Planuojami nauji pokyčiai, kurie įneš šiek tiek pokyčių į būsimųjų skolininkų ir bankų santykius

2016-03-02
Tomas Garbaravičius
ES šalyse iki šių metų kovo 21-osios turi įsigalioti naujoji Būsto kredito direktyva (nuotr. LB)

Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES šalyse iki šių metų kovo 21-osios turi įsigalioti naujoji Būsto kredito direktyva, įnešianti šiek tiek pokyčių į būsimųjų skolininkų ir bankų santykius. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius, kalbėdamas kasmetinėje LNTPA organizuotoje nekilnojamojo turto konferencijoje atkreipė dėmesį, jog naująja direktyva labiau ginamos vartotojų (paskolos gavėjų) teisės.

Bankai.lt žiniomis direktyvos projektas vis dar yra derinamas Lietuvos banko su Seimu ir Vyriausybe, kadangi yra ženkliai vėluojama su jos derinimu, tai ir direktyvos įsigaliojimo terminas bus atidėtas mažiausiai keletą mėnesių. Po direktyvos įsigaliojimo bankams bus suteiktas papildomas laikotarpis pakeitimų įgyvendinimui. Taigi tikėtina, kad pakeitimai dėl direktyvos bus įgyvendinti ne anskčiau nei po pusmečio.

Šioje direktyvoje, pasak T. Garbaravičiaus, atsiranda tokie nauji subjektai kaip „tarpusavio skolinimosi platformos operatoriai“. Tai – juridiniai asmnys, užtikrinantys sąžiningą ir skaidrią tarpusavio skolinimosi platformos veiklą – apie tokį skolinimosi būdą portalas Statybunaujienos.lt neseniai rašė, daugiau apie jį sužinoti galite spustelėję šią nuorodą.

Kredito davėjai ir tarpininkai „suguls“ į viešus sąrašus

„Naujas veikėjas kredito gavimo procese – „kredito tarpininkas“ – tai gali būti fiziniai asmenys arba įmonės. Čia jau turėtų suklusti brokeriai – gali būti, kad jūsų veikla pateks į šios direktyvos rėmus, jums gali tekti registruotis“, – perspėjo T. Garbaravičius (LNTPA nuotr. kairėje)

Pagal naująją direktyvą „kredito davėjas“ yra ta įmonė, kuri verslo tikslais suteikia ar įsipareigoja suteikti kreditą.

„Kredito tarpininkas“ – asmuo ar įmonė, kuri suveda kredito gavėją ir davėją už atlygį ar padeda gauti kreditą.

Abu šie subjektai turės būti registruoti ir jų veikla bus reglamentuojama. Įdomu tai, jog kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai taip pat suveda būsimą savo objekto pirkėją su konkrečiu banku, padeda gauti kreditą, taigi gali būti, jog jų veikla taps reglamentuojama.
„Šiuo įstatymu tiesiog žvelgiama plačiau: reglamentuojama veikla, o ne finansinių institucijų grupė. Tarpininkavimo, kredito išdavimo veikla gali užsiimti bet kas, tačiau tuomet jų veikla bus reglamentuojama pagal šį įstatymą. Iki šiol buvo žiūrima tik „stambiųjų žaidėjų“: bankų, kredito unijų“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.

Visi, vykdantys tarpininkavimo ar kredito suteikimo veiklą privalės registruotis ir jų sąrašai bus skelbiami viešai.

Beje, kredito tarpininkai galės nevaržomi veikti visose Europos Sąjungos šalyse.

Besiregistruojantiems įstaigų vadovams keliami specialūs žinių, kompetencijos ir gebėjimų reikalavimai, o kredito tarpininkai turės įgyti profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

5 dienos – privalomiems būsimų 20-ies metų apmąstymams

Tačiau svarbiausia – kaip naujoji direktyva palies imančius būsto paskolą?

T. Garbaravičiaus teigimu, toliau galios prievolė apskaičiuoti vienodą bendros kredito kainos metinę normą bei atsakingo skolinimosi nuostatų reikalavimai.

Gavę banko pasiūlymą paskolos gavėjai turės jį apsvarstyti per ne mažiau nei 5 darbo dienas, o norėdami tam galės skirti ir visą mėnesį (30 dienų).

„Net jei labai skubi pasiimti paskolą, 5 dienas reikės išlaukti, – juokėsi pranešėjas. – Taip pat atsiranda privalomų sąlygų, kurios turės būti kiekvienoje kredito sutartyje. Pavyzdžiui, bankas negalės reikalauti įsigyti dar kokio nors banko produkto kartu su kredito sutartimi. Vienas geriausių ir šiandien opiausių pavyzdžių: reikalavimas turėti sąskaitą tame pačiame banke. Tai – draudžiama.

Tačiau leidžiama, pavyzdžiui, siūlyti geresnes paskolos sąlygas, jei paskolą imate kartu su gyvybės draudimo paketu.“

O kaip su būsto draudimu?

Pagal naująją direktyvą žmogus gali apsidrausti būstą bet kurioje draudimo bendrovėje, atsisakydamas banko siūlomo varianto.
Su valiutos keitimu – prašauta?

Direktyva numato, jog kartą per metus paskolos valiutą galima pasikeisti į tą, kuria gaunate pajamas arba savo tuometinės gyvenamosios vietos valiutą.

Vis tik T. Garbaravičius mano, jog čia jau savaime užkoduotas kliuvinys, kuris atneš sumaišties ir šią nuostatą norom nenorom teks peržiūrėti.

„Įsivaizduokite, kad žmogus išvyksta dirbti į Indiją ir netrukus paprašo jo paskolos valiutą konvertuoti į rupijas. Tiesiog pamėginkite įsivaizduoti tokią situaciją. Tas prašymas turėtų būti pagrįstas racionalumu“, – pavyzdį pateikė T. Garbaravičius.

Dar vienas „karštas taškas“, dėl kurio skolininkai su paskolų davėjais neretais suremia ietis – galimybė grąžinti kreditą anksčiau laiko.

Naujoji būsto kredito direktyva numato, jog jei sėkmingas tautietis atneša skolintojui šūsnį eurų, kreditą suteikusi institucija negali reikalauti didesnės nei 2 proc. baudos nuo negrąžintos kredito dalies.

Tačiau jei asmuo buvo paėmęs kreditą su kintamomis palūkanomis, jų peržiūros dieną kreditą anksčiau laiko gali padengti nemokamai (kai kurie bankai tokią tvarką taiko jau dabar).

„Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog paskolos refinansavimas šiam klientui taip pat yra pigesnis“, – atkreipė dėmesį konferencijos pranešėjas.

Bankai turės atskleisti kintamųjų palūkanų „sudėtį“

Nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik išorės, o ne kreditą suteikiančios institucijos ar nekilnojamojo turto plėtotojo vertintojai. Taip pat turto vertinimo išlaidas kredito gavėjas turi dengti tik tais atvejais, kai kreditas suteikiamas, didinant kredito sumą arba kai gavėjas sugadina nekilnojamąjį turtą.

Viena svarbiausių naujienų – jog keičiama fiksuotų palūkanų samprata. Šiuo metu fiksuotomis vadinamos palūkanos, kurios fiksuojamos 5-erių, 10-ies metų laikotarpiui.

„Tai yra neteisinga įsigaliojusi praktika. Fiksuotomis palūkanas galima laikyti tik tuomet, kai jos užfiksuojamos iki sutarties pabaigos“, – sakė T. Garbačiauskas.

Kalbant apie kintamąsias palūkanas, bankai privalės atskleisti jų „sudėtį“. Kitaip tariant, kokią dalį sudaro EURIBOR, LIBOR indeksai, o kokią – klientui konkrečiai taikoma marža.

„Sulaukdavome skundų Lietuvos banke, kad po 5-erių metų peržiūrėjus kintamųjų palūkanų normą ji pakinta į klientui nenaudingą pusę ir šis neturi galimybės dėl to ginčytis. Dėl to turėjome tikrai labai daug ginčų“, – sakė konferencijos pranešėjas.

Dar viena svarbi banko maržą liečianti nuostata – šis mokestis galės būti didinamas tik tada, kai klientas padarys esminių kredito sutarties pažeidimų (praleis įmokų mokėjimus ar pan.)

„Be to, kai klientas ištaisys pažeidimus, marža turės būti grąžinta į buvusį lygį. Bankų argumentai „padidėjo jūsų kredito rizika“ – nebegalios“, – perspėjo Lietuvos banko atstovas.

T. Garbaravičius taip pat svarstė, jog įsigaliojus minėtai direktyvai gali tekti peržiūrėti „Rent2Buy“ sutartis (išperkamosios nuomos). Tai tokio tipo sutartys, kai kredito gavėjas gyvena nekilnojamojo turto plėtotojo pastatytame būste ir moka didesnę nuomą, tokiu būdu kaupdamas pradinį įnašą paskolai.

„Tokie plėtotojai būtų reglamentuojami šio įstatymo ir jų klientams galiotų visi vartotojų apsaugos reikalavimai“, – sakė T. Garbaravičius.

Nors nuomininkas kol kas neima paskolos, neįkeičia nekilnojamojo turto, kuriame gyvena, tačiau, kaip ir automobilio lizingo atveju, yra numatyta galimybė naudojamą turtą įsigyti.

„Naujuosiuose reikalavimuose yra labai daug vartotojams „draugiškų“ aspektų – jau girdžiu kai kuriuos sakant, kad jų yra per daug!

Tačiau jau dabar vienas ar kitas tokias sąlygas siūlo, tiesiog klientams reikia keliauti per visus bankus, derėtis. Dabar tas paketas bus toks „bazinis“ ir vartotojai sutaupys laiko. Manau, kad dėl to būsto paskolos tampa tik dar patrauklesnės. Tuo metu nekilnojamojo turto plėtotojams siūlyčiau įsigilinti į šiuos pakitimus“, – apibendrindamas savo pranešimą sakė T. Garbaravičius.

Už puikų straipsnį dėkojame statybunaujienos.lt, Ingai LABUTYTEI-ATKOČAITIENEI

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Algis
Prieš 4 metus

Laba vakara, užsieny dirbu 4m. 2 iš jų su kontraktu, mėnesinės pajamos 1500£. žmonos, vaikų neturiu, ar įmanoma Lietuvoje imti paskola 40000€ turint pradinį įnašą 10000€?

Steponas JurelėBankai.lt
Prieš 3 metus

Galima, bet su tokiu pradiniu įnašu pavyks tik unijose. Pildykite paraišką Bankai.lt portale čia, pasirinkdami unijas.

Bankai.lt
Prieš 4 metus
Bankai.lt žiniomis direktyvos projektas vis dar yra derinamas Lietuvos banko su Seimu ir Vyriausybe, kadangi yra ženkliai vėluojama su jos derinimu, tai ir direktyvos įsigaliojimo terminas bus atidėtas mažiausiai keletą mėnesių. Po direktyvos įsigaliojimo bankams bus suteiktas papildomas laikotarpis pakeitimų įgyvendinimui. Taigi tikėtina, kad pakeitimai dėl direktyvos bus įgyvendinti ne anskčiau nei po pusmečio.
Laima Ale-Rami
Prieš 4 metus
Ar tai įpareigos seb banką išskirti maržą fiksavimo atveju?
Vilma Ruzgailė
Prieš 4 metus
Toma Litviniene neskaiciau bet gal bus aktualu
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų