Paysera taps banku 9-15 mėnesių bėgyje, įstatinis kapitalas padidintas iki 3 mln EUR

2017-10-03
Paysera kelias
Paysera kelias nuo 2006 metų iki dabar

Lietuvos bankininkystės sektoriuje puikios naujienos. Paysera per ateinančius 9-15 mėnesius planuoja gauti banko licenciją ir papildyti bankų gretas. Lietuviško kapitalo įmonė Paysera padidino įstatinį kapitalą nuo 431 tūkst. iki 3 mln. EUR, tokiu būdu pradėdama vykdyti Lietuvos banko reikalavimus tapti banku.

Paysera generalinis direktorius Kostas Noreika teigia, kad įstatinio kapitalo didinimas ir banko licencijos siekimas yra tikslingas žingsnis norint išplėsti paslaugų ratą, dar labiau padidinti konkurenciją bankiniame sektoriuje bei pagerinti partnerystės galimybes užsienyje.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl siekiame banko licencijos yra tai, kad turint elektroninių pinigų įstaigos licenciją yra sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma užmegzti korespondentinius santykius su kitais bankais. Europos Sąjungos šalyse elektroninių pinigų įstaigų statusą dar žino, tačiau už ES ribų, toks statusas nėra suprantamas. Turėdami ryšius su bankais korespondentais savo klientams galėsime pasiūlyti daugiau pervedimų galimybių įvairiomis valiutomis“, – pasakoja K. Noreika.

Po Paysera spaudos pranešimo apie banko licencijos gavimą, Bankai.lt uždavė aktualiausius klausimus šia tema. Atsakymus pateikė Paysera komunikacijos skyriaus vadovas Vytautas Urbonas:


Kada yra numatomas preliminarus startas su banko statusu? Geriausiu ir blogiausiu scenarijumi?

Preliminarus startas planuojamas po 9 mėnesių, tačiau blogiausiu scenarijumi, tai galėtų įvykti nevėliau kaip po 15 mėnesių.

Kokios pagrindinės priežastys tapti banku? Didesnė konkurencija aišku, bet gal yra kažkurie segmentai/produktai, kuriems būtina banko licencija konkuravimui?

Kaip ir minėjome pranešime spaudai, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl siekiame banko licencijos yra tai, kad turint elektroninių pinigų įstaigos licenciją yra sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma užmegzti korespondentinius santykius su kitais bankais. Europos Sąjungos šalyse elektroninių pinigų įstaigų statusą dar žino, tačiau už ES ribų, toks statusas nėra suprantamas. Turėdami ryšius su bankais korespondentais savo klientams galėsime pasiūlyti daugiau pervedimų galimybių įvairiomis valiutomis.

Kita priežastis yra tai, kad gavus banko licenciją galėsime verslo klientams suteikti daugiau paslaugų susijusių su kreditavimu.

Kiek planuojate atidaryti banko skyrių. Galbūt klientų aptarnavime būsite kažkuom išskirtini?

Kol kas papildomų klientų aptarnavimo skyrių atidaryti neplanuojame, tačiau jeigu matysime tam poreikį, ateityje apsvarstysime šią galimybę.

Ar teiksite būsto, vartojimo paskolas, lizingus? Kurie pirmieji produktai?

Pradžioje pradėsime nuo finansavimo paslaugų su maža rizika, tai yra faktoringas, lizingavimas. Vėliau palaipsniui plėsime kreditavimo paslaugas. Po keleto metų galbūt teiksime ir būsto ar vartojimo paskolas.

Indėliai. Ar matote galimybes siūlyti didesnes palūkanas nei kiti bankai?

Kalbant apie indėlius, tai pradžioje imsimės tų paslaugų, kurios yra labiausiai aktualios verslui. Tuo tarpu indėliai nėra ta paslauga, kuri yra itin aktuali verslininkams. Indėlių palūkanos priklauso nuo paskoloms skirtų pinigų poreikio, todėl jeigu viskas eisis gerai, tai palūkanos nebus didesnės nei kitose bankuose.

Kokius bankinius produktus laikote prioritetiniais? Į kuriuos koncentruositės ir matote daugiausiai potencialo?

Didžiausią prioritetą pradžioje skirsime verslo faktoringui ir lizingavimui, nes matome, kad šių paslaugų labiausiai reikia mūsų aktyviems verslo klientams.

Kiek pagal planą padidės darbuotojų Payseroje? Ar esate numatę jau biudžetus, pozicijas?

Nepriklausomai nuo banko licencijos, Paysera nuolatos ieško darbuotojų ir vien per šiuos metus darbuotojų skaičius išaugo daugiau nei 25 procentais. Šiai akimirkai ieškome bent 20-ties naujų darbuotojų. Be abejonės pradėjus teikti naujas paslaugas atsiras ir naujų darbo pozicijų, tačiau dabar detalizuoti kokių ir kiek negalime.

Kokia Jūsų banko pozicija apie kriptovaliutas? Ar negalvojate būti pirmieji, pasiūlydami sprendimus įsigyti, laikyti ir pan.?

Paysera neplanuoja suteikti galimybės įsigyti kriptovaliutas, o savo išsamią poziciją planuoja išsakyti atskirame pranešime.


Pasiūlys naujų paslaugų

Paysera tikisi, kad būtent banko licencija jiems padės aktyviau plėstis užsienyje, o daugiau paslaugų vienoje vietoje padidins konkurencingumą.

„Gavus banko licenciją galėsime teikti paskolas, priimti indėlius. Mūsų klientų apklausų duomenys rodo, kad šios paslaugos jiems yra aktualios ir esant galimybei mielai jomis pasinaudotų“, – sako Paysera generalinis direktorius.

Naujos kartos bankas

K. Noreika tikina, kad Paysera netaps eiliniu komerciniu banku su dideliais įkainiais – ji ir toliau išliks mokėjimo paslaugų kainų bei finansinių technologijų lyderė, laikysis tos pačios sąžiningos kainos politikos kaip ir iki šiol.

„Be abejonės, su banko licencija mes klientams galėsime pasiūlyti paskolas, indėlius. Tačiau mes kitaip nei įprasti komerciniai bankai, be žmogaus pageidavimo neskolinsime jo pinigų. Visi Paysera sąskaitose laikomi pinigai ir toliau bus elektroniniai ir neskolinami. Tad išlaikysime savo privalumą ir kartu pasiūlysime daugiau paslaugų. Aišku, jeigu įmonė ar asmuo norės įdėti indėlį, kitaip sakant leis mums jo pinigus paskolinti už tam tikrą grąžą, jis tai galės padaryti“, – teigia Paysera vadovas.

Finansiniai rezultatai nuolatos gerėja

Paysera per pirmą šių metų pusmetį gavo beveik 3,6 mln. EUR pajamų. Tai yra 52 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai jų buvo gauta 2,36 mln. EUR. Tačiau augimą rodo ir itin geri pervedimų rezultatai. Per pirmąjį pusmetį buvo atlikta pervedimų už daugiau nei 1,2 mlrd. EUR, kai tuo tarpu per visus 2016 m. ši suma siekė 1,4 mlrd. EUR.

Šiuo metu Paysera sparčiai auga ir turi daugiau nei 300 tūkst. registruotų klientų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Dėl didėjančio klientų skaičiaus bei sparčios plėtros, didėja darbuotojų skaičius. Vien šiais metais darbuotojų padaugėjo 25 proc. ir dabar siekia 110.

Paysera duomenimis, liepos pabaigoje sąskaitose klientai laikė daugiau nei 63 mln. EUR, kai tuo tarpu 2016 liepą tik 31 mln. EUR. Prie tokio augimo prisidėjo sparti plėtra užsienyje.

Tad dabar, jau net 52 proc. visų laikomų pinigų priklauso užsienyje registruotiems klientams.

Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2017 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų