Laba diena, palyginus pastarųjų mėnesių EURIBOR ir EBIFN kitimą matoma, kad EURIBOR krito, o EBIFN kilo. Kodėl? Ar taip bus visada? Ačiū

Ieva
Atsakymai
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Ieva, dėkui už klausimą. Kaip žinia EBIFN rodiklį 2014 metais įvedė DNB bankas, kurį naudoja išduodant būsto paskolas. EBIFN rodiklis susideda iš EURIBOR ir IFM (ilgalaikio finansavimo marža). Šiai dienai (2015 09 21) EURIBOR yra lygus 0,036 (pusės metų), o IFM yra lygus 0,52. Taigi, gauname, kad EBIFN = EURIBOR + IFM = 0,036% + 0,52% = 0,556%.

Verta paminėti, kad pvz. 2012 metų sausio 30 d. EURIBOR buvo 1,425%, o IFM buvo 2,255% (aukščiausiame taške). Tuo metu EURIBOR krito, o IFM laikėsi gana aukštai. Imant šį laikotarpį, EBIFN būtų buvęs 3,68%.

Sunku pasakyti kaip bus, kadangi pats IFM rodiklis irgi yra naujas ir jį nustato Bloomberg. Bet manau, kad kylant EURIBOR, tikėtina, kad kils ir IFM, o tuo pačiu kils ir EBIFN. Pasirinkus EBIFN galima rizika mokėti ženkliai daugiau dėl IFM kilimo.

Papildoma informacija, detaliai analizei:

+16Buvo naudinga
Rasa Petruškevičiūtė, Atstovė spaudai
DNB bankas

Sveiki Ieva, Atsakant į Jūsų klausimą dėl galimų rizikų, mes turime pakankamo pagrindo manyti, kad Europos bankų ilgalaikio finansavimo normą sudarantys komponentai – Euribor ir IFM – į tuos pačius ekonominius veiksnius reaguos skirtingai. Pavyzdžiui, augant ekonomikai ir didėjant infliacijai, Euribor didėtų, nes Europos centrinis bankas keltų palūkanų normą bankams, tuo tarpu IFM mažėtų, nes ekonomikos atsigavimo laikotarpiais bankų rizika, o tuo pačiu ir ilgalaikio skolinimosi kaina paprastai sumažėja. Tačiau turime suprasti, kad rinka yra rinka, ir niekas, įskaitant ir banką, negali žinoti konkrečių reikšmių ateityje, nes palūkanų normų kitimas priklauso nuo daugelio faktorių rinkoje, be to, tie faktoriai veikia skirtingomis aplinkybėmis. Jeigu norėtumėte daugiau informacijos, kviečiame apsilankyti artimiausiame DNB banko skyriuje.

Linkėjimai.

+5Buvo naudinga
Ieva

Laba diena, dėkoju už atsakymus. Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip Jūs paaiškintumėte 2012-ųjų metų situaciją, kai IFM buvo aukštumoje? Juk 2012 metais ekonomika kilo, tad, pasak Jūsų, tokiu atveju IFM turėtų kristi. Taip pat būtų įdomu, kodėl DNB bankas pasirinko tokį paskolų modelį, kuris kelia labai daug įtarimų ir, logiškai mąstant, atbaido klientus dėl pastarojo sukeliamos nežinomybės? Kas būtų, jei Jūsų banko klientai dėl susidariusios situacijos rinkoje turėtų mokėti žymiai daugiau, nei kitų bankų klientai? Ar nemanote, kad kiltų didžiulis nepasitenkinimas?

+5Buvo naudinga
Rasa Petruškevičiūtė, Atstovė spaudai
DNB bankas

Ieva, Pateikiame papildomos info Jūsų klausimu. IFM rodiklis įvertina kiek vidutiniškai skolinimasis ilgam Europos bankams kainuoja daugiau nei trumpam (EURIBOR) ir šis rodiklis priklauso nuo ekonominės situacijos bei apskritai kredito rinkos. 2012 metais europos ekonomika vis dar nekilo (matome GDP kritimą 0.50%) , priešingai – Europoje tai buvo tarsi antras etapas 2008-jų metų krizės, pasireiškęs Graikijos nemokumo grėsme. Matome, kad tuo metu Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo iškilę į astronomines aukštumas (~30% 10 metų obligacijoms), o bankų rizika padidėjusi tiek dėl bendros situacijos, tiek ir dėl galimo Graikijos nemokumo įtakos. Tuo metu IFM rodiklis pasiekė rekordines aukštumos, nes rinkose buvo „bijoma“ bet kokios ilgalaikės skolos. Betgi ši situacija greitai išsisprendė – ECB skubiai ėmėsi priemonių pradėdamas skolinti ilgam terminui 2011 metų gruodyje ir bankų skolinimosi kaštai normalizavosi. Šis naujas ECB mechanizmas turėtų veikti ir kitais panašiais atvejais. DNB bankas tikisi, kad naujasis paskolų kainodaros modelis yra sąžiningas ir skaidrus, nes klientų palūkanų norma nostatoma pagal faktinius duomenis, už kiek Europos bankai skolinasi rinkoje ilgam – tai parodo Bloomberg apskaičiuota IFM kreivė. Ši kainodara būtų buvusi palankesnė klientui, kuris skolinosi, 2012 metais, nes palūkanų norma būtų automatiškai sumažėjusi vėliau, kai IFM vertė nukrito. Kainodaros skaidrumas leidžia išvengti prieštaravimų tarp kliento ir banko interesų. Dėl įtarimų – nemažai jų jau pasitvirtino EURIBORui, kuris anksčiau atrodė „nepajudinamas“. IFM skaičiavimas remiasi realiom obligacijų kainom rinkoje. Paprastai EURIBOR vertės būna gerokai didesnės nei IFM indeksas – istoriškai EURIBOR yra buvę apie 13% devintame dešimtmetyje, bet juk dauguma kreditų gavėjų to nežino. Mes siekiame, kad klientas sąmoningai pasirinktų DNB paskolą, suprasdamas, kad ir EBIFN rodiklis ir EURIBOR rodiklis gali svyruoti, priklausomai nuo visos Europos bankinės rinkos. Jei turite papildomų klausimų, kviečiame atvykt į artimiausią banko skyrių ir išsamiai atsakysime į jūsų klausimus.

+2Buvo naudinga
Rašyti atsakymą
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų