Ar daugelį metų vykdyta centrinių bankų monetarinė politika gali būti naujosios krizės priežastimi?

2018-02-13
Dominykas Vanhara
Dominykas Vanhara (nuotr. Judita Grigelytė, Verslo žinios)

Ėjo 2009 Viešpaties metai. Per pasaulį viena po kitos ritosi krizės bangos, bankrutavo visa eilė verslų, bedarbystė išaugo iki lubų ir jau atrodė, kad dangus griūva. Padėtį gelbėti puolė centriniai bankai (nes be jų jau nelabai buvo kam). Buvo etapais ženkliai pradėtos kirpti bazinės palūkanų normos, kurios galiausiai pasiekė nulį, o kai kur (pvz. Švedijoje) net tapo neigiamos. Kai net sulig grindim nurėžtų bazinių palūkanų normų nepakako tam, kad giliai pelkėje įklimpusi ekonomika pradėtų judėti, dalis pasaulio centrinių bankų paleido ir, iš esmės, stambiausio kalibro ginklą, kurį turėjo savo arsenale - QE. Viso to pasekmėje rinka buvo užtvindyta labai pigiais pinigais ir tų pinigų buvo žiauriai daug.

Epizodas pirmas

Pilietis Jonas turėjo banke gana didelį indėlį, kurį pratęsinėdavo metai iš metų ir gaudavo kokius 3-4 proc. palūkanų iš banko už jame laikytą indėlį. To jam kaip ir pakakdavo. Tačiau vieną dieną, atėjęs į banką eilinį kartą prasitęsti indėlio, jis sužinojo, kad bankas dabar jam mokės nebe 3-4 proc. metinių palūkanų, bet 0 (ar panašų skaičių). kadangi tokia grąža mūsų aptariamam Jonui nebuvo pakankama, Jonas indėlio nebeprasitęsė ir pradėjo galvoti, ką su tais indėlio pinigais daryti. Tokių piliečių Jonų buvo daug. Vienas pilietis Jonas, pažiūrėjęs Panoramos verslo rubriką, iš joje kalbėjusios protingos galvos sužino, kad dabar labai gerai yra pirkti butus nuomai, nes nuomos kainos kyla. Pilietis Jonas taip ir padaro ir savo indėlį suinvestuoja nusipirkdamas butą ir jį išnuomojęs. Kitas pilietis Jonas, pakalbėjęs tam pačiam banke, kuriame laikė indėlį, sužino, kad didesnę grąžą nei indėlis jis gali gauti įsigijęs akcijų. Taip ir padaro. Taigi, išvada pirma: centrinių bankų vykdytos monetarinės politikos viena iš pasekmių yra tokia, kad rinkos dalyviai, kuriems anksčiau užtekdavo pačių nerizikingiausių produktų, tam, kad gautų bent kažkokią grąžą už savo pinigus, buvo priversti investuoti į gerokai rizikingesnius aktyvus. Padidėjo rizikingesnių aktyvų paklausa - išaugo jų kainos ir, atitinkamai, sumažėjo jų pajamingumas. Taigi, dabar tam, kad gautum tokią grąžą, kurią iki krizės tau generavo beveik „risk free” aktyvai, dabar turi investuoti į gerokai rizikingesnius aktyvus. Geras pavyzdys yra toks, kad prieš krizę JAV iždo obligacijos, kurios turėjo reitingą AAA, tuomet generuodavo tokią pačią grąžą, kaip dabar generuoja Ukrainos obligacijos, kurios turi „junk” reitingą.

Epizodas antras

Korporacija „Česloda” (pavadinimo copyright - Radioshow), kurios akcijomis yra prekiaujama biržoje, savo veiklą finansuoja iš banko paskolų. Tačiau, jei iki krizės ji bankams už jų paskolas mokėdavo 6-8 proc. metinių palūkanų, dabar, dėka iki nulio sumažintų bazinių palūkanų, ji bankams moka tik kokius 3 proc. metinių palūkanų. Atitinkamai, nors pačios „Česlodos„ pajamos nepasikeitė, tačiau, dėka kelis kartus sumažėjusių skolos finansavimo kaštų, „Česlodos” pelnas išaugo (matematika paprasta - skirtumas tarp ankstesnių skolos aptarnavimo kaštų ir dabartinių skolos aptarnavimo kaštų, et ceteris paribus (lot. visoms kitoms sąlygoms esant toms pačioms) keliauja tiesiai į pelno (nuostolio) eilutę balanse). Išaugus "Česloda" pelnui, padidėjo ir investuotojų susidomėjimas jos akcijomis biržoje, akcijų kaina kyla. Kadangi tokių įmonių, kurios savo veikloje naudoja skolintą kapitalą, beveik bet kurioje biržoje yra dauguma, analitikai pradėjo pranešinėti, kad įmonių pelnai auga, taip dar labiau didindami investuotojų susidomėjimą ir tokių įmonių biržoje kainą. Taigi, išvada antra: dėka iki žemės sumažintų bazinių palūkanų normų, buvo padidinti skolintą kapitalą naudojusių įmonių pelnai.

Epizodas trečias

Kadangi, dėka centrinių bankų vykdytos monetarinės politikos paskolų kainos pasidarė žemiau plintuso, jaunuolis Petras, kuris nelabai atsimena praeitos krizės, šiuo metu dirbantis viename iš paslaugų centrų ir gaunantis solidų atlyginimą bei besitikintis, kad jo atlyginimas ateity dar ženkliau kils, nusiperka vieną butą sau už banko paskolą (nes gyventi tai kažkur reikia), nusiperka automobilį su išperkamąja nuoma (nes su troleibusu, gaudamas tokį atlyginimą, juk nevažinėsi), o taip pat, kadangi jaunuolis Petras seka rinkos naujienas bei yra perskaitęs daug straipsnių apie tai, kokia gera investicija yra turėti butą nuomai, pasiima iš banko dar vieną paskolą ir nusiperka butą nuomai (nes juk iš nuomos dengiasi banko įmoka ir dar lieka). Išvada trečia:dėl sumažintų bazinių palūkanų normų buvo skatinamas tiek gyventojų, tiek įmonių užsiskolinimas.

Epizodas ketvirtas

Kadangi CB bankams yra nustatęs neigiamas palūkanų normas už jų depozitus, laikomus centriniuose bankuose, bankai yra suinteresuoti kuo daugiau pinigų išskolinti. Kadangi palūkanų normos yra žemiau plintuso, bankams finansuoti pasidaro visai patrauklūs tokie verslo projektai, kurie, esant normalioms palūkanoms, būtų visiškai nerentabilūs. Taip rinkoje pradėjo veikti krūva verslų, kurių verslo modelis, pasikeitus monetarinės politikos sąlygoms, taptų neveiksnus.

Taigi, apibendrinant visus išdėstytus epizodus, dėka centrinio banko vykdytos monetarinės politikos rinkos dalyviai, net ir to visiškai nenorėję, buvo priversti investuoti į rizikingus produktus tam, kad bent kažkokią grąžą gautų, taip išpūsdami šių rizikingų aktyvų kainas bei sumažindami jų grąžą. Tokia monetarinė politika, sakyčiau, netgi dirbtinai išpūtė įmonių pelnus dėl sumažėjusių skolos aptarnavimo sąnaudų, buvo skatinamas kuo didesnis tiek gyventojų, tiek įmonių užsiskolinimas, o bankai beveik prievarta buvo verčiami finansuoti visokius, net ir nelabai rentabilius, verslo projektus. To pasekmėje rinkoje yra pilna dalyvių, kurie turi prisipirkę visokio turto, dalis tokių dalyvių to turto prisipirko už skolintas lėšas. Taigi, yra labai daug tokių, kurie turi vienokio ar kitokio turto, bet labai sumažėjo tokių, kurie turi pinigų (nes pinigai jokios grąžos beveik negeneruodavo ar generuodavo netgi nuostolius).

Tačiau visi geri dalykai anksčiau ar vėliau baigiasi. Ši centrinių bankų vykdyta rožinė monetarinė politika vienur jau baigiasi, kitur tuoj baigsis. Nuo naujų metų skolos vertybinių popierių pajamingumas pradėjo ženkliai augti, kas turėtų indikuoti, kad atsirado labai daug tokių, kurie norėtų pasiskolinti, bet labai sumažėjo tokių, kurie galėtų paskolinti. Kadangi tokia pasaulio CB (centrinių bankų) vykdyta politika pradėjo įsiūbuoti infliacija ir įkaitino kai kurias ekonomikas, CB jau yra priversi griežtinti monetarinės politikos sąlygas. JAV šiemet laukiama 3-4 bazinės palūkanų normos kėlimų, šiandien UK BOE taip pat pranešė, kad, labai galimas daiktas, kad bazinės palūkanos bus didinamos greičiau ir daugiau, nei prognozuota anksčiau.

Bauginanti ateitis

Taigi, grįžtant prie aukščiau paminėtų epizodų: banko indėliai ar valstybių skolos vertybiniai popieriai vėl pradės ar jau pradėjo generuoti normalią grąžą. JAV iždo 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas jau šiandien yra netoli 3 proc. metinių. Tikėtina, kad augs ir toliau ir tikėtina, kad ženkliai. Kadangi dabar visi puolė pirkti butus nuomai, o normalių nuomininkų tiek neatsirado, buto nuomos pajamingumas jau mažėja. Kas bus, kai už indėlį ar kokios valstybės skolos vertybinį popierių bus vėl galima pradėti gauti 3-4-5-6 proc. metinių beveik be jokios rizikos ir be galvos skausmo, o buto nuoma, įskaitant mokesčius, buto prastovas, buto amortizaciją generuos kokius 3-4 proc. metinių?

Ir dar, krūva galvos skausmo, pradedant nuomininkų paieška baigiant kasmėnesiniais skambučiais nuomininkui iš serijos „Kurnuomablia?”. Kas bus, kai palūkanos už būsto paskolą pasieks 5-6 proc. ar daugiau, o nuoma generuos tuos pačius 3-4 proc.? Kas bus, kai kokios JAV ar kitos rimtos šalies obligacijų pajamingumas viršys dividendinį biržos įmonių akcijų teikiamą dividendinį pajamingumą (beje, JAV tai jau įvyko)? Kas bus, kai korporacijai „Česloda” jos skolos kaštai vėl grįš prie 6-8 proc. metinių? Ką darys jaunuolis Petras, jei įmokos už paimtas paskolas padvigubės? Ką darys tos užsiskolinusios įmonės, kurių verslo modelis, jų mokamoms palūkanoms pakilus iki kokių 7 proc. metinių, atsiduria po vandeniu? Šie paminėti klausimai yra retoriniai, aš į juos atsakymų nepateiksiu, bet tikiuosi, kad atsakymus rasite kiekvienas sau. Stay tuned.

Teksto autorius: Dominykas Vanhara

Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2018 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų