Kas ta pinigų politika ir kaip ji veikia jūsų kišenę? Pagal Lietuvos banką

2019-05-09
Pinigų politika
Pinigų politika

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją. ECB veiksmai, kaip ir širdis, daro reikšmingą poveikį viso organizmo funkcionavimui – šiuo atveju euro zonos ūkio raidai, gyventojų ir verslo skolinimosi sąlygoms bei bendram kainų lygiui. Sprendimai dėl to, kuria linkme toliau bus plėtojama euro zonos pinigų politika, jau šį birželį bus priimami Vilniuje.

Pinigų politika: pagrindiniai akcentai

Eurosistema – ECB kartu su euro zonai priklausančių šalių centriniais bankais – formuoja ir įgyvendina bendrą pinigų politiką. Paprastai tariant, tai reiškia palūkanų normų eurais reguliavimą pasitelkiant pinigų politikos priemonių arsenalą. Žemesnė palūkanų norma skatina verslą ir gyventojus daugiau skolintis, didinant pinigų pasiūlą ekonomikoje. Taip sukuriamos sąlygos spartesniam ūkio augimui ir ilgainiui paveikiamas kainų lygis. O aukštesnės palūkanų normos riboja skolinimosi galimybes, todėl pinigų pasiūla mažėja, ekonomikos apsukos ima lėtėti, galiausiai prislopinamas ir kainų augimas.

Tiesa, po globalios finansų krizės didieji pasaulio centriniai bankai, be palūkanų normų, pasitelkia ir papildomas priemones, pavyzdžiui, kiekybinį skatinimą. Tokie vadinamieji netradiciniai instrumentai visų pirma yra skirti siekti pinigų politikos tikslų tais atvejais, kai palūkanų normos priartėja prie nulio ar net įžengia į neigiamą teritoriją, tačiau infliacijos augimas vis tiek „buksuoja“. Valiutų kursai ir jų pokytis taip pat turi įtakos, o eurui nuo 2008 metų krizės niekaip nepavyksta pakilti prieš JAV dolerį, kur euro vertė prieš JAV dolerį 10 metų krenta žemyn.

Poveikį jaučiame kiekvienas

Vykdydamas pinigų politiką, ECB siekia pagrindinio tikslo – užtikrinti kainų stabilumą. Šis tikslas yra aktualus kiekvienam, kadangi padeda apsaugoti gyventojų perkamąją galią, užtikrinant, kad jos „nesuvalgytų“ pernelyg greitai kylančios kainos.

ECB siekia, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų artima 2 proc., bet jų neviršytų. Toks kainų lygio augimo tikslas yra pakankamai žemas, tačiau kartu apsaugo nuo defliacijos spiralės, kuri dėl krintančių kainų grasintų ilgainiui pakirsti ūkio plėtrą. Verta pabrėžti, kad kainų augimo lygis skaičiuojamas visos euro zonos mastu, todėl atskirose valstybėse tam tikru laikotarpiu šis rodiklis gali būti didesnis arba mažesnis, priklausomai nuo konkrečiai šaliai būdingų aplinkybių. Šiuo metu šis rodiklis euro zonoje siekia apie 1,4 proc., o Lietuvoje – 2,4 proc.

Pinigų politika reikšmingai veikia tiek verslo, tiek ir gyventojų kreditavimo sąlygas. Komerciniai bankai savo veiklai vykdyti skolinasi iš centrinių bankų arba laiko juose indėlius, todėl kaina, kurią jie moka už šias galimybes, atsiliepia galutiniam klientui. Pavyzdžiui, ECB palūkanų normos veikia komercinių bankų taikomas sąlygas Lietuvos gyventojams imant būsto paskolas ar įmonėms skolinantis lėšų verslui plėtoti.

Kas ta pinigų politika?

Šiuo metu euro zonoje vykdoma skatinamoji pinigų politika lemia palankias finansavimo sąlygas, taip suteikiamas papildomas postūmis ekonomikos plėtrai. Kaip ilgai išsilaikys tokios skolinimosi sąlygos, priklausys nuo pinigų politikos sprendimų, priimamų ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose. Artimiausias toks posėdis jau birželio pradžioje vyks Lietuvoje.

Esminiai pinigų politikos sprendimai bus priimami ir Vilniuje

Valdančioji taryba reguliariai vertina euro zonos ekonomikos padėtį ir pinigų politikos raidą bei sprendžia dėl palūkanų normų dydžių ir kitų pinigų politikos priemonių, o esminiai nutarimai dažniausiai yra priimami bendru sutarimu. Lietuvoje vyksiančiame posėdyje bus analizuojami naujausi duomenys apie euro zonos ekonomikos būklę ir aptariamos atnaujintos makroekonominės prognozės. Po posėdžio viso pasaulio žiniasklaidos atstovų akys bus nukreiptos į Vilnių – spaudos konferencijos metu ECB Pirmininkas Mario Draghi kartu su Lietuvos banko vadovu aiškins priimtus sprendimus, kuriuos, kaip įprasta, akylai seka tarptautinės finansų rinkos.

Lietuvai įstojus į euro zoną – daugiau pinigų politikos svertų

Valdančiojoje taryboje, kurioje mūsų valstybei atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas, taikomas principas „viena šalis – vienas balsas“, tad Lietuva turi tokią pat sprendimo teisę kaip ir didžiosios euro zonos valstybės. Kitaip tariant, tapusi visateise euro zonos nare, Lietuva ne prarado pinigų politikos autonomiją, o greičiau priešingai – pateko į „aukščiausią lygą“ bei įgijo realių galimybių prisidėti formuojant bendrą 19-os šalių pinigų politiką.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų