nuo Nano S skiriasi tuo, kad Nano X yra didesnė talpa ir galima jungtis per Bluetooth (be laido), kai Nano S jungiamasi su laidu. Ledger Nano X kaina 119 eur.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Trezor One

3. Trezor One (Juodas arba Baltas)

Trezor one taip pat priskiriama prie populiariausių ir saugiausių piniginių, palaiko daugiau nei 1000 kriptovaliutų. Šis Trezor One modelis yra pats pigiausias ir galima rinktis tarp juodos, baltos arba metallic spalvos. Juodos arba baltos spalvos piniginė kainuos 59 eurus.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
KeepKey

4. KeepKey

KeepKey kriptovaliutų piniginė yra viena pirmųjų ir turi gerą vardą tarp kriptovaliutų entuziastų. Ši kriptovaliutų piniginė palaiko ne tiek daug kriptovaliutų kiek Trezor ar Ledger. Taip pat ši piniginė bus siunčiama iš JAV, todėl gali užtrukti. Įprasta piniginės kaina $79, bet būna dažnai akcija, kai parduodama už $49.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Trezor model T

5. Trezor Model T

Trezor Model T yra brangesnė ir daugiau galimybių turinti kriptovaliutų pinginė. Didžiausias skirtumas Model T piniginės nuo Model One, yra tas, kad Model T piniginės ekranėlis yra didesnis 240x240 pixel ir ekranėlis turi touchscreen galimybę. Model T taip pat palaiko daugiau nei 1000 skirtingų kriptovaliutų. Trezor Model T kaina 192.39 eur.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Trezor One Metallic

6. Trezor One Metallic

Trezor One Metallic techniškai yra tokia pati piniginė kaip ir Trezor One, tik šios piniginės išorė yra pagaminta rankų darbo iš aukštos kokybės aliuminio (EN AW 5083), todėl pati spalva ir korpusas gali keisti spalva unikaliai nuo pasitrynimų. Gražiai išgraviruoti užrašai ant nugarėlės suteikia šiai piniginei unikalumo. Tačiau ji kainuoja net 605 eurus.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Ledger Pack

7. Ledger Nano S + Nano X

Jeigu norite įsigyti Ledger Nano S ir Nano X, šis combo pasiūlymas yra Jums. Geresne kaina galite įsigyti abu - Ledger Nano S ir X.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Ledger Pack

8. Ledger Nano S (3 vnt.)

Ledger Nano S pasiūlymas šeimoms/grupėms. Čia galite įsigyti 3 vnt. Ledger Nano S už geresnę kainą nei pirktumėte atskirai.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti
Ledger Pack

9. Ledger Nano X (3 vnt.)

Ledger Nano X pasiūlymas šeimoms/grupėms. Čia galite įsigyti 3 vnt. Ledger Nano X už geresnę kainą nei pirktumėte atskirai.

Patikrinta Bankai.lt Pirkti

Aktualūs straipsniai apie kriptovaliutas

Susipažinkite su informacija, kuri bus naudinga žengiant į kriptovaliutų pasaulį

Kriptovaliutos

Kriptovaliutos yra naujas reiškinys, kuris prasidėjo 2009 metais, kai buvo pradėtas naudoti Bitcoinas. Po to sekė begalė kitų blockchain technologija paremtų kriptovaliutų kūrimas. Šiuo metu yra skaičiuojama tūkstančiais įvairių kriptovaliutų. Naujas kriptovaliutų finansavimo modelis yra labai palankus, jeigu turi idėją, parašai gražų rašinėlį, vadinamą "White paper", kuriame bus detaliai aprašoma Jūsų idėjos koncepcija, tada žingsnis marketingui. Užperkate daug reklamos tam, kad daug žmonių patikėtų Jūsų idėja, tada dar žinoma reikia garsių ir patikimų žmonių, kad projektas atrodytų solidžiau - ir pirmyn, darote pre ICO ir ICO (initial coin offering). Žmonės tikėdami idėja suneša pinigus, bet žino, kad ši idėja gali ir neišsivystyti ir prisiima riziką. Kriptovaliuta yra nereguliuojama, tad surinkus pinigus toji naujoji Kriptovaliuta gali ir išnykti, o už tai nebus kaltų. Todėl, daugelis pradėjo naudotis žmonių patiklumu ir visa šia banga, sukuria gražias idėjas, bet net negalvoja jų vystyti, kiekviename ICO ir jų White paper yra aiškiai parašyta, kad jie gali ir nepristatyti galutinio produkto ir investuoti pinigai bus negrąžinami. Puiki terpė kriptovaliutų sukčiams pasiimti iš patiklių investuotojų pinigus.

Daugelis garsių kriptovaliutų asmenybių yra pasakę, kad 90% ICO ir naujai susikūrusių kriptovaliutų yra apgavystė (scam, fraud). Todėl tai šiek tiek sugadino Bitcoino reputaciją. Nors galbūt ir pats Bitcoinas yra labai gražiai sugalvota ir didelio masto afera. Kolkas taip neatrodo, nes kuo toliau, tuo daugiau žinomų investuotojų ir bankų pradeda vertinti bitcoiną dėl "proof of work" principo. T.y. Bitcoinai yra ne šiaip sukuriami ar įrašomi, tam, kad sukurti bitcoiną, reikia galingų kompiuterių, kurie išspręstų uždavinius, tvirtintų transakcijas, o už tai kaip atlygis susikuria bitcoinas. Vienam bitcoinui sukurti šiuo metu reikia išleisti virš $1000 dolerių, tad tai ne šiaip atspausdinti pinigus, čia realios sanaudos. Ši idėja ir veža bitcoiną į priekį, nes pavyzdžiai su Venesuela ar Zimbabve, kur pinigai spausdinami be protiškais tempais ir jie nuvertėja, neneša nieko gero fiat valiutai, kuri atspausdinama priklausomai nuo to, kiek reikia ar kiek sugalvoja šalių vyriausybės. JAV skola dėl atspausdintų pinigų problemos yra milžiniška, tas pats vyksta ir Europos Sąjungoje ir Kinijoje, bei daugelyje kitų šalių.

Šių dienų išsigelbėjimas yra kriptovaliutos, kurios gali padėti pakeisti visą pinigų sistemą. Tiesa "proof of work" algoritmas ne visuomet bus naudojamas, nes čia vėlgi kriptovaliutų gamintojai susidurs su tam tikrais ribojimais, kai uždaviniai taps nebeišsprendžiami ir prireiks kvantinių kompiuterių, o gal net ir jie nebeišspręs šių uždavinių, nebeapsimokės kasti bitcoinų, nebebus kas tvirtina transakcijas ir valiuta bus pasmerkta žlugti. Todėl daug kitų valiutų kaip Ethereum pereina iš "proof of work" į "proof of stake" principą, kur žmonės patys naudodami valiutą, pervesdami ją, tvirtins transakcijas, t.y. tu nepervesi valiutos, nepatvirtindamas jos. Kriptovaliutos nuolat tobulėja ir ieškos sprendimų kaip tapti ateities mokėjimo priemone.

Įvairių šalių vyriausybės matydamos kaip veržiasi į priekį blockchain technologija ir kriptovaliutos, bandys neįsileisti Bitcoin ar kitą valiutą į savo šalių ekonomiką, o sukurti savo. Pirmieji šalių kriptovaliutas sukurs tikėtina, kad Japonija ir Australija. Japonija jau turi net ir pavadinima J coin ir buvo kalbų, kad nori ją pasileisti iki Olimpinių žaidynių pradžios 2020 metais. Kaip bus, matysime. Tačiau, kad kriptovaliutos yra ateitis jau mažai yra abejonių. Abejonė yra tik ar nereguliuojamos valiutos tokios kaip Bitcoin turės galimybę egzistuoti ir tapti pasaulio valiuta.

Puikus LRT reportažas apie kriptovaliutas ir interviu su Justu Pikeliu (Monetha įkūrėju) ir Sauliumi Masteika (VU Fintech studijų programos vadovas) - 2020 06 18:

Rizika norint išsiimti pinigus iš kriptovaliutos keityklos - Šiaulių bankas atsisakė priimti pavedimą

Delfi straipsnis 2021 02 07

Elektroninėje keitykloje bitkoinus už eurus pardavusi vilnietė Silvija norėjo pinigus pervesti į savo „Šiaulių banko“ sąskaitą, tačiau bankas atsisakė juos priimti.

Kaip aiškino Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis, finansų rinkos dalyviai negali tiesiogiai gauti mokėjimų virtualiuoju turtu, į jų sąskaitas gali patekti tik atsiskaitymai tradicinėmis valiutomis.

„Aptarnauti klientų, prekiaujančių virtualiuoju turtu ar gaunančių pajamas tokio tipo turtu, Lietuvos bankas nedraudžia, todėl kiekvienas rinkos dalyvis vykdydamas veiklą sprendžia pats kokių veiksmų turi imtis, kad būtų laikomasi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir valdomos su tuo susijusios rizikos“, – sakė jis.

Kreipėsi į kelis bankus

Silvija pasakojo, kad savo bitkoinus pardavė keitykloje „Kraken“, tačiau eurai jos „Šiaulių banko“ sąskaitoje taip ir neatsirado. Kaip „Delfi“ sakė „Šiaulių banko“ komunikacijos specialistė Monika Rožytė, bankas iš tiesų gali sustabdyti paslaugų teikimą, kai klientas prekiauja ar tarpininkauja prekyboje kriptovaliutomis.

„Ši sąlyga nurodyta paslaugų teikimo taisyklėse, – sakė ji. – Taip siekiama išvengti rizikos, kuri sietina su virtualios valiutos lėšų kilmės sudėtingu atsekamumu, patikrinimu ir identifikavimu bei kitomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo potencialiomis rizikomis.“ M. Rožytė pridūrė, kad apgailestauja, jog klientams kartais tenka susidurti su tokia situacija, tačiau bankui, įstatymų tvarka, yra keliami aukšti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, todėl turi jų laikytis.

Po to Silvija kreipėsi į „Payserą“, tačiau ir ten išgirdo neigiamą atsakymą. „Mūsų požiūris į kriptovaliutas yra aiškus, griežtas ir visada klientams buvo viešas. „Paysera“ draudžia atlikti kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo sandorius bei imasi priemonių tokiai veiklai stabdyti.

Vien pernai „Paysera“ uždarė 719 privačių asmenų sąskaitų, kurių savininkai bandė pirkti ar keisti kriptovaliutas“, – „Delfi“ informavo įmonės generalinis direktorius Vytenis Morkūnas.

Silvija dėl pervedimo pasiteiravo ir „Swedbank“ bei SEB – pastarasis ir suteikė vilties. Kaip paaiškino SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, jų bankas už kriptovaliutas nupirktus eurus priima atlikęs papildomą tyrimą. „SEB bankas, vykdydamas pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, piniginius mokėjimus iš kriptovaliutų keityklų priima atlikęs papildomą tyrimą ir įsitikinęs lėšų kilmės šaltiniu. Bankas, norėdamas nustatyti lėšų kilmę, gali prašyti pateikti papildomus duomenis. Atsižvelgiant į pateiktą papildomą informaciją, bankas priima sprendimą dėl tokio mokėjimo“, – informavo ji.

Rizikų pavyzdys

Centrinio banko atstovas A. Šilgalis pastebėjo, kad Silvijos istorija gali būti vienas su virtualiomis valiutomis susijusių rizikų pavyzdžių.

„Tai – ribotos galimybės iškeisti virtualiąsias valiutas į tradicines. Iš esmės tai susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kurią bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai vertina patys, atsižvelgdami į įstatymus ir kitus teisės aktus, bendrąją praktiką, rekomendacijas. Lietuvos bankas ne kartą yra išsakęs aiškią poziciją, kad licencijuojami finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu“, – priminė jis.

A. Šilgalis dar pastebėjo, kad griežtėjant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimams, nuo 2019 metų pradžios į prižiūrimų įstaigų ratą pateko ir virtualaus turto keityklos, virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai (Lietuvoje jas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), tačiau šios veiklos rizika ir toliau laikoma aukšta.