Lietuvos bankasLietuvos bankas pranešė, kad kredito unijos pernai dirbo pelningai, tačiau nerimaujama dėl paskolų kokybės rodiklių
Kredito unijų sektorius pernai dirbo pelningai, tačiau paskolų portfelio kokybė prastėjo – augo nuostoliai dėl blogų paskolų, didėjo neveiksnių paskolų dalis. Todėl kredito unijos turėtų panaudoti visas priemones kapitalui stiprinti, o ateityje šis sektorius turėtų įgyvendinti Seimo sudarytai darbo grupei dėl kredito unijų sektoriaus struktūrinės reformos siūlomas priemones.
„Nors pastaraisiais metais nuostolingai veikęs kredito unijų sektorius pernai išbrido iš nuostolių, tačiau nerimą kelia prastėjantys paskolų kokybės rodikliai, taip pat kai kurių kredito unijų išlaidų pagrįstumas. Todėl būtina ir toliau stiprinti stabilų pajinį kapitalą, kad būtų užtikrinta tvari šio sektoriaus plėtra ateityje“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Kredito unijos pernai, neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, uždirbo 4,3 mln. Lt (1,3 mln. Eur) pelno, o 2013 m. sektorius patyrė 39,4 mln. Lt (11,4 mln. Eur) nuostolių. Pelningai dirbusios 54 kredito unijos uždirbo 21,6 mln. Lt (6,3 mln. Eur) pelno, o 20 nuostolingai dirbusių unijų patyrė 17,3 mln. Lt (5 mln. Eur) nuostolių. Vien praėjusių metų paskutinį ketvirtį dėl išaugusių paskolų vertės sumažėjimo išlaidų kredito unijos patyrė 6 mln. Lt (1,7 mln. Eur) nuostolių.
Kredito unijų turtas per metus smuktelėjo 0,6 % ir 2015 m. sausio 1 d. sudarė 2,1 mlrd. Lt (617,2 mln. Eur). Didžiausią kredito unijų turto dalį sudarantis paskolų portfelis siekė 910,1 mln. Lt (263,6 mln. Eur) ir buvo 11,4 % mažesnis nei prieš metus. Paskolų portfelio mažėjimą nulėmė išaugę specialieji atidėjiniai. Didėjantys kredito unijų nuostoliai dėl blogų paskolų ir prastėjantys paskolų portfelio kokybės rodikliai rodo, kad jos privalo ypač daug dėmesio skirti kapitalo, pakankamo stabiliai veiklai užtikrinti, kaupimui. Kredito unijų pajinis kapitalas, 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 177,6 mln. Lt (51,4 mln. Eur), per metus jis sumažėjo 14,9 %.
Kredito unijų kapitalą neigiamai veikia į skolos vertybinius popierius intensyviai investuojančių kredito unijų patiriamos reikšmingos išlaidos abejotino būtinumo investicinio konsultavimo ar kitoms paslaugoms, mokant šių paslaugų teikėjams neproporcingai didelę kainą. Be to, investuodamos į ilgos trukmės vertybinius popierius, kredito unijos prisiima palūkanų normos kilimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kredito unijų sektoriaus uždavinių, o tvaraus kapitalo formavimui jos privalo panaudoti visas priemones, įskaitant ir uždirbtą pelną.
Siekdamas, kad kredito unijos veiktų stabiliai, Lietuvos bankas, apibendrinęs viešos diskusijos dėl kredito unijų ateities rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimo sudarytai darbo grupei dėl kredito unijų sektoriaus struktūrinės reformos pateikė konkrečias priemones, jos padėtų užtikrinti tvarią ir efektyvią kredito unijų sektoriaus veiklą ateityje. Stabilaus kapitalo didinimas, kooperacijos ir atsakingo valdymo principų stiprinimas yra pagrindinės siūlomos kredito unijų sektoriaus reformos kryptys.
