Tik pusė atlyginimo pensijoje: ar lietuviai iš tikrųjų tam pasiruošę?

Lietuvoje išėjus į pensiją pajamos vidutiniškai sumažėja beveik perpus – 2026 m. valstybinė pensija sudarys tik apie 47–51 % buvusio atlyginimo į rankas. Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien gyvena iš 1 500 € per mėnesį, pensijoje turės vos 700–750 €. Tokia matematika verčia gyventojus ieškoti papildomų sprendimų – ir apklausos rodo, kad dauguma tai jau supranta.

Net trečdalis žmonių planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau tai labiau primena būtinybę nei pasirinkimą: ilgėjantis pensinis amžius, sveikatos rizikos ir darbo rinkos realijos daro šį planą neapibrėžtą. Tuo pat metu beveik tiek pat žmonių renkasi laikyti pinigus sąskaitose ar indėliuose – nors realiai tai dažnai reiškia lėšų nuvertėjimą dėl infliacijos.

Investuojančių – tik apie ketvirtadalis, nors būtent investavimas yra vienintelis būdas ne tik išsaugoti, bet ir padidinti kapitalą ilguoju laikotarpiu. Paradoksalu, bet finansinį saugumą geriausiai kuria tie, kurie rizikuoja protingai, o ne tie, kurie viską „laiko saugiai“.

Antroji pensijų pakopa, kurioje kaupia 67 % gyventojų, tampa dar vienu išbandymu – galimybė iš jos pasitraukti vilioja, bet kartu kelia grėsmę ilgalaikiam stabilumui. Jei šios lėšos bus tiesiog išleistos, „skylė“ senatvės biudžete taps dar gilesnė.

Bendra išvada paprasta: Lietuvoje pensija vis labiau tampa asmeninės finansinės strategijos, o ne valstybės garantijos rezultatu. Tie, kurie to nesupras dabar, už tai mokės po 20–30 metų – savo gyvenimo kokybe.

„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis

Išėjus į pensiją gyventojų pajamos Lietuvoje vidutiniškai sumažėja beveik perpus, todėl finansinis pasiruošimas senatvei tampa vienu svarbiausių ilgalaikių klausimų. „Citadele“ banko užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidžia, kad didžioji dalis gyventojų šią realybę suvokia – dauguma planuoja dirbti ilgiau, reikšminga dalis taupo ar investuoja, tačiau pasiruošimo būdai ir jų efektyvumas smarkiai skiriasi.

Pasiruošimas senatvei: darbas, taupymas, investavimas

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išėjus į pensiją pajamos reikšmingai sumažėja: 2026 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje turėtų sudaryti 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o senatvės pensija su būtinuoju stažu – 51,1 proc. Ši perspektyva verčia gyventojus ieškoti papildomų sprendimų, kaip užsitikrinti finansinį stabilumą vyresniame amžiuje.

2025 m. gruodžio pabaigoje tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu 67 proc. gyventojų kaupia antroje pensijų pakopoje, tačiau žmonės svarsto ir kitas priemones, kurios galėtų padėti kompensuoti sumažėjusias pajamas senatvėje.

Atsakydami į klausimą, kaip šiuo metu finansiškai ruošiasi senatvei, kai išėjus į pensiją jų pajamos sumažės, beveik trečdalis (31 proc.) apklausos dalyvių nurodė planuojantys ir toliau dirbti sulaukę pensinio amžiaus.

„Tai, kad beveik trečdalis gyventojų planuoja dirbti ir išėję į pensiją, rodo augantį supratimą, jog vien valstybės mokamos pensijos gali nepakakti. Vis dėlto verta nepamiršti, kad pensinis amžius Lietuvoje palaipsniui ilgėja, o neseniai į darbo rinką įžengusiems darbuotojams dar sunku pasakyti, kokio amžiaus jie iš tiesų galės išeiti į pensiją. Neapibrėžtumas išlieka ir dėl to, ar vyresniame amžiuje visi turės galimybių ar sveikatos tęsti darbinę veiklą, todėl vien pasikliauti darbu senatvėje gali būti rizikinga“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Dirbti sulaukus pensinio amžiaus dažniau planuoja išsiskyrę apklausos dalyviai bei našliai – net 42 proc. šios grupės atstovų nurodė tokį pasirinkimą. Tarp planuojančiųjų dirbti senatvėje taip pat daugiau kvalifikuotų specialistų (38 proc.) ir darbininkų (37 proc.).

Nuo taupymo sąskaitoje iki investavimo

Remiantis apklausa, kitas populiarus sprendimas, ruošianti senatvei, – taupymas laikant pinigus sąskaitoje ar indėliuose (29 proc.). Beveik ketvirtadalis apklaustųjų – 24 proc. – teigė investuojantys į finansines priemones, tokias kaip investiciniai fondai, akcijos, obligacijos ar gyvybės draudimas.

Pasak D. Burdaičio, nors taupymas sąskaitoje ar indėliuose nemažai daliai Lietuvos gyventojų atrodo saugus sprendimas, ilgalaikėje perspektyvoje indėlių grąža vis dažniau nesugeba apsaugoti santaupų nuo infliacijos.

„Kai indėlių palūkanos nepadengia infliacijos, o paslaugų kainos ir toliau auga, pinigų perkamoji galia palaipsniui mažėja. Indėliai gali būti tinkamas sprendimas trumpesniam laikotarpiui, tačiau ilgalaikiam pasiruošimui senatvei verta apsvarstyti kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, investavimą į finansinius instrumentus ar nekilnojamąjį turtą. Tai leidžia ne tik išsaugoti, bet ir auginti sukauptas lėšas“, – teigia jis.

Taupymą sąskaitoje ar indėliuose dažniau renkasi vadovaujamas pareigas einantys gyventojai – taip pensiniam amžiui ruošiasi 40 proc. vadovų. Tokia pati dalis vadovų teigė investuojantys į finansines priemones.

16 proc. apie finansus senatvėje net negalvoja

Remiantis apklausa, toliau rikiuojasi kiti finansinio pasiruošimo senatvei būdai: 19 proc. apklaustųjų nurodė planuojantys gyventi kukliau ir mažinti kasdienes išlaidas, 17 proc. turi arba ketina įsigyti nekilnojamojo turto nuomai, 16 proc. kaupia trečiojoje pensijų pakopoje, o dar 16 proc. teigė šiuo metu apie senatvės finansus dar negalvojantys.

Be to, 14 proc. respondentų mano, kad senatvėje jiems pakaks valstybinės pensijos ir išmokų, 11 proc. planuoja gauti papildomų pajamų iš kitos veiklos – verslo ar individualios veiklos. Vos 3 proc. apklaustųjų tikisi artimųjų finansinės paramos, o likę 5 proc. rinkosi kitus sprendimus.

„Apklausos rezultatai leidžia manyti, kad didžioji dalis gyventojų supranta, jog vien valstybinės pensijos senatvėje nepakaks, todėl ieško papildomų sprendimų. Matome gana platų pasirengimo spektrą: nuo aktyvaus investavimo ir kaupimo iki sprendimo dirbti ilgiau ar mažinti išlaidas. Tai rodo augantį finansinį sąmoningumą, tačiau kartu ir tai, kad daliai žmonių vis dar trūksta aiškaus ilgalaikio plano“, – komentuoja D. Burdaitis.

Antroji pensijų pakopa ir rizikos

Apklausa rodo, kad didžioji dauguma (67 proc.) gyventojų pensijai ruošiasi, kaupdami antroje pakopoje. Tačiau šiemet atsiradus galimybei iš jos pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas, kyla rizikų dėl finansinio saugumo senatvėje. Pasak eksperto, šis sprendimas yra individualus, tačiau svarbiausia – turėti aiškų planą, kaip šie pinigai bus panaudoti, o ne tiesiog iššvaistyti.

„Antroje pensijų pakopoje sukauptos lėšos daugeliui žmonių yra viena iš priemonių pasiruošti senatvei, todėl sprendimas jas atsiimti neturėtų būti impulsyvus. Jei šie pinigai tiesiog išleidžiami vartojimui, ilgalaikis finansinis saugumas sumažėja. Prieš imantis tokių veiksmų svarbu įvertinti galimas alternatyvas ir pasikonsultuoti su finansų ekspertais, kurie padėtų pasirinkti tinkamiausią kelią pagal individualią situaciją“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas.