Kas yra EURIBOR ir EBIFN? Kurį pasirinkti imant būsto paskolą?

2015-11-30
Euribor ir Ebifn grafikas
Kas geriau ar DNB siūlomas EBIFN ar kitų bankų EURIBOR (nuotr. Bankai.lt)

Per pastaruosius metus DNB bankas į būsto paskolų rinką įnešė nemažai sumaišties pasiūlydamas naują rodiklį EBIFN vietoj EURIBOR. Bankai.lt redakcija sulaukia labai daug klausimų dėl to ką rinktis EURIBOR ar EBIFN rodiklius siūlančius bankus imant būsto paskolą. Kaip daugelis žinome būsto paskolos kainodarą banko marža + EURIBOR siūlo visi Lietuvoje veikiantys bankai išskyrus DNB, kurio kainodara yra banko marža + EBIFN. Taigi, apie viską iš pradžių. Kas yra EURIBOR, o kas yra EBIFN?

EURIBOR - vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti pinigus eurais kitiems bankams. Palūkanas nustato ir skaičiuoja Europos Bankų Asociacija.

Euribor 6 mėn.
Euribor 6 mėn. grafikas (Bankai.lt)

EBIFN - Europos bankų ilgalaikio finansavimo norma eurais, kuri sudaroma iš EURIBOR (tarpbankinė palūkanų norma) + IFM (ilgalaikio finansavimo marža).

EBIFN 6 mėn.
EBIFN 6 mėn. grafikas (Bankai.lt)

Išduodant būsto paskolas yra reikšmingi 3 mėn., 6 mėn. ir 1 metų rodiklių laikotarpiai, tačiau dažniausiai naudojamas 6 mėn.. Kaip matome per pastaruosius 6 mėnesius EBIFN ir EURIBOR 6 mėn. laikotarpio rodikliai elgėsi visiškai skirtingai, EURIBOR - krenta, o EBIFN - kyla. Šiuo metu EBIFN reikšmė yra 0,57%, o EURIBOR -0,04%.

Kodėl toks didelis skirtumas tarp EBIFN ir EURIBOR?

Visų pirma EURIBOR yra sudėtinė EBIFN dalis, kadangi EBIFN = EURIBOR + IFM, tad EBIFN niekada nebus mažesnis už EURIBOR. Vienintėlė priežastis dėl ko kyla EBIFN yra ta, kad kyla IFM. Pasak DNB banko tai yra ilgalaikio finansavimosi marža, kurią apskaičiuoja tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg”. Ši marža išplaukia iš to, už kiek vidutiniškai skolinasi 20 aukštą reitingą turinčių Europos bankų, pagal šių bankų eurais nominuotų obligacijų kotiruotes. Bankai.lt analitikai detaliau paieškoję Bloomberg naujienų agentūroje IFM rodiklio - nerado, tačiau DNB puslapyje šis rodiklis yra pateikiamas su detaliu grafiku.

Beje, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu DNB bankas siūlo mažesnę banko maržą nei kiti bankai todėl, kad būsto paskolos sudedamoji dalis EBIFN yra didesnė nei EURIBOR. Tačiau nėra žinoma kiek daug gali pakilti EBIFN.

EBIFN istorija ir galima ateitis

Kadangi EBIFN rodiklis pateikiamas tik nuo 2010 metų liepos mėn., tad ilgesnio laikotarpio analizės atlikti tiesiog neįmanoma, tačiau iš 5 metų laikotarpio galima susidaryti tam tikrą vaizdą ir tendencijas:

Data EBIFN EURIBOR Tiek permokame rinkdamiesi EBIFN
2010 11 30 2,68% 1,26% 1,42%
2011 11 30 3,59% 1,701% 1,799%
2012 11 30 1,6% 0,344% 1,256%
2013 11 28 1,06% 0,329% 0,731%
2014 11 28 0,67% 0,18% 0,49%
2015 11 28 0,57% -0,04% 0,61%

Iš istorinių ir dabartinių duomenų galima teigti, kad augant EURIBOR, augs ir EBIFN ir skirtumas tarp jų remiantis istoriniais duomenimis turėtų būtų ženklus. Kaip matome, iš lentelės, 2010 ir 2011 metais, kuomet EURIBOR dar buvo virš 1%, tuomet skirtumas tarp EBIFN ir EURIBOR siekė atitinkamai 1,42% ir 1,799%. Svarbiausias klausimas, ar DNB bankas gali pasiūlyti tiek mažesnę banko maržą lyginant su kitais bankais, kiek permokėsite mokėdami už EBIFN?

EBIFN ir EURIBOR 2010-2015 metai
EBIFN ir EURIBOR 2010-2015 metų grafikas (Bankai.lt)

Kaip tai aiškina DNB banko atstovai?

Per pastarąjį pusmetį Bankai.lt portale buvo užduota daug klausimų apie EBIFN ir jo skirtumus su EURIBOR. Pateikiame vieną jų, kurį uždavė Bankai.lt lankytoja Ieva, o atsakė DNB atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė.

Klausimas: Palyginus pastarųjų mėnesių EURIBOR ir EBIFN kitimą matoma, kad EURIBOR krito, o EBIFN kilo. Kodėl? Ar taip bus visada? Kaip Jūs paaiškintumėte 2012-ųjų metų situaciją, kai IFM buvo aukštumoje? Juk 2012 metais ekonomika kilo, tad, pasak Jūsų, tokiu atveju IFM turėtų kristi. Taip pat būtų įdomu, kodėl DNB bankas pasirinko tokį paskolų modelį, kuris kelia labai daug įtarimų ir, logiškai mąstant, atbaido klientus dėl pastarojo sukeliamos nežinomybės? Kas būtų, jei Jūsų banko klientai dėl susidariusios situacijos rinkoje turėtų mokėti žymiai daugiau, nei kitų bankų klientai? Ar nemanote, kad kiltų didžiulis nepasitenkinimas?

DNB atstovės spaudai Rasos Petruškevičiūtės atsakymas:

Rasa Petruškevičiūtė
Atsakant į Jūsų klausimą dėl galimų rizikų, mes turime pakankamo pagrindo manyti, kad Europos bankų ilgalaikio finansavimo normą sudarantys komponentai – Euribor ir IFM – į tuos pačius ekonominius veiksnius reaguos skirtingai. Pavyzdžiui, augant ekonomikai ir didėjant infliacijai, Euribor didėtų, nes Europos centrinis bankas keltų palūkanų normą bankams, tuo tarpu IFM mažėtų, nes ekonomikos atsigavimo laikotarpiais bankų rizika, o tuo pačiu ir ilgalaikio skolinimosi kaina paprastai sumažėja. Tačiau turime suprasti, kad rinka yra rinka, ir niekas, įskaitant ir banką, negali žinoti konkrečių reikšmių ateityje, nes palūkanų normų kitimas priklauso nuo daugelio faktorių rinkoje, be to, tie faktoriai veikia skirtingomis aplinkybėmis.

Pateikiame papildomos info Jūsų klausimu. IFM rodiklis įvertina kiek vidutiniškai skolinimasis ilgam Europos bankams kainuoja daugiau nei trumpam (EURIBOR) ir šis rodiklis priklauso nuo ekonominės situacijos bei apskritai kredito rinkos. 2012 metais europos ekonomika vis dar nekilo (matome GDP kritimą 0.50%) , priešingai – Europoje tai buvo tarsi antras etapas 2008-jų metų krizės, pasireiškęs Graikijos nemokumo grėsme. Matome, kad tuo metu Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo iškilę į astronomines aukštumas (~30% 10 metų obligacijoms), o bankų rizika padidėjusi tiek dėl bendros situacijos, tiek ir dėl galimo Graikijos nemokumo įtakos. Tuo metu IFM rodiklis pasiekė rekordines aukštumos, nes rinkose buvo „bijoma“ bet kokios ilgalaikės skolos. Betgi ši situacija greitai išsisprendė – ECB skubiai ėmėsi priemonių pradėdamas skolinti ilgam terminui 2011 metų gruodyje ir bankų skolinimosi kaštai normalizavosi. Šis naujas ECB mechanizmas turėtų veikti ir kitais panašiais atvejais. DNB bankas tikisi, kad naujasis paskolų kainodaros modelis yra sąžiningas ir skaidrus, nes klientų palūkanų norma nostatoma pagal faktinius duomenis, už kiek Europos bankai skolinasi rinkoje ilgam – tai parodo Bloomberg apskaičiuota IFM kreivė. Ši kainodara būtų buvusi palankesnė klientui, kuris skolinosi, 2012 metais, nes palūkanų norma būtų automatiškai sumažėjusi vėliau, kai IFM vertė nukrito. Kainodaros skaidrumas leidžia išvengti prieštaravimų tarp kliento ir banko interesų. Dėl įtarimų – nemažai jų jau pasitvirtino EURIBORui, kuris anksčiau atrodė „nepajudinamas“. IFM skaičiavimas remiasi realiom obligacijų kainom rinkoje. Paprastai EURIBOR vertės būna gerokai didesnės nei IFM indeksas – istoriškai EURIBOR yra buvę apie 13% devintame dešimtmetyje, bet juk dauguma kreditų gavėjų to nežino. Mes siekiame, kad klientas sąmoningai pasirinktų DNB paskolą, suprasdamas, kad ir EBIFN rodiklis ir EURIBOR rodiklis gali svyruoti, priklausomai nuo visos Europos bankinės rinkos.

Analizuokite EBIFN ir EURIBOR pokyčius

Analizuodami bandykite sudėlioti kelis scenarijus kas būtų jeigu būtų ir kiek permokėtumėte arba sutaupytumėte jeigu pasirinktumėte vienaip ar kitaip. Kuriame banke imti būsto paskolą, apskaičiuoti įmokas, stebėti grafikus galite naudotis šiais įrankiais Bankai.lt portale:

  • Būsto paskolų orientyras - Lietuvoje veikiančių bankų preliminari būsto paskolų palyginimo lentelė, klausimai ir atsakymai, kurie padės susigaudyti būsto paskolų rinkoje, o taip pat ir galėsite užduoti klausimus specialistams ir bankų atstovams;
  • Būsto paskolos skaičiuoklė - apskaičiuokite kiek mokėsite bankui palūkanų;
  • Tarpbankinių palūkanų normų grafikai, istoriniai duomenys: EURIBOR, EBIFN, Bendras palyginimas;
  • Atsakingo skolinimo nuostatai - žinokite kokius punktus turite atitikti norėdami gauti paskolą, taip jausitės stabiliau derėdamiesi su bankais.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų