SEBKiek iš tiesų reikia finansinei pagalvei? Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai ir ekspertų įžvalgos
SEB pristatomi duomenys apie lietuvių požiūrį į finansinę pagalvę atskleidžia gana paradoksalią situaciją – žmonės nori jaustis saugūs, bet dažnai saugumą supranta kaip kuo didesnės pinigų sumos laikymą „šone“, net jei tai ekonomiškai nėra efektyvu. Tyrimas rodo, kad net 74 proc. gyventojų santaupoms skiria iki 20 proc. pajamų, o dauguma mano, jog ramybę suteikia 10 tūkst. eurų ar didesnė suma. Tai reikštų, kad vidutines pajamas gaunančiam namų ūkiui finansinė pagalvė turėtų siekti kelių metų taupymo rezultatą – lėšas, kurios tuo metu realiai nedirba ir praranda vertę dėl infliacijos.
SEB ekspertės akcentuojama mintis, kad finansinė pagalvė neturėtų tapti „pinigų sandėliu“, yra esminė, bet dažnai ignoruojama. Palyginimui, laikant 10 tūkst. eurų einamojoje sąskaitoje, per kelerius metus realioji jų vertė gali sumažėti šimtais ar net tūkstančiais eurų, tuo tarpu net nuosaikus investavimas ar kaupiamieji indėliai gali padėti bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms ar būsto paskolas turintiems gyventojams, kuriems per didelė „užšaldyta“ finansinė pagalvė reiškia lėtesnį kapitalo augimą ar mažesnes galimybes greičiau mažinti įsipareigojimus.
Įdomu ir tai, kad saugumo suvokimas smarkiai skiriasi pagal amžių – kuo vyresni respondentai, tuo didesnę sumą jie įvardija kaip būtiną ramybei. Tai rodo ne tik didesnius įsipareigojimus, bet ir augantį suvokimą, kad finansinė rizika su amžiumi didėja. Tačiau būtent čia atsiranda poreikis balansui: finansinė pagalvė turi būti pakankama keliems mėnesiams išlaidų padengti, bet viršijus šią ribą dalis lėšų turėtų būti nukreipiama į efektyvesnius sprendimus – indėlius ar investavimą. SEB pateikiamas požiūris iš esmės siunčia vieną aiškią žinutę: tikras finansinis saugumas atsiranda ne tada, kai pinigai tiesiog guli, o kai jie yra paskirstyti taip, kad kartu užtikrintų likvidumą, apsaugą ir ilgalaikį augimą.
SEB pranešimas:
Finansinė pagalvė daugeliui tapo neatsiejama asmeninių finansų dalimi, tačiau klausimas, kiek jai iš tiesų pakanka skirti, ne visada turi vienareikšmį atsakymą. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad finansiniam saugumui pakanka atidėti iki penktadalio pajamų. Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį – vien kaupti neužtenka, svarbu ir tai, kaip santaupos laikomos, bet ir ar jos įdarbinamos ir ar jų dydis atitinka realų saugumo poreikį.
Kiek atsideda lietuviai?
SEB banko inicijuotas gyventojų tyrimas parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai respondentų (74 proc.) mano, jog santaupoms ir finansinei pagalvei reikėtų skirti iki 20 proc. mėnesio pajamų. Dažniausiai įvardijamas pasirinkimas – 6–10 proc., taip atsakė 39 proc. apklaustųjų, dar 35 proc. mano, kad optimalu atidėti 11–20 proc. Tuo tarpu tik 6 proc. gyventojų mano, kad santaupoms reikėtų skirti 21–50 proc., o visiškai neatidėti lėšų siūlo vos 2 proc. respondentų.
Pasak ekspertės, tai rodo gana nuosaikų požiūrį į taupymą, tačiau praktikoje dažnai pamirštamas balansas tarp saugumo ir finansinio efektyvumo.
„Finansinė pagalvė yra būtina, tačiau jos paskirtis – užtikrinti stabilumą netikėtose situacijose, o ne tapti ilgalaike pinigų saugykla. Kai finansinė pagalvė jau suformuota ir viršija realų saugumo poreikį, verta galvoti apie reguliarų, disciplinuotą investavimą pagal sau priimtiną rizikos lygį. Tai leidžia ne tik apsaugoti pinigus nuo infliacijos, bet ir ilguoju laikotarpiu reikšmingai auginti kapitalą dėl sudėtinių palūkanų efekto“, – teigia K. Ruseckienė.
Finansinė pagalvė – individualus sprendimas
Pasak atlikto tyrimo, saugumo jausmas gyventojams siejasi su gana reikšmingomis sumomis. Net 63 proc. apklaustųjų nurodo, jog finansiškai ramūs jaustųsi tik sukaupę iki 10 tūkst. eurų ar daugiau. Jaunesni respondentai dažniau įvardija mažesnes sumas, tačiau didėjant amžiui auga ir poreikis didesnei finansinei pagalvei.
„Finansinės atsakomybės, įsipareigojimai ir galimos netikėtos išlaidos skirtingais gyvenimo etapais kinta, todėl ir finansinė pagalvė turėtų būti vertinama individualiai – atsižvelgiant į šeimos ar asmens situaciją, pajamas ir gyvenimo būdą. Sprendžiant, kiek lėšų skirti finansinei pagalvei, pirmiausia svarbu įvertinti pagrindines mėnesio išlaidas ir įsipareigojimus. Rekomenduojama sukaupti sumą, kuri leistų padengti bent kelių mėnesių būtinąsias išlaidas, o šeimoms ar turintiems daugiau finansinių įsipareigojimų ši suma gali būti didesnė. Tik tuomet, kai finansinė pagalvė atitinka realius saugumo poreikius, verta svarstyti, ar dalis santaupų galėtų būti nukreipta ilgalaikiams tikslams“, – patarimais dalinasi K. Ruseckienė.
Kai finansinė pagalvė jau sukaupta – kas toliau?
Pasak SEB ekspertės, dalis gyventojų santaupas vis dar kaupia grynaisiais ar laiko einamosiose sąskaitose, nors toks pinigų laikymas ilguoju laikotarpiu mažina jų perkamąją galią. Ieškodami saugesnių ir lankstesnių sprendimų, vis daugiau žmonių atranda kaupiamuosius indėlius. Jie leidžia reguliariai papildyti santaupas, išsaugo visišką likvidumą ir suteikia galimybę bet kada pasiimti dalį ar visas lėšas neprarandant iki tol sukauptų palūkanų.
K. Ruseckienė pažymi, kad finansinė pagalvė turi būti lengvai pasiekiama, tačiau tai nereiškia, kad pinigai turi tiesiog gulėti. Svarbiausia – aiškiai ją atskirti nuo kitų santaupų ir turėti planą, kokiam tikslui kitos lėšos yra kaupiamos.
Kalbant apie lėšas, kurios kaupiamos ilgesniam laikotarpiui, investavimas yra vienas efektyviausių pinigų įdarbinimo būdų, galintis generuoti reikšmingą grąžą ilguoju laikotarpiu. Šiandien automatizuoti sprendimai, tokie kaip investicijų robotai, leidžia investuoti kiekvienam – net ir neturint didelės investavimo patirties ar didelių pradinių sumų.
SEB ekspertės teigimu, plačiai diversifikuotas, ilgalaikis investavimas padeda valdyti riziką ir gali tapti keliu į didesnį finansinį stabilumą ir laisvę ateityje.
