Sausio 25 d. Lietuvos ir Suomijos bankų valdybos nariai susitiko pasidalinti patirtimi

2016-01-26
Vitas Vasiliauskas
Krizės pamokas išmokusi Lietuva viena pirmųjų regione įdiegė priemones, kurios riboja galimybes susidaryti kainų burbulams (Vitas Vasiliauskas)

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

„Spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Švedijoje ir Norvegijoje kelia susirūpinimą kitoms regiono šalims. Krizės pamokas išmokusi Lietuva viena pirmųjų regione įdiegė priemones, kurios riboja galimybes susidaryti kainų burbulams. Šia patirtimi esame pasirengę pasidalyti ir su kaimynais“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Skirtingai nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono šalyse, finansų krizė iš esmės nesulėtino būsto kainų augimo Švedijoje ir Norvegijoje – būsto kainos čia ir toliau kilo reikšmingai sparčiau nei gyventojų pajamos. Kartu didėjo ir Šiaurės šalių gyventojų įsiskolinimas, o didieji Skandinavijos bankai didino savo būsto paskolų portfelius. Šiaurės ir Baltijos regiono šalių finansų sistemos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl disbalansai kai kuriose Skandinavijos šalyse gali turėti įtakos ir kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, finansų sistemoms.

Susitikimo Suomijoje metu bus aptariamos galimybės mažinti kylančius disbalansus, regiono šalių NT rinkose taikant tinkamiausias priemones. Lietuvos bankas dar 2011 m. pradėjo taikyti, o pernai atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, užkertančius kelią neatsakingam skolinimui. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai nemaža dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Suomijoje, kuri kaip ir Lietuva yra euro zonos narė, taip pat bus dalijamasi dalyvavimo Eurosistemoje patirtimi, numatoma aptarti nacionalinių centrinių bankų veiklos efektyvumo, atskaitomybės visuomenei ir skaidrumo didinimo siekius. Lietuvos bankas yra įgyvendinęs vieną iš didžiausių reorganizacijų tarp visų ES šalių centrinių bankų ir, nuolat tobulindamas veiklos organizavimą, siekia būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Suomijos bankas, kaip ir šios šalies viešasis sektorius, kuris yra vienas inovatyvaus valdymo pavyzdžių, jau keliolika metų veiklos efektyvumą laiko vienu iš pagrindinių savo veiklos organizavimo ir atskaitomybės visuomenei principų ir diegia atitinkamas valdymo praktiką.

Susitikime su Suomijos banko valdybos primininku Erkiu Likanenu (Erkki Liikanen) ir Suomijos banko valdybos nariais dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, Valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, Valdybos nariai Marius Jurgilas ir Tomas Garbaravičius.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų