Didžiajai daugumai Lietuvos verslo SEPA taps antruoju euro egzaminu
Jau visai greitu laiku užsienio klientams atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis bus lygiai taip pat paprasta, kaip ir klientams Lietuvoje. Tai taps įmanoma dėl pradedamo įgyvendinti SEPA projekto. Terminas, ko gero, dar mažai girdėtas, tačiau po metų jis taps kiekvieno mūsų kasdienybės dalimi, kai Lietuva prisijungs prie daugiau nei 500 mln. Europos gyventojų apimančios bendros elektroninių mokėjimų eurais erdvės.
Didžiajai daugumai Lietuvos verslo SEPA taps antruoju euro egzaminu, kuriam pradėti rengtis reikia dabar pat. Sėkmingai įvesto euro patirtis rodo, kad laimi tos įmonės, kurios pasirengimo darbų neatidėlioja ir imasi jų nuo pat metų pradžios. Klausiate, ką galite padaryti jau dabar? Pradėkite domėtis, išsiaiškinkite, kokius namų darbus turėsite atlikti.
Taigi, kas pasikeis nuo 2016-ųjų, Lietuvai prisijungus prie SEPA? Svarbiausi pokyčiai – keičiasi mokėjimų eurais duomenų su bankais apsikeitimo formatas. Atitinkamai keičiasi ir mokėjimo formos bei reikalavimai mokėjimo informacijai. Visais atvejais būtinas IBAN sąskaitos numeris, kiekvienas mokėjimas turės būti atvaizduotas sąskaitos išraše atskiru įrašu, mokėjimo laukų paskirtis standartizuota taip, kad atlikus mokėjimą Lietuvoje, o gavus lėšas, pavyzdžiui, Airijoje, visa su mokėjimu susijusi informacija pateikiama taip, kaip ją įvedė mokėtojas. Standartizuojamas ir tiesioginio debeto mokėjimas. Tačiau įvertinus tai, kad Baltijos šalyse tiesioginio debeto paslaugos teikiamos kone tik vietiniams klientams, bus teikiama nauja elektroninės sąskaitos paslauga, pakeisianti tiesioginį debetą. Elektroninės sąskaitos pateikimas ir apmokėjimas yra paprastesnis ir bus vienodas visose mokėjimo įstaigose.
Nuo SEPA egzamino atleidžiami tik gyventojai ir tie smulkieji verslai, kurie mokėjimų pavedimus atlieka naudodami vien elektroninės bankininkystės sistemą. Tačiau tos įmonės, kurios bankui mokėjimus pateikia sugrupuotus, iki šių metų pabaigos savo IT sistemas turės pritaikyti darbui naujojo standarto mokėjimų aplinkoje. Neatlikus to laiku, nuo 2016 m. pradžios įmonės nebegalės priimti mokėjimų iš klientų ir pačios jų vykdyti ar keistis duomenimis su banku.
Kokią naudą pokyčiai atneš pačioms įmonėms? SEPA yra antrasis žingsnis, užbaigiantis bendros mokėjimo rinkos ES sukūrimą. Pirmasis buvo „grynųjų“ eurų įvedimas. Suvienodinus mokėjimų priemones ir sukūrus bendrą mokėjimų e. erdvę, visi pavedimai tarp euro zonos narių bus atliekami paprastai ir greitai, priskiriant jiems vietinių mokėjimų statusą. Kitas apčiuopiamas pokytis – e. sąskaita. Sąskaitos klientams bus automatiškai įkeliamos į jų e. banko sistemą ir jų nebereikės rankioti iš savitarnos sistemų. Galbūt ši naujovė ilgainiui paskatins mus apskritai atsisakyti popierinių sąskaitų?
Bet iki to dar ilgas kelias, kurį mums visiems teks šiemet nueiti. Nemaža dalis SEPA pokyčių nebus matomi verslo bendruomenei ir privatiems vartotojams, juos atliks patys bankai. Paskaičiavome, kad vien IT sprendimui, kuris būtinas norint pereiti prie SEPA, parengti mūsų banko komandai reikės dirbti apie 20 tūkst. darbo valandų. Pirmuosius planavimo darbus mes jau pradėjome, kviečiu tą pradėti daryti ir įmones. Svarbiausia – neatidėti pirmojo žingsnio rytdienai.
„Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas Dainius Vilčinskas
