Bitcoin istorija, kasyklos, kainos pokyčiai, ateitis

2017-10-06
Bitcoin
Bitcoin istorija ir ateitis (nuotr. Bankai.lt)

Bitcoin valiuta ir kriptovaliutos yra sparčiai populiarėjanti elektroninių pinigų forma. Populiariausia kriptovaliuta yra Bitcoin, kuri buvo pirmoji ir ją sukūrė anoniminis asmuo ar asmenų grupė, tačiau viešai skelbiama, kad Bitcoin kūrėjas yra išgalvotas Satoshi Nakamoto. Bitcoin valiuta yra blockchain technologijos pagrindu sukurti virtualūs pinigai, naudojantys saugų ir anoniminį kanalą. Tam, kad būtų pervestas Bitcoinas ar jo dalis (Satoshis) iš vienos sąskaitos į kitą, reikalingi super kompiuteriai, kurie ir atlieka šį darbą spręsdami sudėtingus algoritmus, kurie ir garantuoja transakcijos saugumą ir anonimiškumą. Iš esmės Bitcoin valiutos nebūtų, jeigu nebūtų super kompiuterių, kurie tvirtina transakcijas, taip pat Bitcoin taip nepopuliarėtų jeigu neplistų transakcijų skaičius.

Į transakcijų tvirtinimo kompiuterius, dar taip vadinamas Bitcoin kasyklas, yra investuojama milijardai dolerių, kasyklų savininkai perka super kompiuterius, kurie pagal numatytas taisykles sprendžia nuolat sudėtingesnius uždavinius Bitcoin transakcijoms patvirtinti. Už transakcijų tvirtinimą, kasyklų savininkai sukuria Bitcoinus ir gauna juos į savo sąskaitas. Seniau Bitcoin kasimas buvo gana paprastas, nes nebuvo taip plačiai naudojamas, buvo galima naudoti namie turimą kompiuterį, laikyti jį įjungus ir kasti Bitcoinus. Didėjant algoritmų sudėtingumui, kyla reikalavimai kompiuterinei įrangai, kuri turi išspręsti vis sudėtingesnius uždavinius. Yra sakoma, kad pradėti Bitcoin kasimo verslą ir būti pelningu reikia bent 5 mln. JAV dolerių. Yra paskaičiuota, kad šiai dienai norint sukurti vieną Bitcoiną reikia išleisti daugiau nei $1000 (kai šiuo metu BTC kaina $4000), puikus verslas kasyklų savininkams. Bitcoin taisyklėse ir algoritmuose yra numatytas Bitcoinų kasimo maksimalus skaičius, t.y. 21 mln. Bitcoinų, o šiuo metu yra iškasta daugiau nei 16 mln. Bitcoinų. Taigi, yra paskaičiuota, kad likusius 5 mln. Bitcoinų kas iki 2140 metų, nes algoritmai vis sudėtingės, o gal ir ilgiau, priklausomai nuo to, kokia bus Bitcoin vertė.

Bitcoin kasyklos

Didžiausios Bitcoin kasyklos yra įsikūrusios Kinijoje dėl labai pigios elektros. Norint tvirtinti Bitcoin transakcijas reikalingi ne tik super galingi kompiuteriai, tačiau ir pigi elektra, nes jos išnaudojami labai dideli kiekiai - norint būti pelningu, būtina pigi elektra. Taigi, didžiausi Bitcoin miners (Bitcoin kasėjai) yra įsikūrę Kinijoje, kita šalis kur dominuoja Bitcoin kasyklos yra Islandija, kurioje yra daug kalnų, pigi elektra ir paprasta su geru vėdinimu dėl palankaus klimato. Čekijoje taip pat yra vienos didžiausių kasyklų, kur įsikūrė Bitcoin kasimo entuziastai kasdami paprastais kompiuteriais dar 2012 metais, o pamatę, kad visa tai perauga į didelius pinigus, išsinuomavo sandėlius kažkur Čekijos pakraštyje, sustatė begalę kompiuterių, o paskui samdė dideles apsaugų pajėgas, kad nebūtų apvogti. Taip pat didelės kasyklos įsikūrę JAV (Kalifornijoje), Gruzijoje, Indijoje, Japonijoje. Turime labai daug kriptovaliutos kasėjų ir Lietuvoje, tačiau jiems kasti Bitcoin nelabai apsimoka, todėl kasamos kitos, pelningesnės kriptovaliutos.

Bitcoin istorija

Bitcoin atsiradimo istorija yra labai įdomi. 2008 metų gale buvo išsiųstas dokumentas kriptografijos bendruomenės el. paštais, kuris buvo pavadintas „Bitcoin: P2P elektroninių grynų pinigų sistema” (angl. Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System). Taigi, 2009 metais pats Satoshi Nakamoto iškasė pirmąjį bloką „Genesis”, už kurį gavo 50 bitcoin. Tada kriptografijos specialistas, programuotojas Hal Finney atsisiuntė Bitcoin tuo metu galiojusią programą ir iš Satoshi gavo 10 bitcoinų - pirmąją transakciją bitcoin istorijoje. Taip ir prasidėjo visas naudojamumas, pradžioje tai atsirado tarp kriptografijos specialistų, kurie kaip manoma iš tikrųjų ir sukūrė visą šį dokumentą, logiką ir sistemą.

2010 metais, vienas pirmųjų atsiskaitymų už prekes įvyko, kai iš picerijos asmuo nusipirko dvi picas už 10 tūkst. Bitcoinų (per 7 metus jų vertė pakilo iki 400 mln. JAV dolerių), tai įvardinama kaip brangiausios picos pasaulyje, tikimės buvo labai skanios.

Bitcoin vertės JAV doleriais istorija

Data BTC vertė Aprašymas
2009 sausis – 2010 kovas vertė nulinė Nėra nei keityklų, nei biržos. Bitcoin naudotojai buvo pagrinde kriptografijos fanai, kurie atlikinėjo transakcijas tarp savęs be jokių didelių tikslų. 2010 metų kovą, bendruomenės vartotojas „SmokeTooMuch” internetiniame aukcione bandė parduoti 10 tūkst. bitcoinų už $50 dolerių, bet jam to padaryti nepavyko - niekas nepirko.
2010 kovas $0.003 2010 metų kovo 17 d. atsidarė pirmoji Bitcoinų keitykla adresu bitcoinmarket.com.
2010 gegužė mažiau nei $0.01 2010 metų gegužės 22 dieną, Laszlo Hanyecz atliko pirmą transakciją kažką perkant, tai buvo dvi picos už 10 tūkst. bitcoinų.
2010 $0.08 Per penkias dienas Bitcoino kaina užaugo 1000%, nuo $0.008 iki $0.08 už 1 bitcoiną.
2011 vasaris – 2011 balandis $1.00 Bitcoino vertė susilygina su JAV dolerio.
2011 liepos 8 d. $31.00 Pirmasis Bitcoino „burbulas”, dėl kurio kaina krenta
2011 gruodis $2.00 Po kelių mėnesių
2012 gruodis $13.00 Po truputį kyla vertė
2013 balandžio 11 $266 Bum! Kaina šoka neįtikėtinai po 5-10% per dieną.
2013 gegužė $130 Bum! Kaina nukrito.
2013 birželis $100 Kaina vėl krenta dar labiau.
2013 lapkritis $350 — $1,242 Lapkričio 29 d. Bitcoin kaina pašoko iki rekordinių aukštumų $1242.
2013 gruodis $600 — $1,000 Kaina svyruoja tarp $600 ir $1000.
2014 sausis $750 — $1,000 Kaina svyruoja tarp $750-$1000.
2014 vasaris $550 — $750 Kaina krenta po Bitcoin keityklos Mt. Gox uždarymo.
2014 kovas $450 — $700 Kaina krenta po to, kai buvo praneštos netikros naujienos apie Kinijos planus uždrausti bitcoiną.
2014 balandis $340 — $530 Žemiausia kaina nuo 2012-2013.
2014 gegužė $440 — $630 Po truputį atsigauna Bitcoino vertė ir pradeda kilti.
2015 kovas $200 — $300 Kaina pradeda smarkiai kristi.
2015 lapkritis $395 — $504 Kaina pradeda kilti ir pakyla kone dvigubai.
2016 gegužė - birželis $450 — $750 Kaina sukiojasi tarp $450 ir $750.
2016 liepa-rugsėjis $600 — $630 Kaina stabilizavosi ties $600.
2016 spalis-lapkritis $600 — $780 Po Kinijos pranešimų dėl jų valiutos devalvavimo, bitcoino kaina šoka į viršų.
2017 sausis $800 — $1,150 Kaina toliau kyla, pasiekia aukštumas.
2017 sausio 5-12 $750 — $920 Kaina krenta per savaitę 30%, kyla panika.
2017 kovo 2-3 $1,290 Bitcoino kaina rekordinėse aukštumose.
2017 balandis $1,210 — $1,250 Kaina išlieka stabili
2017 gegužė-birželis $2,000 — $3,200 Kainos šuolis neįtikėtinas ir pasiekiamas visų laikų vertės rekordas.
2017 rugpjūtis $3800 —$4600 Ir vėlgi rekordas, pasiektas $4,683.87 rugpjūčio 31 d.
2017 rugsėjo 1 d. $5000 Kaina pasiekė maksimalią vertę 2017 metų rugsėjo 1 d.
2017 rugsėjo 15 d. $2900 Po naujienų iš Kinijos dėl ICO, Kinijos keityklų, Bitcoino ir kasyklų uždraudimo, kaina krenta drąstiškai iki $2900.
2017 rugsėjo 30 d. $4332 Kaina atsistato, kai Kinijos keityklos pradėjo užsidarinėti ir kraustytis į Japoniją.

Kaip matome Bitcoino kaina yra labai nepastovi, kintanti ir per dieną gali nukristi 40%, bet gali tiek pat ir pakilti. Tačiau kuo didesnės investicijos bus į Bitcoino kasyklas, tuo didesnį užnugarį ši valiuta turės, nes investuotojai, įtakingi verslininkai ir toliau stengsis plėtoti nepriklausomos valiutos idėją. Šiuo metu Bitcoinas susiduria su legalizavimo ir tapimu šalies valiuta klausimu, tačiau tai nėra įmanoma dėl to, kad pats Bitcoinas, jo veikimas ir sąskaita yra anoniminiai, o norint integruotis į tam tikrą šalies ekonomiką, tampant antrine valiuta, reikia žinoti kiek tam tikras asmuo turi Bitcoinų sąskaitoje.

Bitcoinas yra grynų pinigų elektroninė forma, tad Bitcoin dėka gali atsirasti dar daugiau „juodų” pinigų negu yra, o tai nepatinka daugeliui šalių ekonomikų ir vyriausybių, kurios kaip tik nori viską apmokestinti, sekti ir matyti kiekvieną žmonių išleidžiamą centą. Išpopuliarėjus Bitcoinui taip, kad jį pradėtų naudoti kritinė masė žmonių, gautų atlyginimus bitcoinais, būtų atsiskaitoma už paslaugas, šalys surinktų mažiau mokesčių, nes negalėtų susekti kiek žmogus gavo pajamų bitcoinais. Čia ir kyla didžiausias konfliktas tarp Bitcoino ir vyriausybių, kurios priešinasi Bitcoino legalizavimui. Jamie Dimon, JP Morgan vadovas keliuose interviu yra pasakęs, kad Bitcoinas yra nelegalus ir „fraud” (apgavystė), ši jo frazė nuskambėjo labai skambiai tarp Bitcoin entuziastų. Šiame pačiame interviu jis iškėlė labai įdomią ir gana pavojingą mintį, kad jeigu Bitcoinas išaugs taip smarkiai ir pasieks kritinę masę, šalių vyriausybėms tai nepatiks ir jie turėtų tiesiog už Bitcoinų laikymą skirti baudžiamąją atsakomybę ir sodinti į kalėjimą. Tik taip galėtų sunaikinti šios valiutos buvimą. Nors anaiptol ne visos šalys taip galvoja.

Šalys, kurios myli Bitcoin'ą

Didžiausia Bitcoino, kriptovaliutų ir technologijų mylėtoja yra Japonija, kuri po Kinijos sprendimo uždaryti kriptovaliutų keityklas, žengė kitu žingsniu ir atvėrė kelią atsidaryti naujoms kriptovaliutų keitykloms, taip perimdama iš kaimynės Kinijos keityklų rinką, kuri dar tik ruošia įstatymus ir kriptovaliutų buvimą šalies ekonomikoje. Šiuo metu Japonija dominuoja tarp kriptovaliutų keityklų, palankūs įstatymai ir didelių ribojimų nebuvimas atnešė Japonijai kriptovaliutų lyderės vardą.

Japonija yra visiškai kitokia šalis ir į ją lygiuotis galbūt galėtų tik Singapūras pagal mentalitetą ir mąstymą apie pinigus. Bitcoino priešininkų baimė yra nuslėpti mokesčiai, nelegalūs pinigai, nematomos transakcijos, terorizmo finansavimas. Taip, tai gal ir logiškos priežastys, bet lygiai tą patį gali padaryti ir dabar, grynais pinigais nuveždamas lagaminą dolerių. Esmė Japonijos mentalitete ir visiškai kitokiame mąstyme. Vienas labai iškalbingas faktas, kuris pasako labai daug:

Per praėjusius metus Tokijo gyventojai atgavo 3.67 milijardo jenų (apie 42 milijonus JAV dolerių), kuriuos buvo pametę ar kažkur palikę. Žmonės yra labai sąžiningi ir radę pamestus pinigus tiesiog nuneša į policiją, kurie vykdo tyrimą ir grąžina pamestus pinigus teisėtiems savininkams.

Šis skambus faktas tik parodo kaip toli Japonija yra pažengus į priekį ir kaip jiems yra svarbu greitis, laiko taupymas, saugumas ir technologijos tobulumas. Bitcoin galbūt ir nėra ir nebus nė vienos šalies oficiali valiuta, bet Japonija nieko nebijo ir įsileidžia šią valiutą turėdami tūkstančius parduotuvių, kuriose priimama ši virtuali valiuta. Kol kitos šalys svarsto, Japonija nemiega, o juda pirmyn. Žinoma ne vien tik Japonija yra atvira naujoms technologijoms, elektroninei valiutai ir tam pačiam bitcoinui. Šią idėją smarkiai palaiko Australija bei Šveicarija, žinoma ir tos šalys, kuriose valiutos vertė krenta kievieną dieną, tokiose kaip Venesuela ar Zimbabvė. Pavyzdžiui Zimbabvės keityklose 1 bitcoinas parduodamas už 7000 JAV dolerių (kai išsivysčiusių šalių keityklose 4000 JAV dolerių), dėl drąstiškai nuvertėjančios jų valiutos.

Manipuliacijos kriptovaliutų biržoje

Kitas labai svarbus dalykas, kurį reikia aptarti yra manipuliacija. Kadangi kriptovaliutos birža yra nereguliuojama, tad dideli pinigai ir gera strategija gali dirbtinai sukelti kainą, pritraukti „žioplių” kapitalą, jį pasiimti ir taip pasidaryti gražų pinigą. Kriptovaliutų rinkos dydis (vertė) šiuo metu yra apie 150 milijardų JAV dolerių iš kurių 70 milijardų atitienka Bitcoinui ir 30 milijardų Ethereum. Taigi didžiausias veiksmas kriptovaliutų biržoje vyksta su šiomis valiutomis.

Bitcoin per dieną ar kelias gali pakilti ir nukristi 30-40% ir tai jau nieko nebestebina. Socialiniuose tinkluose yra sukurta begalė grupių, kuriuose rašo Bitcoino mylėtojai, kurie tikisi, kad Bitcoinas pakils 3000% ir jie nusipirks Lamborghini, ne vieną, o po du ar tris. Jeigu grupėse yra parašoma kas nors prieš Bitcoina ar svarstoma, kad Bitcoinas neturėtų kilti dėl tam tikrų priežasčių, iš karto dešimtys kriptovaliutų fanų puola ginti šią kriptovaliutą ir vadina FUD (netiesa). Išnagrinėjus šią rinką atidžiai minčių kyla įvairių ir jos tikrai nėra tokios rožinės, kokias mato Bitcoinų fanai, nors gal ir klystame.

Grįžtame prie manipuliacijos kriptovaliutomis su dideliais pinigais. Yra keli tipai investuotojų į kriptovaliutas, tai trumpalaikiai investuotojai (short, spekuliantai) arba ilgalaikiai investuotojai (long). Daugelis vis tik yra short spekuliantai, nes kainai krentant drąstiškai visi pardavinėja, o ne laiko ir tai akivaizdžiai pasimatė kai Bitcoinas krito liepos 15 d. ir rugsėjo 15 d. (2017 m.). Taigi, labai primityviai paaiškinsime kaip viskas vyksta. Ateina dideli pinigai su krūva pinigų ir krūva gerų paruoštų naujienų apie Bitcoiną ir kriptovaliutas, pradeda pirkti, perka kokias 2-3 savaites, pritraukia labai daug fanų per visą pasaulį, socialiniai tinklai mirga apie tai, kad Bitcoinas kils ir vieneto pasieks 500 tūkst. JAV dolerių, tada visi pradeda pirkti, didieji banginiai (angl. whales), išsiparduoda su 50-100% pelnais, paleidžia prastų naujienų, viskas aprimsta ir taip istorija kartojasi. Žinoma, prie to prisideda ir pačios inovacijos ir pačio Bitcoino kaip ateities valiutos vertė, bet tuo pasinaudojantys spekuliantai tikrai pasiima pinigus iš mažųjų. Už manipuliacijas akcijos biržose buvo bausta ne viena kompanija, o kriptovaliutų biržoje nėra jokio reguliatoriaus, perka kas nori ir kiek nori, parduoda kada nori ir kaip nori, o tai leidžia didiesiems kontroliuoti visą rinką ir ją valdyti.

Bitcoino kainos, vertės ateitis

Žinoma, blockchain technologija ir jos panaudojimas ateities finansiniuose instrumentuose yra nenuginčijamas, ji bus naudojama, nes tai yra labai saugu ir patikima. Dėl pačio Bitcoino ateities yra daug klaustukų, ši kriptovaliuta yra dar tik ankstyvojoje stadijoje ir turės dar daug kliučių dėl anoniminių mokėjimų, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo ir t.t. Bet tarkime tai būtų pasaulinė valiuta ir ji sėkmingai prasiskins kelią ir taps ne šalies valiuta, o pasaulio valiuta. Ji susidurs su transakcijos greičio ir kainos problema. Jau dabar pervesti bitcoiną iš vienos sąskaitos į kitą kainuoja labai brangiai ir užtrunka gana ilgai, šiuo metu bitcoino naudoti mikromokėjimams, pavyzdžiui nusipirkti ledų, šokoladą ar atsiskaityti už kavą nebeapsimoka, nes pervedimas kainuoja kone tiek pat kiek produktas. Tam yra alternatyvios valiutos kaip Litecoin, kurios yra ženkliai greitesnės ir pigesnės. Kaip ir viešai yra sakoma, jog sėkmės atveju Bitcoinas bus auksas, o Litecoinas bus sidabras. Auksą laikysi kaip investiciją, kaip vertingą daiktą, o sidabras bus smulkiems atsiskaitymams, kasdieniam naudojimui.

Bitcoino sėkmės atveju, 3 metų bėgyje ši valiuta neturės kito pasirinkimo kaip drąstiškai kilti arba nuvertėti ar išnykti. Kuo toliau, tuo sudetingės Bitcoino gamyba, tam reikės daugiau išteklių ir vieno bitcoino iškasimas kainuos labai daug. Investicijos į virtualios valiutos gamybą yra milžiniškos, tad tai ir stumia į priekį visą šią rinką ir tikėjimą. Didžiausia problema su kuria susidurs bus legalizavimas, šalių įstatymai ir mokestiniai dalykai. Jeigu tai praeis - bitcoino kaina gali pasiekti ir 100 ir 500 tūkst. JAV dolerių. Bet lygiai taip pat gali ir išnykti. Pagalvokime, kas atsitiks jeigu Bitcoinas pakils iki tokiu milžiniškų sumų ir bitcoinų bus nusipirkęs daugelis šalių gyventojų? Visi bus milijonieriai? Taip lengvai? Galbūt. Kaip bus pamatysime. Tik norime palinkėti būti atsargiems ir įvertinti visas rizikas su bitcoinų laikymu, pirkimu ir pardavimu.

Kur laikyti bitcoinus, kriptovaliutą?

Geriausia ir saugiausia kriptovaliutą yra laikyti hardware piniginėje (panaši į usb flashiuką), taip pat patogu, bet ne taip saugu yra laikyti mobiliose programėlėse sukurtose piniginėse. Detalią kriptovaliutų piniginių analizę ir palyginimą rasite čia.

Kur įsigyti bitcoinus, kriptovaliutą?

Siūlome rinktis tik TOP kriptovaliutų keityklas, kurios yra daugmaž patikimos. Jos yra šios: Bithumb, Bittrex, Bitfinex, Poloniex, GDAX, Bitstamp. Ne visos keityklos leidžia įsinešti grynų pinigų ir už juos nusipirkti kurios norite valiutos. Šiuo metu iš šių didžiausių valiutų keityklų šią galimybę suteikia Kraken keitykla. Dauguma valiutų keityklų leidžia persivesti bitcoinus, bet eurų ar JAV dolerių įnešimus leidžia mažiau keityklų. Jeigu teks naudotis kriptovaliutų keityklų paslaugomis, būtinai naudokite 2FA prisijungimo metodą, kur jungdamiesi ne tik naudosite savo sugalvotą prisijungimą ir slaptažodį, bet ir mobiliajame telefone per sugeneruotą slaptažodį, kuris susikuria kas keliolika sekundžių vis naujas.

Kaip sekti ir kur sekti kriptovaliutų rinką?

Yra nemažai portalų kur pateikiama informacija, lietuvių sukurtas currexy.com cryptocurrency skiltyje pateikiamos visos valiutos su gyvai atsinaujinančia informacija. Kitas patogus įrankis stebėti kriptovaliutas yra coinmarketcap.com.

Socialiniuose tinkluose, dažniausiai Twitteryje yra aktyviausi kriptovaliutų įkūrėjai, jie pateikia daug naudingos informacijos:

Vitalik Buterin - Ethereum įkūrėjas

Charlie Lee - Litecoin įkūrėjas

Charlie Shrem - Bitcoin vienas iš pradininkų

John McAfee - Bitcoin kasyklos įkūrėjas, antivirusinės programos sukūrėjas

Jameson Lopp - Coindesk autorius

Roger Ver - Bitcoin Cash entuziastas, vienas iš Bitcoin pradininkų

cnLedger - naujienos iš Kinijos

Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2017 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų