Indėlių palūkanos sumažėjo – bankai jau siūlo tik iki 3% metinių
Lietuvos bankų indėlių rinka išgyvena pokyčių laikotarpį. Jei dar praėjusiais metais investuotojai galėjo tikėtis aukštesnių palūkanų, šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Naujausių duomenų analizė atskleidžia, kad dauguma bankų sumažino siūlomas palūkanas, o aukščiausios palūkanos 12 mėnesių terminui siekia 3%.
Saldo bankas išlieka lyderiu, bet su apribojimais
Indėlių palūkanų lentelės viršūnėje išlieka Saldo bankas, siūlantis 3% metinių už 12 mėnesių terminą. Tiesa, šis pasiūlymas galioja tik indėliams nuo 500 eurų. Bankas taip pat išsiskiria palyginti aukštomis trumpesnių terminų palūkanomis – 2,7% už 9 mėnesių ir 2,4% už 6 mėnesių terminus.
Toliau aukščiausias palūkanas siūlo GF bankas ir Mano bankas su 2,8% už 12 mėnesių indėlius. Šiek tiek mažesnes palūkanas siūlo Inbank, Fjord Bank ir BIGBANK – visi siūlo 2,5% už 12 mėnesių terminus.
Mažieji bankai kovoja didesnėmis palūkanomis
Įdomu tai, kad mažesnieji bankai siūlo didesnes palūkanas. Jau prieš tai aptarti bankai yra mažiausi ir siūlo didžiausias palūkanas, šiek tiek už juos didesni bankai siūlo šiek tiek mažesnes palūkanas. URBO bankas su 2,3% palūkanomis priima indėlius nuo vos 100 eurų, kaip ir Artea bankas (1,9%) ir Citadele bankas (1,75%).
Didžiausių bankų Swedbank, SEB ir Luminor yra mažiausi pasiūlymai su 1,5% palūkanomis.
Išsamią lentelę su bankų indėlių palūkanų palyginimu žiūrėkite čia.
ECB politikos poveikis jau aiškiai matomas
Palūkanų mažėjimas tiesiogiai susijęs su Europos Centrinio banko (ECB) monetarine politika. Po agresyvaus palūkanų kėlimo 2022-2023 metais, siekiant suvaldyti infliaciją, ECB pradėjo švelninti savo poziciją. Bazinės palūkanos, kurios piko metu siekė 4,5%, pradėjo mažėti, o tai tiesiogiai paveikė bankų indėlių pasiūlymus.
Infliacijos lėtėjimas euro zonoje davė ECB erdvės mažinti palūkanas. Jei 2023 metų viduryje infliacija siekė 5-6%, tai šiemet ji stabilizavosi ties 2-3% lygiu, artėjančiu prie ECB tikslo.
Geopolitinės įtampos ir euro stiprėjimas formuoja rinką
Euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu taip pat daro poveikį palūkanų politikai. Stipresnis euro sumažina importo infliacijos spaudimą, todėl centrinis bankas gali sau leisti švelnesnę monetarinę politiką.
Tuo tarpu geopolitinės įtampos, nors ir išliekančios dėl karo Ukrainoje, šiemet mažiau paveiks energijos kainas, nes Europa susiformavo stabilius alternatyvius tiekimo šaltinius. Tai taip pat mažina infliacijos spaudimą ir leidžia ECB kontroliuoti palūkanas.
Investuotojų galimybės siaurėja
Dabartinė situacija reiškia, kad taupytojai turės prisitaikyti prie žemesnių pajamų iš indėlių. 3% palūkanos, kurios dar praėjusiais metais atrodė kukliai, šiandien tampa beveik maksimaliu, ką gali pasiūlyti rinka.
Tiems, kurie ieško aukštesnių palūkanų, verta apsvarstyti ilgesnių terminų indėlius arba ieškoti alternatyvių investavimo būdų. Tačiau reikia prisiminti, kad žemesnės palūkanos dažnai reiškia ir ekonomikos stabilumą bei infliacijos suvaldymą.
Indėlių rinkos tendencijos rodo, kad 2025 metai bus iššūkis tiek bankams, tiek klientams – pirmieji turės ieškoti būdų išlaikyti konkurencingumą, o antrieji – prisitaikyti prie mažesnių pajamų iš saugių investicijų.
