Kodėl kyla būsto paskolų palūkanos?

2019-03-07
Kyla būsto paskolų palūkanos
Kodėl kyla būsto paskolų palūkanos?

Sausį būsto paskolas pasiėmę gyventojai daug metų mokės rekordinio dydžio maržas bankams – tokių palūkanų nebuvo nuo 2009-ųjų, kuomet per krizę paskolų kranelius bankai buvo užsukę. Vasarį dar pašoko sutarčių įkainiai. Gyventojams kyla didesnė rizika, kad per ilgą paskolos laikotarpį palūkanos gali netikėtai pašokti ir sukelti finansinių problemų, įspėja ekspertai.

Sausį bankai taikė kone dešimtmetį nematytas maržas už naujas būsto paskolas – jos kainuos 2,41 proc. palūkanų per metus, rodo Lietuvos banko duomenys. Paskutinįkart vidutinė bankų marža daugiau, apie 3 proc., siekė tik 2009 m., kuomet daugiau paskolų buvo susigrąžinama, nei išduodama.

Dar pernai sausį naujos paskolos buvo išduodamos taikant 2,13 proc. palūkanas, o 2016 m. sausį – 1,89 proc.

„Paminėsiu dvi ne itin gražias, bet įtaką turinčias būsto paskolų palūkanų augimo priežastis: konkurencijos stoka ir godumas, bei gražūs aukšti dangoraižiai“, – sako bankų įkainių palyginimo platformos Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė.

Įprastai būsto paskolų palūkanas sudaro dvi dalys: banko marža, ir tarpbankinės palūkanos EURIBOR, kurios šiuo metu yra minusinės. Todėl kone visą šiuo metu išduodamų paskolų kainą sudaro tik banko marža.

Lietuvos bankas vertina, kad daugėja namų ūkių, kurie skolindamiesi išnaudoja maksimalų limitą – ima 85 proc. įkeisto turto vertės, dėl to rinką nuo perkaitimo saugo esami atsakingo skolinimo nuostatai.

„Tikėtina, kad nesant tokio reikalavimo namų ūkių įsiskolinimas didėtų sparčiau ar net pernelyg sparčiai, kaip buvo laikotarpiu iki finansų krizės. Savo ruožtu, pernelyg spartus ir neatsakingas skolinimasis kaitintų būsto rinką ir didintų dar vienos krizės tikimybę“, – vertina Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius.

Bankai.lt vadovas: rinką valdo godumas

S.Jurelė pastebi, kad būsto paskolų palūkanų augimas nuo 2016 metų susijęs su aukštu rinkos aktyvumu: augančia būsto paklausa ir didele NT pasiūla.

Pirmiausia, anot jo, paskolų palūkanas Lietuvoje augina konkurencijos trūkumas, kadangi vos trys didieji bankai pasidaliję didžiąją dalį rinkos.

„2016-2017 metais restruktūrizavus DNB ir Nordea bankus į „Luminor“, neliko dviejų išskirtinių bankų, kurie siūlydavo šiek tiek kitokias lankstesnes kainodaras ir sąlygas nei kiti du didieji. Nors ne visuomet „Nordea“ buvo geriausias sutarties sąlygas siūlantis bankas, tačiau būsto paskolų palūkanos pas juos buvo dažnu atveju žemiausios rinkoje. Po susijungimo „Luminor“ kone iš karto padidino būsto paskolų palūkanas ir jos sukiojosi ties 1,8-2 proc., kai „Nordea“ palūkanos būdavo 1,4-1,6 proc.“, – lygina S.Jurelė.

Steponas Jurelė, Bankai.lt vadovas
Steponas Jurelė, Bankai.lt vadovas

Jis įvardija ir kitą priežastį, „apie kurią nekalba bankų ekonomistai“ – tai natūralus bankų noras uždirbti.

„Nepamirškime, kad bankai yra komerciniai ir jų pagrindinė užduotis yra uždirbti. Tai nėra kažkas blogo, bet juk bankų ekonomistai komentuodami, dėl ko auga būsto paskolų palūkanos, nesakys „žinote, banko valdyba patvirtino naujus planus, todėl turėsime pakelti šiek tiek palūkanas“. Nepamirškime, kad darbuotojų atlyginimai, gražus bankų nekilnojamasis turtas – dangoraižiai – įeina į būsto paskolų maržas ir kitų paslaugų kainas. Viskas kainuoja: darbuotojų kompetencija, IT sistemų modernizavimas, o šios paslaugos yra itin brangios ir jų kuo toliau, tuo reikės daugiau“, – svarsto S.Jurelė.

Naujausi žmonių gautų būsto paskolų duomenys

Bankai.lt portale žmonės nuolat pildo ir pateikia anonimiškai sąlygas, kurias gavo imdami būsto paskolas. Žemiau pateikiami naujausi lankytojų pateikti duomenys. Jeigu jau gavote būsto paskolą, būtinai pasidalinkite savo patirtimi čia. Ateityje ši informacija visiems bus naudinga.

< >

SEB banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)

SEB paskolos dataGauta SEB maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
SEB paskolos dataGauta SEB maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
2019 022,1290 00014002 + 1Anuitetas (pastovus)Swed - 2.19, luminor 2.5
2019 02312500022002Anuitetas (pastovus)Nenurodė
2019 01 2,2 % 100000 1600 2 Anuitetas (pastovus) Swedbank 2.19, Luminor net nesusisieke. Citadele pasake, kad maziau nei 2.4 nebus.
2019 012,65 % 27000 650 1 + 1 Anuitetas (pastovus) Nenurodė
2019 012,54500010001Anuitetas (pastovus)SEB (85% finansavimas) siule 2,3% jei kartu su "Saugus kreditas" paslauga. Swed - 2,5% (80% finansavimas). Luminor - 2,3% (80% finansavimas).

< >

Swedbank banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)

Swedbank paskolos dataGauta Swedbank maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
Swedbank paskolos dataGauta Swedbank maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
2019 02 2,99 % 36000 1200 1 + 1 Anuitetas (pastovus) Nesikreipiau
2019 022,09 6000016002Anuitetas (pastovus)Nenurodė
2019 022,216000050002 + 1Anuitetas (pastovus)Luminor preliminariai 2.4%
2019 01 2,09 % 84150 1600 2 Linijinis (kintamas) Luminor pasiūlė 2,25
2019 012,891950015002 + 1Anuitetas (pastovus)SEB 2.9

< >

Luminor banko klientų būsto paskolų duomenys (nuolat pildoma)

Luminor paskolos dataGauta Luminor maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
Luminor paskolos dataGauta Luminor maržaPaskolos suma, EURŠeimos pajamos, EUR/mėn.Šeimos sudėtisPalūkanų tipasKiek pasiūlė kiti
2019 02 2,17 % 52900 2300 2 Linijinis (kintamas) SEB siūlė 2,25 proc. Swedbank, kai išgirdo, kad Luminor pasiūlė 2,17 proc., sakė, kad negaištume vieni kitų laiko, nes jie tikrai mažiau nei 2,3-2,4 nepasiūlys, todėl net nepildėme oficialios paraiškos per konsultaciją.
2018 11 2,15 % 55000 1100 1 Anuitetas (pastovus) Kituose bankuose konkrečių pasiūlymų neturėjau, bet SEB sakė, kad būtų didesnę palūkanų normą pasiūlę.
2018 11 2,36 % 69000 1400 2 Anuitetas (pastovus) Nenurodė
2018 11 2,35 % 47600 1020 1 Linijinis (kintamas) Reikėtų paminėti, kad paskolos terminas - 14 m. ir 6 mėn. Nors Swedbank ir pasiūlė mažesnę maržą (2,29), tačiau su linijiniu mokėjimo būdu mažiausias pasiūlytas terminas - 20 metų, o 14 metų terminui pasiūlė su anuitetu, bet įvertinus pasiūlymus apskaičiavome, kad mažiau palūkanų bus sumokėta pasirinkus Luminor su didesne marža, bet linijiniu mokėjimo būdu bei 14 m. terminu, nei Swedbank pasiūlytą variantą. SEB bankas preliminariai pasiūlė su anuitetu - 16 m. paskolos terminą, o su linijiniu - 20 metų. Marža 2,2 - 2,3. Pasirinkus 20 metų anuitetą - marža galimai būtų 2 - 2,1. Visada reikia įvertinti ne tik maržą, bet ir terminą bei mokėjimo būdą, nes mūsų atveju gavosi geriau didesnė marža, bet linijinis metodas ir 6 metais trumpesnis terminas. Taip pat bankai nėra linkę teikti konkretaus pasiūlymo pirminio susitikimo metu. Įvertina preliminariai ir pateikia informaciją žodžiu, o Swedbank - net nesusitinka, viską derina tik telefonu, bet pliusas, kad iš karto pateikia raštišką pasiūlymą.
2018 09 2,16 % 54485 1400 2 Anuitetas (pastovus) SEB pasiūle 2,50

Žiūrėti viso laikotarpio duomenis

Lietuvos bankas: maržą kelia konkurencijos nebuvimas

Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius aiškina, kad bankų maržos paprastai atspindi bankų klientų riziką, bankų patiriamus kaštus arba konkurencinę padėtį rinkoje.

„Duomenys rodo, kad klientų rizika ir bankų kaštai reikšmingai nekito, todėl maržų padidėjimą galime sieti su bankų konkurencinės galios išaugimu. Koncentracija bankų sektoriuje pastaruoju metu yra išaugusi, o gyventojų būsto paskolų paraiškų nemažėja, todėl Lietuvoje veikiantis bankai turėjo galimybę išnaudoti paklausos–pasiūlos svarstykles savo naudai ir padidinti palūkanų normas“, – teigia J.Markevičius.

Jis pastebi, kad tuo pačiu metu euro zonoje palūkanos nedidėjo.

„Pastaruosius kelis mėnesius palūkanų normos stabilizavosi ir toliau nekyla. Paskolų rinkoje veikia pasiūlos paklausos dėsniai, todėl palūkanų normoms rinkoje didėjant, tikėtina, kad į būsto paskolų teikimo rinką gali įsitraukti daugiau žaidėjų. Tai turėtų taip pat riboti tolesnį palūkanų normų didėjimą“, – tikisi J.Markevičius.

Jokūbas Markevičius LB
Jokūbas Markevičius, Lietuvos bankas

Jis patvirtina, kad šiuo metu būsto paskolų palūkanos yra aukščiausios nuo 2014 m. tačiau tuomet EURIBOR dar buvo teigiamas. Vertinant tik bankų maržas, jos yra didžiausios nuo 2009 metų.

„Vertinant ilgąjį laikotarpį, naujų paskolų palūkanos vis dar išlieka pakankamai žemos, tad kainos atžvilgiu sąlygos sudaryti paskolų susitarimus tebėra palankios. Tiesa, lyginant su laikotarpiu prieš finansų krizę 2008 m., bankų paskolų teikimo standartai yra gerokai aukštesni – tam įtakos turi ir šiuo metu galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai ir pačių bankų išmoktos pamokos“, – sako J.Markevičius.

Jei grįžtų 2007-ieji, tektų mokėti kone dvigubai

Naujo būsto pirkėjai rizikuoja, kad per ilgą paskolos terminą palūkanos gali smarkiai paaugti, o didesnė banko marža taps finansine našta.

Palyginimui, dabar asmuo pasiėmęs 100 tūkst. eurų būsto paskolą maksimaliam laikotarpiui, mokėtų maždaug 390 eurų įmoką per mėnesį anuiteto būdu, kai palūkanos sausį siekia 2,41 proc.

Tačiau, jei susiklostytų tokia situacija, kokia buvo 2007-aisiais metais, kai EURIBOR priartėjo prie 5 procentų, toks asmuo jau turėtų bankui kas mėnesį atseikėti po 682 eurus, mat bendra palūkanų norma būtų didesnė nei 7 procentai.

Prieš finansų krizę bankai konkuravo siūlydami ir žemesnes nei 1 procento būsto paskolų maržas, pvz., 0,7 proc., rodo paskoluekspertai.lt informacija.

Dar daugiau, rekordinę bankų maržą lydi ir rekordiniai įkainiai, taikomi už sutarčių sudarymą ar keitimą. SEB banke nuo vasario 8 dienos būsto kredito sutarties mokestis padidėjo iki 0,5 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų (anksčiau – 0,4 proc., bet ne mažiau kaip 150 eurų). Norint keisti kredito sutarties sąlygas, tektų mokėti 250 eurų (anksčiau – 150 eurų).

Lietuvos bankų klientų asociacija dar prieš šį didėjimą buvo įvertinusi, kad bankų sutartys klientams yra nenaudingos.

Nepaisant augančių palūkanų, būsto paskolų dalijimo tempai išlieka dideli. Bendra gyventojams išduotų būsto paskolų suma sausį pasiekė 7,8 milijardo eurų ir yra 8,4 proc. didesnė nei pernai sausį – bankai per metus būsto paskolų portfelį padidino 608 milijonais eurų.

Visos būsto paskolos lietuviams per metus kainuoja apie 133 milijonus eurų palūkanų, kadangi viso portfelio vidutinė palūkanų norma siekia apie 1,7 proc.

„Istoriniai duomenys rodo, kad ekonominio sukrėtimo metu palūkanų normos gali kilti ypač aukštai. Štai 2008 m. 6 mėn. Euribor palūkanų ūgtelėjo virš 5 proc. Taigi, nors šiuo metu ši palūkanų norma yra neigiama, ateityje negalime atmesti jos augimo“, – sako Lietuvos banko atstovas.

S.Jurelė įžvelgia daugiau rizikos

Bankai.lt vadovas S.Jurelė atkreipia dėmesį, kad būsto paskolų palūkanos auga tuomet, kai už indėlius mokamos kone nulinės palūkanos, o EURIBOR – minusinis.

„Žmonės skolinasi būstui, nes skolintis vis dar yra pigiau negu nuomotis. Lyginant mėnesinę įmoką. Tačiau reikia neapsigauti ir numatyti, kas bus, jeigu po keleto metų palūkanos šoks į viršų, o NT kaina nukris. Nereikia gyventi baimėje, tiesiog įsivertinti rizikas ir spręsti, ar tikrai jums reikalingas NT ir ar sugebėsite jį išlaikyti“, – įspėja S.Jurelė.

Pasak jo, susimąstyti verčia rekordiškai augantis vartojimas, atlyginimai, taip pat ir kainos, kuomet darbo našumas mažėja.

„Nors ekonomistai skelbia, kad priežasčių finansinei krizei nėra, tačiau reikia būti atsargiems, žvelgiant į užsienio patirtis ir NT burbulo aukštas sprogimo grėsmes Honkonge, Miunchene, Toronte, Vankuveryje, Amsterdame ar Londone“, – vertina S.Jurelė.

Anot jo, Lietuvos bankas galėtų būti aktyvesnis reguliuojant rinką.

„Lietuvos bankas šiek tiek bandė reguliuoti pačius nepelningiausius bankų produktus – paslaugų krepšelius – ir iš dalies tai pavyko. Todėl reguliavimo paskolų įkainiuose tikrai reikėtų, taip pat reikėtų daugiau viešosios nuomonės. Paskolos yra pats pagrindinis bankų produktas, kuris sudaro 60-80 proc. pelningumo, todėl tai jautri ir brangi sritis tiek bankams, tiek pačiam Lietuvos bankui“, – sako S.Jurelė.

Būsto paskolų turėtojus turėtų kiek raminti Europos centrinio banko signalai, kad šiemet palūkanos dar neturėtų pradėti augti. Palūkanas nulems euro zonos ekonomikos augimo sparta ir infliacija.

Rinka nekaista

Nors bankų skolinimas namų ūkiams išlieka spartus, o pastaruoju metu dar paspartėjo iki 8,7 proc. per metus, tikėtina, kad artimiausiu metu jis apsistos panašiame lygmenyje, vertina Lietuvos bankas.

„Vidutinis darbo užmokestis per metus paaugo daugiau nei 9 proc., t.y. sparčiau nei būsto paskolų portfelis, todėl gyventojų įsiskolinimo lygis iš esmės nedidėjo. Būsto kainų augimas pastaruoju metu taip pat šiek tiek sumažėjo“, – sako J.Markevičius.

Anot jo, būsto rinka šiuo metu nėra stipriai veikiama optimistinių lūkesčių ir spekuliacinių pirkimų, kaip buvo prieš praėjusią krizę. Prie to prisideda tiek galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai, neleidžiantys gyventojams pernelyg įklimpti į skolas, tiek ir pačių bankų išmoktos pamokos.

„Nors skolinimas namų ūkiams auga sparčiai, reikšmingi disbalansai kol kas nesiformuoja. Namų ūkių skola auga išvien su pajamomis, tad jų galimybės grąžinti paskolas išlieka geros. Manome, kad šiuo metu galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai užtikrina, kad sisteminė rizika būtų užkardyta“, – ramina J.Markevičius.

Tačiau jis pripažįsta, kad finansinis ciklas Lietuvoje šiuo metu yra pakilimo fazėje, kuomet svarbu yra kaupti rezervus ir ruoštis ciklo išsikvėpimo laikotarpiui, kuris vienu ar kitu metu ateis.

„Dėl to, Lietuvos bankas dar 2018 m. nustatė papildomą 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą šalyje veikiantiems bankams, kuri padės finansų sistemai sukaupti didesnę pagalvę, skirtą galimiems sukrėtimams atlaikyti“, – paaiškina J.Markevičius.

Teksto autorius: Ernestas Naprys, Verslo žurnalistas, 15min

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų