Akmenėliai į Lietuvos banko daržą

2019-05-30
Akmenėliai į Lietuvos banko daržą
Akmenėliai į Lietuvos banko daržą
Lietuvos bankas yra tokia šalies institucija, kuri reguliuoja mūsų finansinį sektorių ir paslaugos teikėjus, turi užtikrinti tvarką, kad nebūtų apgauti klientai ir kuo skaidriau būtų vykdomos finansinės paslaugos. LB turėtų būti tokia šalies institucija, kad jeigu tave apgavo bankas ar nuskaičiavo kažkaip nesąžiningai pinigus - kreipiesi į LB ir jie kaip superherojai ateina ir išgelbėja tave ir tavo pinigus, tu stovi už jų kaip už sienos. Bent toks įsivaizduojamas Lietuvos banko tikslas turėtų būti, tačiau kai kuriais atvejais taip nėra.

Kadangi į portalą Bankai.lt atkeliauja tikrai daug bankų klientų nusiskundimų, kurie tikisi LB pagalbos, o ir patiems tenka naudotis bankų paslaugomis, pastaruoju metu iškėlėme kelis ginčytinus atvejus ir situacijas, kurios atrodo ne visai gražios ir toleruotinos, nors gavus Lietuvos banko paaiškinimus visa tai atrodo tvarkoje. Kai kuriais atvejais pinamos ne Lietuvos banko atsakomybės, o vartotojų teisių ar kitų institucijų, tačiau norisi pasidalinti ir tiesiog nieko nekaltinant iškelti šias aktualias problemas, kurias galbūt reikėtų taisyti ir atsižvelgti.

1. Ar žinojote, kad VERSLUI paslaugų krepšelio/paketo kainą bankas ar el. pinigų įstaiga gali pakeisti į bet kokią, t.y. nelimituotą ir ją keisti kas 2 mėn.?

Visi prisimename, kai nuo 2017 m. vasario 1 d. Lietuvos bankas įvedė paslaugų krepšelius į kuriuos įėjo daugelis mokėjimo paslaugų už vieną mėnesinį mokestį. Lietuvos bankas akcentavo šią paslaugą fiziniams asmenims, tačiau bankai tuo pat metu įvedė paslaugų krepšelius tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, bet fiziniams asmenims buvo paslaugų krepšelio ribojimas - ne daugiau 1.5 EUR per mėn., o įmonėms ribojimo nebuvo.

Taigi, kokia problema? Problema yra tame, kad masiškai įmonės buvo priverstos pereiti prie krepšelių ir paslaugų teikimo kainodaros, kurių kainos jau nebėra reguliuojamos Lietuvos banko. O dar didesnė problema, kad bankas ar mokėjimo įstaiga, kurioje įmonė turi sąskaitą, vieną dieną gali atsiųsti Jums el. paštu laišką, kuriame bus parašyta, kad po 2 mėn. laikotarpio (taip reikalauja įstatymas) keisis paslaugų kainodara ir jeigu to laiško Jūs neturėjote galimybės perskaityti (laiškas nukeliavo į spam ar tiesiog neperskaitėte), nuo tos dienos Jūs jau mokėsite banko nustatytą mėnesinį mokestį už krepšelį.

Konkretus atvejis:

Vienoje el. pinigų įstaigoje, sąskaitos juridiniams asmenims keletą metų buvo nemokamos, ir vieną dieną ši įstaiga sugalvojo įvesti mėnesinius mokesčius nuo 9.99 eurų iki 99 eurų per mėnesį, iš tiesų, įstaiga tiek kartų keitė kainodarą, kad vienais mėnesiais jie atsiuntė, kad kainodara bus 500 eurų per mėn. Ir atminkite, kad Jums visai nereikia sutikti su tuo mokesčiu, nes Jūs pasirašėte tokią sutartį, kai atsidarinėjote sąskaitą, kad sutinkate, nes įmonė turi teisę keisti sąlygas ir kainodaras kas 2 mėn. ir apie tai informuoja el. paštu. Taigi, jeigu laikote sąskaitoje pinigus, tuomet kas mėnesį nuo Jūsų sąskaitos nuskaičiuos norimą sumą pinigų ir apie tai net nežinosite, o jeigu neturite sąskaitoje pinigų, apie turimą skolą Jūsų niekas neinformuos, bet jeigu pervesite pinigų į tos minėtos įstaigos sąskaitą - skola bus nuskaičiuota, nes ji kaupėsi paslapčia.


Šiuo atveju, Lietuvos bankui buvo viskas gerai, nes buvo pasirašyta ir sutikta su bendrosiomis taisyklėmis, kuriose buvo nurodyta, kad mokėjimų įstaiga turi teisę keisti kainodarą taip kaip nori. Štai ištrauka iš labai labai ilgo LB atsakymo mokėjimo įstaigos naudai:

Bendrovės teisė vienašališkai keisti mokėjimo paslaugų sąlygas numatyta ne tik MĮ, bet ir BMPS 7.2. punkte, į kurį, be kita ko, taip pat perkeltos ir MĮ nuostatos dėl kliento teisės nutraukti BMPS iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos ir tokio nenutraukimo pasekmių. Sprendžiant iš Jūsų ir Bendrovės pateiktos informacijos, Jūsų paklausime minima įmonė, gavusi paklausime minėtus pranešimus apie mokėjimo sąlygų pakeitimus, apie savo sprendimą nebesinaudoti mokėjimo paslaugomis iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos neinformavo, todėl, Lietuvos banko nuomone, Bendrovė pagrįstai galėjo laikyti, kad klientas su tokiais Bendrovės inicijuotais komisinio atlyginimo pakeitimais sutiko ir turėjo teisę tokius su mokėjimo sąskaita susijusio komisinio atlyginimo pakeitimus taikyti klientui.

Pažymėtina, kad nei MĮ, nei kiti mokėjimo paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja, nei už mokėjimo paslaugas juridiniams asmenims taikomo komisinio atlyginimo dydžių, nei kokiu periodiškumu mokėjimo paslaugų teikėjai turi teisę keisti jų dydį, todėl mokėjimo paslaugų teikėjai, įskaitant Bendrovę, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl komisinio atlyginimo dydžio, jo taikymo sąlygų ir (arba) keitimo tvarkos. Tačiau visais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjais turi laikytis MĮ bei sudarytose sutartyse nustatytos klientų informavimo apie komisinio atlyginimo dydžio pakeitimus tvarkos.


Dabar įsivaizduokime, kad koks nors bankas TOP 3 bankas išsiųstų el. paštu laiškus, kad už 2 mėn. pakels įmonėms mėnesinius mokesčius nuo pvz. 3 eurų per mėnesį iki 50 eurų per mėnesį? O įmonės juk turi lizingus, paskolas ir kitas sąsajas su banku. Ar neturėtų būti kažkoks saugiklis dėl maksimalių mėnesinių sumų? Juk ne vien fiziniai asmenys turi būti saugomi, bet ir juridiniai.

2. Lietuvos banko komunikacijos nebuvimas apie Visa/Mastercard chargeback paslaugą

Tikrai ne Lietuvos bankas atsakingas už Visa, Mastercard ar kitas korteles. Tačiau kažkodėl, nėra komunikuojamos šių populiarių kortelių leidėjų paslauga - chargeback. Tiek komerciniai bankai, tiek tas pats Lietuvos bankas turėtų garsiai komunikuoti ir trimituoti apie kortelių turėtojų teises, kai apgauna atsiskaitant mokėjimo kortele. Pavyzdžiui, jeigu mokėjote kortele už automobilio nuomą, pirkote prekes, bet jų negavote, atsiskaitėte už viešbutį, kurio negavote ar atlikote kokią nors kitą pinigų pervedimo operaciją, kurioje buvote apgautas ir negavote paslaugos - Jūs turite teisę pasinaudoti NEMOKAMA Visa, Mastercard ar kitos mokėjimo kortelės paslauga chargeback. Šios paslaugos dėka atgausite prarastus pinigus ir nereikės kreiptis į policiją ar vartotojų teises, kurios pripažinkime yra bejėgės. Žinomi švieži atvejai, kai prarasti pinigai buvo atgauti už nesuteiktas auto nuomos, viešbučio, el. parduotuvės paslaugas, o konkrečiomis situacijomis nei policija, nei vartotojų teisės nebuvo pajėgios išspręsti problemų dėl gudriai susuktų schemų per skirtingų šalių įmones.

Lietuvos banko atsakymas paklausus dėl Mastercard chargeback sąlygų esant apgaulei. Jie viską teisingai pakomentavo, tačiau galbūt būtų geresnis atsakymas apie tai, kad chargeback galioja visiems apgautiems kortelių turėtojams ir bankas bei kortelės leidėjas Jums tikrai padės?

Dėl išsamesnės informacijos apie mokėjimo korteles, jų išdavimo ir naudojimo sąlygas bei įkainius pateikimo siūlytume kreiptis į tą banką (ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją), kuris išdavė Mastercard / Visa kortelę. Į Mastercard / Visa kortelių leidėjus vartotojui tiesiogiai kreiptis galimybės nėra. Taigi, visus reikalavimus dėl Mastercard / Visa kortelių pirmiausia reiktų adresuoti kortelę išdavusiam bankui, o neišsprendus kilusio ginčo taikiai – kreiptis į Lietuvos banką kaip ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją.

Beje, ginčus dėl galimai netinkamai suteiktų automobilio nuomos paslaugų nagrinėja ne Lietuvos bankas, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tad pirmiausia reiktų įsitikinti, dėl kurios sutarties (banko išduotos kortelės ar automobilio nuomos) yra kilęs ginčas. Atsižvelgiant į tai, tinkamai pasirinkti instituciją, kompetentingą nagrinėti kilusį ginčą. Pagal Jūsų nurodytą informaciją tikėtina, kad ginčas kilo tarp Jūsų ir automobilio nuomos įmonės, kuri Jums negrąžina pinigų (nors mokėjimas buvo atliktas kortele). Jeigu taip, Jums reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir spręsti ginčą su automobilio nuomos įmone dėl sumokėtų pinigų grąžinimo.

3. Nulinių palūkanų atvaizdavimas siūlant paskolas

Kitas, toks įdomus dalykas apie galimybes bankams ar kredito bendrovėme pritraukti kuo didesnius paskolų srautus - leidimas reklamose nurodyti, kad palūkanos už paskolą yra 0%. Pasirodo, kad Lietuvos bankas nemato problemos tame, jeigu bankai ar kredito bendrovės reklamose nurodo, kad palūkanos už paskolą yra nulinės, bet šalia mažesnėmis raidėmis ar žemiau parašo, kokia yra bendra kredito palūkanų norma, administravimo mokestis ir pan. Taigi, bankai ir kredito bendrovės, marketingo triukas Jums - rašykite, kad palūkanos yra nulinės, bet šalia parašykite, kad BVKKMN yra X% - tai yra legalu. Ar tikrai bankai ir kredito įstaigos siūlo nulines palūkanas, bet prideda mėnesinius ar administravimo mokesčius ir iš to pasidaro 30%? Koks tikslas tuomet rodyti palūkanų normas, kai jos neatspindi realios situacijos?

Lietuvos banko komentaras dėl nulinių palūkanų:

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma (svarbu paminėti, kad pati Įstatymo nuostata leidžia reklamuoti tik palūkanų normą, neatsižvelgiant į jos dydį) arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, privalo būti aiškiai, glaustai ir pastebimai nurodyta ši standartinė informacija:

  1. fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
  2. bendra vartojimo kredito suma;
  3. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
  4. jeigu taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė;
  5. prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas;
  6. jeigu taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.

Taip pat pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį minėta standartinė informacija turi būti pateikiama standartiniame pavyzdyje.

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktu bendros vartojimo kredito kainos apibrėžimu, bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui, todėl svarbu yra tipiniame pavyzdyje nurodyti visą vartojimo kredito kainą. Kad vartojimo kredito gavėjas turėtų galimybę palyginti skirtingų vartojimo kredito davėjų sąlygas, yra skaičiuojama ir pateikiama bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), t.y. bendra vartojimo kredito kaina išreikšta metiniu procentų dydžiu.


4. Bankinio sektoriaus konkurencijos stoka

Na ir paskutinis toks pastebėjimas dėl bankinio sektoriaus konkurencijos, kuri vis dar nesukuriama. Suprantama, kad kuo mažiau bankų, tuo yra lengviau reguliuoti ir kontroliuoti rinką, tačiau kaip ir visi žinome, Lietuvos bankas kaip ir negali reguliuoti kainodaros, o kuo mažiau bankų bus, tuo labiau kentės Lietuvos žmonės ir verslas, nes bankų keliamiems įkainiams nebus atsvaros. Todėl labai yra keista, kad per daugiau nei 10 metų Lietuvoje neatsirado naujų bankų, o tik ženkliai sumažėjo. Labai norėtųsi aiškaus atsakymo iš Lietuvos banko, kas yra daroma ir kodėl per tiek metų atsirado tik Revolut, kuris jau ir taip nori bėgti iš Lietuvos. Kažkaip labai keista situacija...

Dienos mintys

Šios dienos mintys yra tik nepriklausomos mintys ir pastebėjimai, kurie galbūt bus kam nors naudingi. Lietuvos bankas visuomet yra institucija, kuri taiko aukščiausius standartus, tačiau natūralu, kad kyla tam tikrų klausimų ir galbūt kai kurios mintys atkreips tam tikrą dėmesį bei bus naudingos.

Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų