Bankai vėl pradeda teikti būsto paskolas, gaunantiems pajamas užsienio valiuta

2019-02-12
Būsto paskolos
Būsto paskolos, pajamas gaunantiems svarais, kronomis ar kita užsienio valiuta (Bankai.lt nuotr.)

Bankai.lt būsto paskolų konsultacijų centre, vienas iš aktualiausių ir dažniausiai užduodamų klausimų yra apie tai, kada bus galima gauti būsto paskolą, jeigu pajamos yra gaunamos užsienio valiuta (svarais, kronomis, zlotais ir kt.). Dėl nuo 2017 m. liepos mėnesio įsigaliojusio naujo su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo, daugelis bankų ir kreditų unijų atsisakė teikti būsto paskolas asmenims, gaunantiems pajamas užsienio valiuta. Tačiau to paties įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., pakeitė situaciją ir bankai bei unijos jau pradeda teikti būsto paskolas užsienio valiuta pajamas gaunantiems asmenims.

Bankai.lt apklausė pagrindinius šalies bankus bei unijas ir pasiteiravo dėl situacijos apie būsto paskolų išdavimą, pajamas gaunantiems užsienio valiuta. Žemiau pateikiame palyginamąją lentelę bei bankų komentarais šia tema:

2019 m. vasario 12 d. duomenimis

Bankas / Unija Būsto paskola, pajamas gaunantiems užsienio valiuta Bankai.lt komentaras apie situaciją
SEB Taip Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus su būsto paskolomis susijusio įstatymo pakeitimams, SEB bankas peržiūri galimybes suteikti būsto paskolas gaunantiems užsienio valiuta be bendraskolių gaunančių pajamas eurais. Norint sužinoti savo galimybes ar kažkokį atsakymą šia tema iš SEB banko, būtina pildyti paraišką - kiekviena situacija vertinama individualiai.
Swedbank Taip Swedbank, po įstatymų pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. jau vertina asmenis ir suteikia galimybę gauti būsto paskolas gaunantiems pajamas užsienio valiuta. Norint sužinoti savo galimybes gauti paskolą, yra būtina užpildyti būsto paskolos paraišką - kiekviena situacija vertinama individualiai.
Luminor Ne Luminor bankas šiuo metu neišduoda būsto paskolų tiems, kas gauna pajamas užsienio valiuta. Artimiausiu metu bankas priims strateginį sprendimą šiuo klausimu ir informaciją apie tai pateiks klientams.
Šiaulių bankas Ne Šiaulių banko konsultacijų centre buvo suteikta informacija, kad bankas neteikia būsto paskolų pajamas gaunantiems užsienio valiuta, tačiau susisiekus su banko administracija, bankas patvirtino, kad dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo pakeitimų, bankas iš naujo vertina tokių kreditų teikimo ateityje galimybes.
Medicinos bankas Taip Medicinos bankas išduoda būsto paskolas asmenims, kurie gauna pajamas užsienio valiuta. Tiesa, sąlygos nėra jau tokios palankios - nuo 6.5% palūkanos ir iki 50% finansuojama nuo būsto pirkimo vertės. Detaliai informacijai gauti reikia pildyti paraišką.
Citadele Ne „Citadele” bankas nesuteikia būsto paskolų asmenims, kurie gauna pajamas užsienio valiuta.
Mano bankas Ne „Mano bankas” nesuteikia būsto paskolų asmenims, kurie gauna pajamas užsienio valiuta.
Akademinė kredito unija Taip Akademinė kredito unija jau pradėjo teikti paskolas asmenims, gaunantiems pajamas užsienio valiuta. Preliminarios sąlygos gana patraukliai skamba, palūkanos nuo 4.5%, finansuoja iki 80% būsto pirkimo vertės, paskolos terminas iki 30 metų. Bet kokiu atveju, reikia individualaus vertinimo.
Kauno kredito unija Taip Kauno kredito unija taip pat teikia būsto paskolas, gaunantiems pajamas užsienio valiuta. Preliminarios sąlygos: palūkanos nuo 6%, finansuoja iki 70% būsto pirkimo vertės. Vertinama individualiai, tad reikia vykti į uniją aptarimui.
RATO unija Ne RATO unija nesuteikia būsto paskolų asmenims, kurie gauna pajamas užsienio valiuta.

Bankų komentarai

SEB bankas. Ievą Dauguvietytę-Daskevičienę, SEB banko atstovė žiniasklaidai:

Pajamas ne eurais gaunantys asmenys būsto kreditą SEB banke gali pasiskolinti, jei skolinasi su bendraskoliu, kuris pajamas gauna eurais. Tokiais atvejais sprendimą dėl kredito suteikimo sąlygų priimame, kaip įprastai, individualiai išanalizavę konkretų atvejį ir įvertinę, ar dėl kredito pajamų valiutų skirtumo nekyla reali su užsienio valiutos kurso svyravimu susijusi rizika.

Primename, kad nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliojęs Su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas kredito užsienio valiuta sutartį apibrėžia taip: „kredito sutartis, kai kreditas yra išreikštas kita valiuta negu: 1) valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas arba kuria išreikštas turtas, iš kurio bus grąžinamas kreditas, arba 2) valstybės narės, kurioje kredito gavėjas nuolat gyvena, valiuta“. Vadinasi, užsienio valiuta kreditas yra laikomas taip pat ir eurais išduodamas kreditas, kai gavėjas nuolatines pajamas gauna kita valiuta, pvz., Norvegijos kronomis.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus minėto įstatymo pakeitimams, šiuo metu SEB bankas peržiūri tokių paskolų teikimo reikalavimus ir analizuoja galimybes skolinti ir tais atvejais, kai nei vienas iš bendraskolių negauna pajamų eurais.

Būsto paskolą užsienio valiuta paėmusių klientų (t. y. skolinasi eurais, o nuolatines pajamas gauna kita valiuta) SEB banke nėra daug. Pastebime, kad neretai mūsų emigrantai nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (ypač regionuose) įsigyja ne skolintomis, bet nuosavomis, svetur uždirbtomis lėšomis.


Luminor bankas (pagal Bankai.lt turimą informaciją):

Luminor bankas šiuo metu neišduoda būsto paskolų tiems, kas gauna pajamas užsienio valiuta. Artimiausiu metu bankas priims strateginį sprendimą šiuo klausimu ir informaciją apie tai pateiks klientams.


Šiaulių bankas. Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė:

Visada siekiame pasiūlyti tokius sprendimus, kurie būtų maksimaliai pritaikyti Kliento poreikiams, padėtų suprasti skolinimosi riziką bei galimas tos rizikos mažinimo priemones. Dėl iki šių metų galiojusio teisinio reguliavimo, asmenims, pajamas gaunantiems tik ne Euro zonos valstybėse, būsto kreditai nebuvo suteikiami. Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, Šiaulių bankas iš naujo vertina tokių kreditų teikimo ateityje galimybes.


Akademinė kredito unija. Gitana Jasėnienė, Administracijos vadovė:

AKU jau pradėjo teikti paskolas asmenims, gaunantiems pajamas užsienio valiuta. Procedūros kreipiantis dėl paskolos visos tos pačios kaip ir įmant įprastinį būsto kreditą. Reikia užpildyti sutikimą dėl asmens duomenų, pateikti paraišką, turto vertinimą ir sąmatą, jei paskola imama būsto statybai. Tiesa AKU yra numačiusi tokių kreditų, kai pajamos gaunamos užsienio valiuta, limitą nuo viso paskolų portfelio.

Kokie įvyko pasikeitimai įstatyme?

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujo pakeitimai LR su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo 24 straipsnyje „Kredito užsienio valiuta sutartis”.

Pateikiame naująją šio straipsnio versiją, kuri įsigaliojo nuo š.m. sausio 1 d.:

24 straipsnis. Kredito užsienio valiuta sutartis (naujoji versija)

  1. Kai sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kreditas gali būti teikiamas eurais arba valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.
  2. Kai sudaryta kredito užsienio valiuta sutartis, kredito davėjas privalo ne rečiau kaip kartą per metus raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją apie užsienio valiutos kurso svyravimo riziką ir pateikti nuorodą į interneto svetainę, kurioje kredito gavėjas gali susipažinti su kredito sutarties valiutos ir valiutos, kuria kredito gavėjas gauna pajamas, kurso kaita. Ši informacija kredito gavėjui gali būti teikiama kartu su kita periodiškai jam teikiama kredito davėjo informacija.
  3. Kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, kredito užsienio valiuta sutarties vykdymo metu turi teisę neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į eurus ir, jeigu kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu dėl to susitarė kredito davėjas ir kredito gavėjas, – į valiutą, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.
  4. Užsienio valiuta konvertuojama pagal kredito sutartyje nurodytą šalių sutartą konvertavimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
  5. Standartinėje informacijoje apie kreditą ir kredito užsienio valiuta sutartyje turi būti aiškiai nurodytos pagal šį straipsnį kredito gavėjui taikomos priemonės, skirtos užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti. Jeigu kredito užsienio valiuta sutartyje nėra nuostatos dėl užsienio valiutos kurso rizikos, kylančios kredito gavėjui, kai užsienio valiutos kurso pokytis yra mažesnis negu 20 procentų, ribojimo, teikiant standartinę informaciją apie kreditą, pateikiamas pavyzdys, kuriuo paaiškinama, kokį poveikį gali turėti 20 procentų užsienio valiutos kurso pokytis.

Pateikiame senąją versiją, kuri galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.:

24 straipsnis. Kredito užsienio valiuta sutartis (senoji versija)

  1. Kredito davėjas, siūlydamas kredito gavėjui sudaryti kredito užsienio valiuta sutartį, privalo pasiūlyti kitą, negu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti.
  2. Kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, turi teisę neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į šalių susitarimu kredito užsienio valiuta sutartyje nurodytą valiutą tuo atveju, kai likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skiriasi daugiau kaip 20 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito užsienio valiuta sutarties valiutos ir euro keitimo kursas, taikytas kredito užsienio valiuta sutarties sudarymo metu.
  3. Kredito gavėjas ir kredito davėjas, sudarydami kredito užsienio valiuta sutartį, susitaria, į kokią valiutą bus konvertuojama užsienio valiuta šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju kredito gavėjas, sudaręs kredito užsienio valiuta sutartį, turi teisę konvertuoti užsienio valiutą ir į eurus. Šalys kredito užsienio valiuta sutartyje gali numatyti kitokius užsienio valiutos konvertavimo atvejus, jeigu tokiu susitarimu kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos, negu tos, kurios nustatytos šiame straipsnyje.
  4. Užsienio valiuta konvertuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, nebent kredito užsienio valiuta sutartyje nustatyta kitaip.
  5. Kai sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, kredito davėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia įspėjimą kredito gavėjui tuo atveju, kai likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skiriasi daugiau kaip 15 procentų nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. Šiame įspėjime kredito gavėjas informuojamas apie bendros kredito gavėjo mokamos sumos padidėjimą, šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę ir pasinaudojimo šia teise sąlygas.
  6. Jeigu kredito užsienio valiuta sutartyje nėra nuostatos dėl valiutos kurso rizikos, kylančios kredito gavėjui, kai valiutos kurso pokytis yra mažesnis negu 20 procentų, ribojimo, teikiant standartinę informaciją apie kreditą pateikiamas pavyzdys, kuriuo paaiškinama, kokį poveikį gali turėti 20 procentų valiutos kurso pokytis.

Įsigaliojus įstatymo su nekilnojamuoju turtu pakeitimams, asmenys, kurie gauna pajamas svarais, kronomis, zlotais ar kitomis valiutomis, jau gali pretenduoti į būsto paskolas bankuose. Kadangi įstatymo pakeitimai įsigaliojo visai neseniai, tai ir bankai dar nėra visiškai pasiruošę šiam žingsniui ir sutartys gali būti koreguojamos. Todėl labai rekomenduojame atidžiai perskaityti sutartis, kurias pasirašote ir pasikonsultuoti su teisininkais. Kiekviena paskola turi būti imama tik atidžiai įvertinus savo galimybes ir poreikius. Atminkite, kad palūkanos bankuose paskutiniu metu turi tendenciją kilti, tad įsivertinkite visas galimas rizikas.

Kurie bankai šiuo metu yra daugiausiai išdavę paskolų ir surinkę indėlių?

Pagal 2018 m. spalio 1 d. duomenis, Lietuvos bankų sektorius yra paskolinęs 19,96 mlrd. eurų, taip pat 20,8 mlrd. saugo indėlių.

Daugiausiai paskolų išdavę ir indėlių surinkę bankai
Daugiausiai paskolų išdavę ir indėlių surinkę bankai (Lietuvos banko duomenys)

Daugiausiai paskolinę bankai:

  1. SEB (6 203 mln. Eur)
  2. Luminor (5 324 mln. Eur)
  3. Swedbank (5 227 mln. Eur)
  4. Šiaulių bankas (1 369 mln. Eur)

[šie keturi bankai sudaro 91.32% visų išduotų paskolų]

Daugiausiai indėlių laikantys bankai:

  1. Swedbank (7 595 mln. Eur)
  2. SEB (5 898 mln. Eur)
  3. Luminor (4 054 mln. Eur)
  4. Šiaulių bankas (1 835 mln. Eur)

[šie keturi bankai sudaro 93.1% visų indėlių]

Įdomus pastebėjimas, kad SEB ir Luminor turi daugiau paskolų, nei turi indėlių. Swedbank gyvenimas lengviausias, kai turi surinkę 7,595 mlrd. indėlininkų pinigų.

Naudingos nuorodos apie būsto paskolas:

Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Straipsnis komentarų neturi. Būk pirmas ir pakomentuok.
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų