Kodėl krenta euro kursas? Kada nustos euro vertė kristi?

2015-03-17
eurai
Prognozuojama, kad 2017 metų pabaigoje vienas euras kainuos vos 85 ar 80 dolerio centų (nuotr. Bankai.lt)

Per šešiolika savo gyvavimo metų euras dar nė karto nebuvo taip greitai tiek daug nuvertėjęs – nuo praėjusių metų birželio dolerio atžvilgiu jis prarado ketvirtadalį savo vertės. Toks radikalus valiutų kursų pokytis yra būdingas sunkiai prognozuojamų ir rizikingų valstybių valiutoms, pavyzdžiui, Rusijos rubliui, tačiau sunkiau paaiškinamas kalbant apie dvi didžiausias pasaulio rezervines valiutas.

Kodėl euras taip greitai prarado patrauklumą ir beveik be perstojo skęsta daugiau nei pusmetį? Ar tam iš tiesų yra fundamentalių priežasčių, o gal tai tik trumpalaikis sentimento pokytis, susijęs su ECB vykdoma pinigų pasiūlos didinimo politika bei spekuliacijomis valiutų rinkoje? Dauguma neabejoja, kad euro ir dolerio kursas dar šiemet pasieks paritetą. Kai kurios didelės tarptautinės finansinės institucijos prognozuoja, kad euro nuvertėjimas dolerio atžvilgiu tuo nesibaigs – 2017 metų pabaigoje vienas euras kainuos vos 85 ar 80 dolerio centų.

Tokia prognozė gali atrodyti keistai analizuojant jų mokėjimų balansą – JAV šiuo metu yra apie 2,5 proc. BVP siekiantis einamosios sąskaitos deficitas, euro zonoje – toks pats perteklius. Sausio mėnesį JAV užsienio prekybos deficitas (išskyrus naftos produktus) pasiekė visų laikų rekordą. Nuvertėjus eurui ir pabrangus doleriui užsienio prekybos deficitas JAV dar labiau didės, o euro zonoje susidarys dar didesnis perteklius.

Perkamosios galios paritetas rodo, kad po šios milžiniškos korekcijos doleris euro atžvilgiu jau yra maždaug dešimtadaliu pervertintas. Tačiau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu ši teorija nėra labai naudinga. Remiantis ja, doleris euro atžvilgiu smarkiai pervertintas gali išlikti gana ilgai – taip yra buvę, pavyzdžiui, nuo 1999 iki 2003 metų.

Akivaizdu, kad šiuo metu daug svarbesni yra ne prekių, o finansiniai srautai. ECB sprendimas pirkti euro zonos valstybių obligacijas daugelio jų pajamingumą nustūmė iki nulio ar net į neigiamą teritoriją. Tuo tarpu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas viršija 2 proc. bei gali dar labiau padidėti, kai ten pradės didėti bazinės palūkanos. Todėl natūralu, kad neinvestuojamos perteklinės santaupos iš euro zonos keliauja už Atlanto. Tačiau nereikėtų nuvertinti tikimybės, kad iš euro zonos šiemet ir toliau sulauksime gerų ekonominių (gal net ir politinių) naujienų, o FED neskubės didinti palūkanų. Dolerio stiprėjimas tikrai patinka ne visiems JAV politikams, todėl gali prasidėti ir verbalinės intervencijos.

Šiuo metu ateities sandorių rinkoje spekuliuojama tik viena kryptimi – tikintis tolimesnio euro silpnėjimo dolerio atžvilgiu. Jei nuomonė dėl ateities krypties staiga pasikeistų, prie išėjimo durų susidarytų pavojinga spūstis. Todėl kai dugnas bus pasiektas, euras gali ant jo ne nusileisti kaip akmuo ant dumblo, o atšokti kaip kamuoliukas nuo asfalto.

Šiame kontekste nerimą kelią vis dažniau pasigirstantys eilinių gyventojų pasvarstymai, ar nereikėtų santaupas laikyti doleriais. Spekuliuoti valiutomis yra blogiausia investavimo strategija, kurios gali imtis eiliniai piliečiai. Kartą, prieš maždaug 15 metų, lietuviai jau bandė spėti euro ir dolerio kurso kryptį, tikėdamiesi, kad doleris vis kainuos 4 litus. Gali būti, kad priešakyje guli tas pats grėblys.

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
BRONE
Prieš 9 metus

per musu gyvenima matem ivairiausiu TRUMPALAIKIU valiutu:markiu ,rubliu,vagnorku,litu ....tai KIEK DAR METU euras bus vliuta,jei ir TOLIAU jis "ritasi"zemyn usd ATZVILGIU???[vienintele valiuta-usd,zemeje TVIRTAI gyvouja NE VIENA SIMTMETI!?

Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų