Lietuvos bankas8 688 eurų bauda dviem bankams už per didelius tarptautinių pavedimų įkainius
Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.
Tyrimo metu nustatyta, kad bankai už tarptautinius pervedimus minėtomis valiutomis taikė nuo 1,45 iki 4,34 euro didesnius įkainius nei už vietinius pervedimus atitinkamomis valiutomis, nors tai yra draudžiama.
Lietuvos bankas nenurodė, kurie trys Lietuvoje veikiantys bankai padarė pažeidimus. Tačiau 2015 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos bankas buvo paviešinęs informaciją apie skirtą baudą DNB bankui, tad manome, jog vienas iš trijų bankų ir buvo DNB. Pateikiame 2015 metų rugsėjo mėn. LB pranešimo ištrauką:
Lietuvos banko valdyba AB DNB bankui skyrė baudą už tai, kad bankas taikė nepagrįstai didelius kai kurių tarptautinių pervedimų ir tokių pervedimų lėšų įskaitymo įkainius ir taip pažeidė ES teisės aktų reikalavimą už tokius pervedimus taikyti ne didesnį įkainį nei už nacionalinius mokėjimus. Lietuvos bankas įpareigojo AB DNB banką sumažinti įkainius ir atlyginti klientams nuostolius. AB DNB bankas sumažino įkainius iki reikalaujamų dydžių ir pranešė atlyginęs nuostolius klientams.
Pagal ES teisės reikalavimus, bankai už pervedimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių privalo taikyti tokį patį įkainį kaip ir už vietinius mokėjimus. Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise atitinkamas sąlygas taikyti mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Tai reiškia, kad pervedimai šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesni už atitinkamus vietinius pervedimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis.
Už minėtus pažeidimus Lietuvos banko valdyba dviem bankams skyrė baudas po 4 488 eurus, o vieną banką įspėjo. Pagal Mokėjimų įstatymą, šiuo metu maksimali bauda už tokį pažeidimą gali siekti 8 688 eurus, minimali – 289 eurus. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į minėtame įstatyme nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Dviejų bankų atveju aplinkybių visuma lėmė, kad jiems skiriamas šiame įstatyme numatytas baudos vidurkis. Trečiojo banko atveju skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas, nes bankas pats pripažino padarytą pažeidimą ir jį pašalino dar 2015 m. viduryje. Lietuvos bankas, siekdamas, kad baudos už pažeidimus mokėjimų srityje būtų labiau susietos su pažeidimo mastu ir klientams padaryta žala, dar pernai pateikė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriuose numatytos griežtesnės poveikio priemonės galimiems pažeidėjams. Jei būtų patvirtintos Lietuvos banko pasiūlytos nuostatos, komerciniams bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų galima skirti iki 2 proc. metinių pajamų dydžio baudas. Lietuvos banko pasiūlyti pakeitimai pateikti kartu su nuostatomis, perkeliančiomis vartotojams palankios Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimus į Lietuvos teisę. Tikimasi, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimai bus patvirtinti Seime šio pavasario sesijoje.
Mokėjimų įstatymas riboja Lietuvos banko galimybę skyrus baudas atskleisti bankų pavadinimus. Vadovaudamasis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, Lietuvos bankas išsamesnę informaciją apie pažeidimus ir bankų pavadinimus paskelbs praėjus 30 dienų nuo nutarimų dėl poveikio priemonių skyrimo, jei tie nutarimai nebus apskųsti teismui.
Lietuvos bankas nuolat stebi ir kitų komercinių bankų mokėjimų įkainius ir imsis atitinkamų priemonių, jei bus nustatyta pažeidimų.
