Kur dingsta pinigai mėnesio pabaigoje? Smulkios išlaidos, kurios kainuoja šimtus eurų per metus

Situacija pažįstama daugeliui: mėnesio pabaigoje banko sąskaitos likutis mažesnis, nei buvo tikėtasi, nors didelių pirkinių lyg ir nebuvo. Praktika rodo, kad dažniausiai problema slypi ne viename neteisingame sprendime, o dešimtyse smulkių, pasikartojančių išlaidų, kurios atskirai atrodo nereikšmingos, bet per laiką susideda į apčiuopiamą sumą.

Didžiausios biudžeto eilutės – būstas, komunaliniai mokesčiai, maistas – paprastai būna aiškiai žinomos ir kontroliuojamos. Tačiau kasdieniai pirkiniai, emociniai apsipirkimai ar automatiniai mokėjimai dažnai lieka „pilkojoje zonoje“. Tyrimai rodo, kad didelė dalis finansinių sprendimų priimami veikiant įpročiams ir emocijoms, todėl tokios išlaidos retai patenka į sąmoningą planavimą.

Ypač išsiskiria prenumeratos. Kiekviena jų kainuoja nedaug, tačiau susumavus kelių platformų, programėlių ar paslaugų mokesčius, metinė suma gali siekti kelis šimtus eurų. Dalis jų lieka aktyvios vien todėl, kad po bandomojo laikotarpio nebuvo atšauktos.

Svarbu ir tai, kad didesnės pajamos savaime problemos neišsprendžia. Dažnai augant atlyginimui proporcingai auga ir išlaidos – keičiasi kasdieniai pasirinkimai, o mėnesio pabaigos rezultatas lieka toks pats. Todėl finansinė disciplina prasideda ne nuo draudimų, o nuo reguliaraus išlaidų peržiūrėjimo ir supratimo, kur pinigai iš tiesų „nuteka“.

Ilgainiui net nedideli pokyčiai – peržiūrėtos prenumeratos, sąmoningesni kasdieniai sprendimai – gali atlaisvinti lėšų kaupimui ar investavimui. Būtent tai ir lemia, ar mėnesio pabaigos balansas tampa nemalonia staigmena, ar prognozuojama finansinės tvarkos dalimi.

„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė

Mėnesio pabaigoje atsidarius banko programėlę, akys krypsta į sąskaitos likutį, kuris – mažesnis, nei buvo tikėtasi. Didelių pirkinių nebuvo, išlaidos atrodė kontroliuojamos, tačiau skaičiai verčia suabejoti – kur dingo pinigai? Finansų ekspertė pastebi, kad tokiais atvejais pinigai paprastai neprapuola staiga ir ne dėl vieno neteisingo sprendimo. Jie išleidžiami per daugybę kasdienių ir pasikartojančių išlaidų, kurios atskirai atrodo nedidelės, tačiau per mėnesį susideda į apčiuopiamą sumą.

Kur dingsta pinigai?

Daugelis gyventojų gana tiksliai žino savo pagrindines mėnesio išlaidas – būsto paskolos ar nuomos įmokas, komunalinius mokesčius, išlaidas maistui. Šios sumos paprastai yra aiškios, prognozuojamos ir sąmoningai planuojamos. Tačiau kasdienės, mažesnės išlaidos dažnai lieka nuošalyje, nors ilgainiui būtent jos ima sudaryti reikšmingą viso biudžeto dalį.

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis finansinių sprendimų priimami veikiant emocijoms, todėl nemaža dalis išlaidų susiformuoja kaip įpročiai, o ne apgalvoti pasirinkimai. Dažniausiai tai susiję su iš pirmo žvilgsnio nedideliais pirkiniais – kasdiene kava kavinėje, spontanišku apsipirkimu ar dažnesniu drabužių įsigijimu. Pavieniai sprendimai atrodo menki, tačiau tapę rutina jie dažnai nebepatenka į sąmoningą išlaidų planavimą.

Tokiais atvejais, anot „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, svarbu žiūrėti ne tik į didžiausias išlaidų eilutes, bet ir į tai, kas kartojasi kasdien.

„Bent kartą per mėnesį naudinga peržvelgti, kam išleidžiama daugiausia ir kurios išlaidos kartojasi dažniausiai“, – teigia R. Narė.

Anot ekspertės, būtent šiose, iš pirmo žvilgsnio įprastose ir dažnai nepastebimose išlaidų kategorijose atsiranda realios galimybės keisti finansinius įpročius. Pasak jos, net ir nedidelės, bet reguliarios išlaidos, susidėjusios per mėnesį, gali tapti viena didesnių biudžeto eilučių.

Tai patvirtina ir banko atlikta gyventojų apklausa – ypač jaunų žmonių grupėje vis dažniau ieškoma būdų mažinti tokias nebūtinas išlaidas. 41 proc. 18–29 m. amžiaus gyventojų teigia drabužius perkantys su nuolaida, dėvėtų drabužių parduotuvėse arba apskritai perkantys rečiau.

Prenumeratos nepastebimai „valgo“ santaupas

Panašiu principu veikia ir kita, dažnai nepastebima išlaidų kategorija – internetinės prenumeratos. Už jas mokama kas mėnesį, nors dalimi paslaugų realiai jau seniai nebesinaudojama. Tokie mokėjimai neatrodo reikšmingi, nes vyksta automatiškai ir neprimena apie save kasdien.

Banko atstovė R. Narė atkreipia dėmesį, kad prenumeratų modelis veikia apgaulingai paprastai – mėnesinė suma dažnai atrodo per maža, kad ją reikėtų vertinti rimtai. Tačiau susumavus visas aktyvias paslaugas paaiškėja, jog per metus jų kaina gali siekti kelis šimtus eurų.

„Dažniausiai po nemokamų bandomųjų laikotarpių dalis žmonių pamiršta atšaukti paslaugas, todėl mokėjimai tęsiasi automatiškai. Tik peržvelgus metines išlaidas tampa aišku, kiek tam iš tiesų skiriama pinigų“, – sako R. Narė.

Pačios prenumeratos, anot ekspertės, nėra problema – jei paslaugos naudojamos, jos gali kurti realią vertę. Tačiau kai jos neperžiūrimos reguliariai, būtent tuomet dalis biudžeto kas mėnesį išleidžiama to net nepastebint.

Ar tikrai viską išspręs didesnis darbo užmokestis?

Po ilgos dienos ar sunkios savaitės noras save palepinti atrodo visiškai natūralus. Vienas pirkinys – nieko tokio, tačiau, R. Narės teigimu, sunkumai prasideda tuomet, kai tokie sprendimai ima kartotis ir pamažu virsta įpročiu, apie kurį nebegalvojama.

Ekspertė pabrėžia, kad dažnai suveikia ir kita iliuzija – tikėjimas, kad didesnės pajamos savaime išspręs finansinius iššūkius. Vis dėlto, augant darbo užmokesčiui, neretai auga ir išlaidos: keičiasi kasdieniai pasirinkimai, didėja lūkesčiai, daugėja sprendimų, priimamų neplanuojant. Jei požiūris į pinigus nesikeičia, mėnesio pabaigos likutis gali stebinti lygiai taip pat, kaip ir tuomet, kai pajamos buvo mažesnės.

„Išlaidų sekimas nėra savęs ribojimas – tai būdas sąmoningai nuspręsti, kam skirti pinigus. Mažiau reikalingas išlaidas galima nukreipti prasmingiau, pavyzdžiui, kaupimui ar investicijoms, kurios ilgainiui kuria vertę“, – teigia R. Narė.

Banko ekspertės teigimu, finansinė tvarka prasideda ne nuo draudimų ar griežtų taisyklių, o nuo dėmesio kasdieniams sprendimams.

„Kai aiškiai suprantama, kur ir kodėl leidžiami pinigai, atsiranda galimybė rinktis – o ne tiesiog veikti iš įpročio“, – teigia R. Narė.

Ir būtent ši galimybė rinktis, pasak jos, dažniausiai nulemia, ar mėnesio pabaigoje banko sąskaitos likutis tampa nemalonia staigmena, ar ramia, prognozuojama kasdienybės dalimi.