Dėl naujosios euro valiutos, lietuviai išleidžia daugiau pinigų

2016-01-12
20 eurų
Sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus (nuotr. Bankai.lt)

Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus. Žmonės dėl būsimų pajamų nusiteikę gana ramiai, mažiau linkę kaupti santaupas, o sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, apžvelgdama 2015 m. namų ūkių finansinę elgseną.

Pinigines atveria drąsiau

Mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis rodikliai, kurie rodo ir namų ūkių vartojimą, 2015 metais buvo geresni negu 2014 metais. Net atsižvelgus į vartojimo sąstingį metų pradžioje įvedus eurą, per vienuolika 2015 metų mėnesių mažmeninės prekybos, išskyrus automobilių ir degalų, apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo vidutiniškai 4,3 proc. didesnė negu 2014 metais. Sparčiau augo ne maisto prekių prekyba (5,8 proc.) negu maisto prekių (3 proc.).

Kalbant apie ne maisto prekių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse, per dešimt 2015 metų mėnesių vidutiniškai labiausiai padidėjo telekomunikacijų įrangos (86 proc.), baldų ir kitų interjero prekių (21 proc.), sporto įrangos (20 proc.) prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis.

Gerokai išaugo ir specializuotų maisto, gėrimų ir tabako parduotuvių prekybos apyvarta (16 proc.). Duonos, bandelių, konditerijos gaminių prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis per dešimt 2015 metų mėnesių buvo vidutiniškai 73 proc., gėrimų – 24 proc. didesnė negu ankstesniais metais. Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų apyvarta vidutiniškai padidėjo 9 procentais.

„Kaip vartojimo augimo veiksnius galima paminėti didėjančias namų ūkių pajamas, perkamus geresnės kokybės daiktus, mažėjančią motyvaciją taupyti ir gerus lūkesčius dėl ateities“, – vardija SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Statistikos departamento skelbiamais 2015 metų trečio ketvirčio duomenimis, padidėjo ir vidutinis darbo užmokestis (28 Eur), ir vidutinė senatvės pensija (7 Eur).

„Nors pajamų padidėjimą pajuto toli gražu ne visi, bendros – visų namų ūkių kartu sudėjus – pajamos ir galimybės vartoti padidėjo“, – teigia SEB ekspertė.

Pasak jos, mažos indėlių palūkanos, nuogąstavimai dėl kainų didėjimo ateityje – taip pat menka paskata kaupti santaupas, ypač tiems, kurie jau turi sukaupę santaupų juodai dienai.

Vartoti skatina ir vizualiai maža kaina

„Mažesni kainų etiketėse nurodyti skaitmenys taip pat galėjo lemti didesnę apyvartą, kadangi dažniau buvo perkamos brangesnės, geresnės kokybės prekės. Pavyzdžiui, Vokietijoje, vienas iš mokslininkų pastebėtų valiutos pasikeitimo efektų buvo tas, kad, pasikeitus valiutos nominalui, gyventojai ėmė dažniau atsisakyti pačių pigiausių prekių, kadangi mažesni kainos skaitmenys sukėlė abejonių dėl prekės kokybės.

Remiantis mūsų prekybos centrų atstovų pastebėjimais, kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje taip pat mažiau, palyginti su 2014 metais, buvo perkama pačių pigiausių ekonominio segmento prekių, o brangesnių, geresnės kokybės perkama daugiau“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, nors gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonominės situacijos pernai rudenį sezoniškai šiek tiek pablogėjo, tačiau vis tiek yra geresni negu 2014 metais. Artimiausiu metu, toliau didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, pensijoms ir kitoms gyventojų pajamoms, galima tikėtis, kad vartojimas toliau didės.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų