SEBLietuvos gyventojai į pasaulio akcijų rinkų svyravimus nereaguoja
Pokyčiai pasaulio akcijų rinkose turėjo neigiamą įtaką Lietuvos namų ūkių finansinio turto vertei. Vis dėlto įtakos šalies gyventojų finansinei elgsenai jie dar nedaro – ir toliau daugėja antros pakopos pensijų fondų dalyvių, auga gyvybės draudimo įmokų pagal sudarytas sutartis suma, įmokos į investicinius fondus viršija išmokas. Kas lemia tokį atsparumą nepalankioms naujienoms, svarsto SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Gyventojų atsparumą nepalankioms naujienoms, ko gero, labiausiai lemia tai, kad daugelis finansinį turtą kaupiančių žmonių tiesiog neseka finansų rinkų naujienų. Visgi toks nesidomėjimas gali būti naudingas: tiems, kas yra nusprendę turtą kaupti ilgą laiką, skuboti sprendimai pasitraukti iš investavimo rinkų, kai jose įsivyrauja svyravimai, gali būti nuostolinga.
Akcijų rinkose padidėjo svyravimai
Po sėkmingos metų pradžios antrą ketvirtį akcijų rinkai buvo būdingi didesni svyravimai. Juos lėmė lūkesčiai dėl JAV Federalinio rezervų banko bazinių palūkanų normų didinimo, geopolitiniai pavojai (Ukrainos, Rusijos krizė, „Islamo valstybės“ veiksmai, įtampa dėl neaiškumo, kas nutiks su Graikija, nerimas dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos). Rugpjūtį dideli kainų nuosmukiai nušlavė įvairių akcijų rinkų 2015 metų prieaugį. Artimiausiu metu taip pat tikėtinas didesnis akcijų kainų kitimas.
Pasaulio akcijų rinkų tendencijos daro įtaką ir Lietuvos gyventojų finansiniam turtui
Nors minėti įvykiai vyksta toli nuo Lietuvos, mūsų šalies namų ūkių finansinio turto vertė kinta dėl su akcijų rinkomis susijusių Lietuvos gyventojų investicijų į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, investicinius fondus, pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Pavyzdžiui, dėl svyravimų pasaulio akcijų rinkose antrą šių metų ketvirtį sumažėjo antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertė – svertinis pensijų fondų grąžos vidurkis antrą ketvirtį buvo neigiamas (-2,6 proc.).
Mūsų šalies gyventojai į neramumus akcijų rinkose nereaguoja
Svyravimai akcijų rinkose namų ūkių ilgalaikio turto kaupimo elgsenai įtakos antrą ketvirtį dar nedarė. Antros pakopos fondų dalyvių skaičius ir toliau didėjo: antro ketvirčio pabaigoje dalyvavo 1,169 mln. kaupiančiųjų – 1,2 proc. daugiau negu ankstesnį ketvirtį. Akcijų rinkų svyravimai dar neišgąsdino ir savanoriško kaupimo pensijų fondų dalyvių ar tų, kurie kaupia turtą investiciniuose fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Privačių asmenų įmokos į investicinius fondus ir antrą ketvirtį viršijo išmokas – beveik 7 mln. eurų, arba 29 procentais. Fizinių asmenų įmokos pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis antrą ketvirtį buvo 5 mln. eurų, arba 15 proc. didesnės negu prieš metus ar pirmą ketvirtį. Naujausi draudimo rinkos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir rugpjūtį fizinių asmenų įmokų pagal sutartis buvo 4 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat metu.
Nereaguoja, nes nežino
Viena iš dažniausiai minimų investuotojų klaidų – pirkti vertybinių popierių, investuoti tada, kai jų kaina jau yra pakilusi, ir parduoti, kai kaina yra nukritusi. Pirmu atveju neracionaliai elgtis veja godumas: „Visi tiek daug uždirbo, aš irgi noriu“. Antruoju – baimė: „Kaina tiek daug nukrito, o jei nukris dar labiau?“ Tačiau, panašu, kad dauguma mūsų šalies gyventojų šios klaidos – trauktis iš rinkos, kai kainos nukrinta - nedaro. Vadinasi, tai, kad šalies gyventojai nereaguoja į blogas naujienas, tarsi ir atitinka klasikines investavimo rekomendacijas: tiems, kurie pasirinko investuoti ilgą laiką, patariama savo investavimo strategijos nekaitalioti laikinai keičiantis situacijai rinkoje.
Visgi tokio lietuvių atsparumo nepalankioms naujienoms priežastis gali būti ne finansinis išprusimas, o tai, kad daugelis gyventojų, kaupiančių lėšas abiejų pakopų pensijų fonduose, investiciniuose fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis, tiesiog nesidomi finansų rinkų naujienomis. Pavyzdžiui, SEB banko atliktos apklausos duomenimis, kas trečias antros pakopos pensijų fondų dalyvis nežino, kokį fondą – obligacijų, mažos, vidutinės akcijų dalies ar akcijų –yra pasirinkęs.
Nežinojimas – palaima?
Šįkart toks naujienų nežinojimas išeina į naudą tiems, kurie apie investavimą išmano ne per daugiausia, bet kuriems iki investavimo laikotarpio pabaigos dar daug laiko. SEB banko grupės ekspertai mano, kad pasaulio finansų rinkose nusiritusi nuosmukio banga yra laikinas reiškinys, o ne ilgalaikė vertės mažėjimo tendencija, todėl, jei kaupiantys turtą dalyviai jautriau reaguotų į prastas naujienas ir skubotai priimtų sprendimą atsiimti investuotas lėšas, ko gero, patirtų nuostolių. Pasak anglų poeto Tomo Grėjaus, nežinojimas – palaima. Tačiau, kita vertus, kyla pavojus, kad pagaliau sužinojus pavėluota reakcija – šiuo atveju baimė – gali būti dar stipresnė. Vadinasi, žinoti, visgi geriau negu nežinoti. Tačiau žinoti reikėtų ne tik tai, kad kinta akcijų kainos, finansinio turto vertė, bet ir tai, kas lemia tokius pokyčius, ko galima tikėtis ateityje.
