Apie neigiamas palūkanas
Buvo pasikėsinta. Pasikėsinta į pinigų gamybos ir ekonomikos variklio Šventąjį gralį – palūkanas. Jos tapo neigiamomis. Ignoravom, kol neatėjo į mūsų kiemą. O kai atėjo, ignoruojam toliau: neigiamas, vadinasi, lygus nuliui. Verčiasi aukštyn kojom visas įsivaizdavimas apie taupymą ir kreditavimą. Tūlas analitikas nepatingėjo ir surašė košmariškus neigiamų palūkanų scenarijus. Teigiama, kad to nebuvo per visą žmonijos istoriją.
Nieko panašaus. Pinigai su neigiamomis palūkanomis egzistuoja šalia mūsų. Ir visai arti. Tai taip vadinami bendruomeniniai pinigai, bendruomeninė valiuta. Principinis tokių valiutų bruožas – neigiamos palūkanos.
Informacijos apie bendruomenines valiutas tikrai rasite, jei tik norėsite daugiau apie tai sužinoti. Pateiksiu vieną įdomų atvejį.
Austrijos Wörgl’o miestelio bendruomenė susikūrė savo vietinę valiutą. Į banko sąskaitą padėjo tam tikrą surinktą sumą oficialia valiuta ir išsileido 1:1 bendruomeninės valiutos.
Na ir prasidėjo ūkiniai santykiai paremta ta valiuta. Esmė ta, kad pinigai visą laiką turi būti apyvartoje. Jei nusprendėte pinigus sukišti į kojinę, tai po taisyklėse nustatyto laikotarpio tų pinigų perkamoji galia sumažėja.
Tai savotiška bauda už pinigų laikymą. Dar galima pavadinti pinigų mokesčiu ir neigiamomis palūkanomis, demeredžu. Pinigai turi būti nuolat rinkoje.
Po 13 mėn. miestelio bendruomenė sukūrė 2,2 kartų didesnį lokalų BVP negu buvo pradinis įnašas.
Va tokia istorija. Suteikiamos paslaugos, parduodamos prekės, kuriama infrastruktūra. Ir visa tai padaryta be banko. Todėl nenuostabu, kad bankai priešinasi neigiamoms palūkanoms.
Tai buvo tarpukariu. Panašų „eksperimentą“ pakartojo šveicarai. Dabar šalyje vienu metu egzistuoju dvejos valiutos. Šveicarijos frankas ir WIR sistemos valiuta.
Be Šveicarijos dar yra valstybių, kur bendruomeninės valiutos pasiekusios panašų mastą. Kanadoje egzistuoja LET sistema, Danijoje ir Švedijoje – JAK sistema.
Sistemų principai:
- Nariai sąskaitas laiko centiniame biure;
- Sąskaitose apskaitoma „fiktyvi“ atsiskaitymo valiuta (WIR, „žalieji doleriai“ ir pan.);
- Leidžiamas nulinis arba neigiamas sąskaitos balansas iki tam tikros ribos; nariai su teigiamu balansu tampa skolintojais de facto;
- Teigiamas sąskaitos balansas negauna palūkanų; paskolos be palūkanų arba su labai mažomis (palyginus su rinkos) palūkanomis;
- Piniginiai depozitai kartais leidžiami; pinigų išėmimai neleidžiami arba labai ribojami;
- Apie įvykusius sandorius bendruomenės nariai informuoja centrinį biurą (telefonu, raštu, el.paštu);
- Centrinis biuras administruoja visas sąskaitas;
- Centrinio biuro darbas apmokamas papildomais įnašais ir/arba mokesčiu už administruotus sandorius;
- Centrinis biuras gali pareikalauti rezervo paskolos arba piktnaudžiavimo nuostoliams padengti;
- Centrinis biuras informuoja narius apie kredito ir skolinimo poreikius;
- Krizių metu stimuliuoja ekonomiką;
- Stabdo bedarbystę;
- Neleidžia išplauti kapitalo;
- Skatina bendradarbiauti šalia gyvenančius žmones;
- Stiprina nacionalinę valiutą!
Kaip tokios bendruomenės sprendžia taupymo problemas? Sutaupytos lėšos investuojamos į vertę kuriančius projektus. Kaip sprendžia socialines problemas? Yra bendruomeninės valiutos skirtos šiam konkrečiam tikslui.
Jeigu jums nepatinka mūsų komercinių bankų sąlygos, tai tiek smulkus verslas, tiek gyventojų bendruomenės galėtų kurti alternatyvias sistemas. „Know-how“ yra, reikia tik noro.
Bankai tampa tarsi nebereikalingi. Jiems nėra prasmės teikti paskolas, kurių atgaus mažiau arba neuždirbs nieko, indėlininkams (taupantiems) absoliučiai nelogiška finansuoti banko veiklą. Investuojama į vertės kūrimą.
Išvados:
- Bendruomeniniams pinigams nereikia bankinės sistemos.
- Bendruomeniniai pinigai patenkina visus jos poreikius.
- Bendruomeniniai pinigai nekeičia narių gyvensenos įpročių.
- Bendruomeniniai pinigai kelia gerbūvį.
- Pagal apibrėžimą sistema yra atvira, vadinasi, ir skaidri.
- „Oficiali“ bankinė sistema neigiamose palūkanose mato grėsmę savo egzistavimui, todėl natūraliai tam priešinasi.
- Aišku, bendruomeninės valiutų sistemos turi trūkumų.
Informaciją parengė: Nauris Treigys
