Žemos būsto paskolų palūkanos ir didelė nekilnojamojo turto pasiūla skatina žmones skolintis

2015-08-17
Naujas būstas
Aktyviam skolinimuisi būstui įtakos turi gerėjanti ekonominė šalies situacija, rekordiškai žema palūkanų norma, didėjantis darbo užmokestis (nuotr. Bankai.lt)

Pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ fiksavo ryškų būsto finansavimo augimą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, nuosavam būstui gyventojai skolinosi ir aktyviau, ir didesnėmis sumomis. Naujai pasirašytų būsto paskolų vertė „Swedbank“ išaugo 25 proc., o vidutinės būsto paskolos suma ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų. Ką rodo tokios išaugusios skolinimosi būstui apimtys?

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, aktyvesnis gyventojų apsisprendimas skolintis būstui atspindi kelias tendencijas ‒ dėl labai žemų palūkanų šiuo metu yra palanki aplinka skolintis, o nekilnojamo turto pasiūla kaip niekada didelė. Statistika taip pat rodo, jog nepasitvirtino prognozės, jog gyventojai, ketinę įsigyti ar pakeisti būstą, skubėjo tai daryti pernai metais dar iki įvedant eurą.

„Aktyviam skolinimuisi būstui ir nekilnojamojo turto rinkai įtakos turi palaipsniui gerėjanti ekonominė šalies situacija, rekordiškai žema palūkanų norma, didėjantis darbo užmokestis ir kartu augantys gyventojų lūkesčiai dėl ateities. Šiandien gyventojai gali greičiau sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumą, kuris yra būtina sąlyga skolinantis būstui banke“, ‒ komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratė Gumuliauskienė.

Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ gyventojams suteikė 118.5 mln. eurų naujų būsto paskolų arba 23,8 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vidutinė būsto paskolos vertė šiemet siekė 46,6 tūkst. eurų, o pernai ji buvo mažesnė ‒ 44,8 tūkst. eurų.

Aktyvų skolinimąsi būstui iliustruoja Registrų centro duomenys. Jei 2014 m. pirmąjį ketvirtį gyventojų, būstą įsigijusių su būsto paskola, dalis siekė 28,8 proc., tai šių metų pirmąjį ketvirtį būstui bankuose skolinosi jau 34,8 proc. gyventojų.

Nors šiemet gyventojai ir skolinosi kiek didesnes sumas, tačiau, kaip atkreipia dėmesį „Swedbank“ ekspertė, tai didesnės įtampos šeimos biudžete sukurti neturėtų.

„Mūsų duomenys rodo, jog šiandien Lietuvos gyventojai gali skirti mažesnę savo nuolatinių pajamų dalį periodinėms būsto įmokoms, nei jie tai galėjo padaryti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pernai būsto paskolos įmokoms gyventojai vidutiniškai skirdavo 28 proc. nuolatinių savo pajamų, šiemet ši suma sumažėjo iki 27 proc.“, – atkreipia dėmesį J. Gumuliauskienė.

Tipiškas būstui besiskolinančio gyventojo portretas išlieka nesikeitęs. Kaip ir pernai, šiemet nuosavam būstui dažniausiai skolinosi 35 metų amžiaus miestiečiai, turintys šeimą, aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas. Dažniausiai gyventojai lėšas skolinosi butui įsigyti – tuo tikslu šiemet buvo suteikta 55 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų.

Visgi gyventojams, kurie jau yra apsisprendę skolintis ar dar svarsto apie tokią galimybę, „Swedbank“ ekspertė primena, kad būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas.

„Savo finansines galimybes reikėtų vertinti ne tik čia ir dabar principu, bet ir žvelgiant į ateities perspektyvą. Nors šiuo metu palūkanos yra rekordiškai žemos, tačiau jos ilguoju laikotarpiu būna linkusios augti, o jų svyravimo skalė gali būti gana didelė. Šiuo metu kintanti būsto paskolos eurais dalis Euribor (6 mėn.) yra apie 0,05 proc., o prieš ekonominę krizę Euribor buvo pasiekusi kone 5 procentus“, – pažymi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų