Parama būstui jaunoms šeimoms perkant būstą regionuose (NUOLAT PILDOMA)

2020-06-30
Parama būstui regionuose jaunoms šeimoms
Patvirtinta parama būstui regionuose jaunoms šeimoms, įsigaliojo nuo 2018 09 01

Gauname itin daug klausimų į Bankai.lt būsto paskolų konsultacijų centrą apie paramą jaunoms šeimoms regionuose, tad norime pranešti, kad šis įstatymas jau yra patvirtintas ir jau įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d.

Dėmesio, šiuo metu daugiausiai kalbama apie dvi paramas jaunoms šeimoms:
  • Parama būstui jaunoms šeimoms regionuose (galioja, įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., detali informacija žemiau);
  • Parama jaunoms šeimoms visoje Lietuvoje (galioja, detali informacija apie paramą).

2020 06 30. Išplėsta teritorija, kur jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją

Nuo birželio pabaigos jaunos šeimos paskatą pirmam būstui gali gauti įsigydamos jį daugiau Lietuvos teritorijų. Norintys gauti paskatą nuo šiol būstą gali planuoti ir Gargžduose, Tauragėje, dalyje Palangos ir Utenos. Taip pat į regiono sąvoką patenka daugiau vietovių Vilniaus rajono savivaldybėje.

Į subsidiją pagal patikslintą vietovių sąrašą gali pretenduoti šeimos, pateikusios prašymus nuo birželio 23 dienos – šią dieną įsigaliojo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos, kurios ir lėmė tokius pokyčius.

Būsto normatyvinė vertė nuo šiol gali būti didesnė
Valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Tačiau priėmus pataisas regionai peržiūrimi tik kai nekilnojamojo turto ploto normatyvinė vertė padidėja daugiau kaip 20 procentų.

Pagal Registrų centro nustatytą 2020 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 615,3 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia. Iki pataisų įsigaliojimo maksimali vertė buvo 512,75 euro.

Valstybės subsidijoms pirmam jaunų šeimų būstui regione 2020 metais skirta 10 mln. eurų. Tokia pat suma buvo skirta ir 2019 metais.

Kaip žinoti, kurioje vietovėje galima įsigyti būstą, kad šeima galėtų pretenduoti į valstybės subsidiją? Žemiau pateikiame detalų paaiškinimą.

Sužinokite kur galima pretenduoti į subsidiją
Sužinokite kur galima pretenduoti į subsidiją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

  • neauginančioms vaikų – 15 proc.;
  • auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
  • auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
  • auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo turi būti iki 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos. Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija pirmajam būstui regione įsigyti, negali visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Kurioje teritorijoje šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją?
Kurioje teritorijoje šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją?

Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

  1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai.
  2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
  3. Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo iki 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.
  4. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą. KREDITO ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS
  5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
  6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.
Vietovės, kurios nepatenka į paramos sąrašą
Vietovės, kurios nepatenka į paramos sąrašą

7 dalykai, kuriuos turi žinoti jaunos šeimos, pretenduojančios į subsidiją namui statyti regione

1. Namo statyba turėtų būti pradedama turint savų lėšų.

Tai reiškia: namo statymas yra vertinamas kaip rizikingesnis pasirinkimas nei namo arba buto pirkimas. Jauna šeima pirmiausia pati turi įsivertinti, ar ji yra pajėgi šiam veiksmui skirti daug laiko, finansų ir gebėti nusimatyti bei suvaldyti visas galimas su tuo susijusias rizikas. Namo statyba negali būti skubotas sprendimas.

2. Ketinamos įsigyti nuosavybės adresas gali būti keičiamas iki tol, kol savivaldybėje suformuojama pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į subsidiją. Pakeitus adresą, eilė neprarandama.

Tai reiškia: jeigu šeima nusimato tam tikrą nuosavybę, bet savininkas ją parduoda kitai šeimai arba iš viso nusprendžia nebeparduoti, į valstybės subsidiją pretenduojanti jauna šeima gali susirasti kitą nuosavybę ir jai tereikės pakeisti nuosavybės adresą.

3. Terminai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos suformavimo šeima turi susisiekti su kredito davėju, o tuomet per 2 mėnesius įvyksta derybos bei kredito sutarties pasirašymas.

Tai reiškia: jeigu vienas šeimos narys serga, tikėtina, susisiekti su kredito davėju ir susitarti dėl susitikimo gali kitas jaunos šeimos narys. Taip pat galima oficialiai įgalioti kitą asmenį, kad jis atstovautų jaunos šeimos interesams ir susisiektų su kredito davėju.

4. Pradinis įnašas arba kito turto įkeitimas. Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Kredito davėjas vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatais paprastai už suteikiamą kreditą prašo pradinio įnašo ir/ar turto įkeitimo.

Tai reiškia: suteikdami būsto kreditus jaunoms šeimoms kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis. Laidavimas negalimas arba galimas tik išskirtiniais atvejais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad kredito davėjas gali paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statybos bus užbaigtos sutartu laiku: tai gali būti suderintas projektas ir statybų leidimas, rangos sutartis, namo statybų ir jo įrengimo sąmata. Esant rizikai, kad statybos nebus baigtos laiku, kredito davėjas gali prašyti didesnio pradinio įnašo, pavyzdžiui, 30 proc.

Svarbu tai, kad kredito įstaigoje pirmiausia vertinamos jaunos šeimos pajamos ir turimos nuosavos lėšos, kurios gali būti skiriamos namo statyboms. Turto įkeitimas – tai antras žingsnis prašant kredito namo statyboms.

Kiekvieną individualaus namo statybų finansavimo projektą kredito davėjas vertina individualiai – analizuoja šeimos kredito istoriją, pajamų tvarumą, patį projektą – ir priima sprendimą, ar suteikti prašomą kreditą ir kokiomis sąlygomis.

5. Darbams galima samdyti rangovą arba atlikti juos patiems. Teisę į valstybės subsidiją įgijusi jauna šeima, kuri nori būstą regione statytis, gali samdyti arba rangovą, arba atlikti darbus savo jėgomis. Teisės aktai, reguliuojantys finansinę paskatą, tai leidžia. Statybos turi būti baigtos su kredito davėju sutartu laiku. Tačiau skirtingi kredito davėjai pirmenybę gali teikti namo statyboms sudarius rangos sutartį.

6. Subsidija išmokama tik pabaigus namo statybas per sutartą su kredito davėju laikotarpį (įprastai 1-2 metus). Tokia taisyklė priimta, siekiant užkirsti kelią netikslingam valstybės lėšų naudojimui ir užtikrinti, kad subsidiją gavusi šeima pastatytame name galėtų gyventi.

7. Pirmojo būsto programa yra patvirtinta 2018–2021 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jaunos šeimos turi laiko apsvarstyti, kokio būsto norėtų, kuriame regione palankiau įsikurti, ar patogiau būstą pirkti ar statytis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad jeigu prašymas skirti subsidiją pirmam būstui regione pirkti ar statyti netenkinamas, nes tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, tuomet šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 d. Neatnaujinus duomenų, šeima gali būti išbraukta iš finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų sąrašo.

Jeigu dėl to, kad buvo išnaudotos lėšos, jauna šeima turi palaukti iki kitų kalendorinių metų ir per tą laiką šeimos narių amžius peržengia nustatytas ribas, šeima vis tiek laikoma atitinkanti kriterijus.

  • Jauna šeima, teikdama prašymą dėl namo statybos regione, kartu su kitais tvarkoje numatytais dokumentais turės pateikti statybos leidimą;
  • 2 mėnesių terminą, skirtą deryboms su kredito davėju bei kredito sutarties pasirašymui, planuojama pratęsti iki 3 mėnesių;
  • Prie suformuotos pažymos jaunai šeimai bus pridedama atmintinė apie visus dokumentus, kurių reikia kreipiantis į kredito įstaigą.

2019 02 11 Kiek šeimų gavo paskatą regionuose iki 2019 vasario mėn. ir kokios kyla didžiausios problemos?

Iki praėjusių metų galo, paskata regionuose pasinaudojo 116 šeimų, o iki 2019 m. vasario mėnesio jau tų šeimų skaičius paaugo iki 160. Šiuo metu yra virš 300 šeimų, kurioms suteiktos ir patvirtintos pažymos, kurios gali jau įsigyti būstą su valstybės paskata regionuose. Planas šiemet, kad parama pasinaudos apie 590-780 šeimų. Pats procesas yra gana ilgas ir sudėtingas, nes reikia gauti patvirtintą pažymą, o po to su patvirtinta pažyma per 15 dienų reikia eiti į bankus ir atitikti jų reikalavimus gauti kreditą, o bankas per kelis mėnesius įvertina situaciją ir praneša apie sprendimą suteikti kreditą ar ne.

Pati didžiausia problema yra ta, kad šeimos nežino tiksliai kada gaus pažymą (vasarį, kovą, birželį, gruodį??), o gavę pažymą iš karto turi skubėti į banką, nes pažyma galioja 15 dienų ir turėti konkretų norimą būstą, kurį pirks su banko paskola. Didelis minusas tame, kad kreditavimo su paskata procesas gali užtrukti apie 4 mėn., bet dažniausiai tiek laiko pardavėjas laukti negali, o jeigu dar pridėtumėm ta neaiškų terminą kada bus gaunama pažyma.


2019 01 01 Naujos regionui nepriskiriamos vietovės yra visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė, Garliava (Kauno raj.) ir kai kurios zonos Vilniaus rajono savivaldybėje.

Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2019 metams, tikslinamas vietovių, kurios nuo 2019 m. sausio 1 d. nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas. Naujos regionui nepriskiriamos vietovės yra visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė, Garliava (Kauno raj.) ir kai kurios zonos Vilniaus rajono savivaldybėje.

Vadinasi, kad jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo 2019 m. sausio 1 d., galės pretenduoti į subsidiją, įsigydamos būstą regione pagal 2019 metams patikslintą vietovių sąrašą, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Primenama, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2019 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1450 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 507,5 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

Pasitikrinti, kur galima pretenduoti į paramą galite čia: www.regia.lt/zemelapis


2018 10 01 Po mėnesio tylos, ministerija paskelbė bankus, kurie išduos subsidiją paramai regionuose - SEB ir Swedbank

Nors sutartys buvo pasirašytos jau nuo rugsėjo 1 d., tačiau ministerija tik dabar pranešė oficialiai apie bankus, kuriuose bus galima gauti subsidiją paramai būstui. Tai yra SEB ir Swedbank. Ministerija taip pat paminėjo, kad artimiausiu metu (nenurodytas terminas) kiti bankai ir kredito unijos bus prijungtos prie paramos regionuose programos.


2018 09 10 Ministerija „sukrapštė” papildomus 2 mln. eurų šiais metais finansuoti būstą regionuose

Jaunoms šeimoms išreiškus susidomėjimą programa, kuri leidžia pasinaudoti valstybės subsidija pirmam būstui regione įsigyti ar pasistatydinti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skiria 2 mln. eurų 2018 metams. Tai reiškia, kad iš viso finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui šiais metais bus skiriama 4 mln. eurų. Įdomu tai, kad tie 2 mln. eurų atsirado neišnaudojus socialinės paramos mokiniams.

„Šeimos labai aktyviai teikė prašymus – tai matėme jau patį pirmą savaitgalį, kai įsigaliojo įstatymas. Ir tai visiškai racionalus jaunų šeimų sprendimas, nes prašymai savivaldybės administracijoje nagrinėjami laikantis eiliškumo pagal jų pateikimo datą. Įvertinę prašymų kiekį ir finansines galimybes papildomai 2018 metams numatėme 2 mln. eurų. Vadinasi, visas programos biudžetas šiais metais sudarys 4 mln. eurų. Bet kuriuo atveju subsidijos pirmajam būstui bus teikiamos ir kitais metais, todėl teikti prašymus galima ir toliau“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.


Iš vienos savivaldybės prašymų negauta

Rugsėjo 10 dienos duomenimis, iš viso buvo pateikti 1379 prašymai subsidijai pirmajam būstui regione gauti. Iš jų priimti 586 prašymai, atmesti – 512, apdorojama – 281. Dažniausia prašymų atmetimo priežastis – šeimos turto deklaracijos neužpildymas. Turto deklaracija leidžia įsitikinti, kad jauna šeima siekia įsigyti savo pirmąjį gyvenamąjį būstą.

Daugiausia prašymų pateikė šeimos su vienu vaiku – 46 proc. Jaunos šeimos su dviem vaikais pateikė 28 proc. prašymų, šeimos be vaikų – 22 proc., o gausios šeimos su trimis ir daugiau vaikų – 4 proc. visų prašymų.

Kauno rajone pateikti 184 prašymai, Klaipėdos rajone – 137, Vilniaus rajone – 118, Panevėžio mieste – 80. Likusieji 860 prašymai – kitose savivaldybėse.

Iš vietovių, kuriose galima pretenduoti į subsidiją pirmam būstui, nė vieno prašymo nebuvo pateikta tik Pagėgių savivaldybėje.

Perkant iš artimų giminaičių nerems

Kredito davėjui jauna šeima taip pat turi pateikti Gyventojų registro departamento pažymą, kad jauna šeima nėra susijusi artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perka būstą. Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys.

Jeigu nutiktų taip, kad prašymas skirti subsidiją netenkinamas dėl to, kad tais metais buvo išnaudotos visos šiam tikslui skirtos lėšos, šeima įrašoma į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais kalendoriniais metais. Tuo atveju jauna šeima turėtų atnaujinti savo prašymo duomenis iki kitų metų sausio 15 d. Neatnaujinus duomenų, šeima gali būti išbraukta iš finansinės paskatos laukiančių jaunų šeimų sąrašo.

Labai svarbu pabrėžti, kad kai šeima finansinės paskatos turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 35-erių metų, jie laikomi atitinkantys kriterijus. Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui 2019 metams numatyta 4 mln. eurų, tačiau konkreti lėšų suma paaiškės Vyriausybei suformavus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus.

Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui 2019 metams numatyta 4 mln. eurų, tačiau konkreti lėšų suma paaiškės Vyriausybei suformavus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus.


2018 09 04 Parama būstui jaunoms šeimoms regionuose įsigaliojo

Į savivaldybes plūsta šimtai jaunų šeimų prašymų suteikti valdžios žadėtas subsidijas pirmajam būstui regionuose įsigyti. Prašytojų tiek, kad reikiamas skaičius valdžios žadėtiems pinigams užsiregistravo vos per vieną naktį, ir prašymai vis nesibaigia. Jau aišku, kad daugeliui besikreipusiųjų teks laukti ir kitų metų. Taigi, kaip valdininkai atsirinks pirmuosius laiminguosius gausiančius paramą būstui regionuose?

Šeštadienio naktį, vos įsigaliojus finansinės paskatos būstą įsigijančioms šeimoms įstatymui, elektroninę paramos sistemą užplūdo jaunų šeimų prašymai. Absoliuti dauguma turintys vieną vaiką.

Ministerijos atstovės Svetlana Kupina komentaras:

Jau pateikta 631 prašymas, ir rugsėjo 3 d. 10 val. jau buvo priimti 4 sprendimai, kurie patvirtina, jog šeima turi teisę gauti paramą. Tai išties turi būti pirmasis būstas, nei vienas iš sutuoktinių negalėjo turėti ir neturi nei Lietuvos teritorijoje nei Užsienyje būsto. Tai yra būtent valstybės parama pirmajam būstui įsigyti.

Paramos pirmajam būstui prašymai į savivaldybes ir elektroninę sistemą ir toliau plūsta, tačiau valdininkai perspėja, jog šiemet paramai skirta viso labo 2 mln. eurų, kurių užteks viso labo 115 šeimų. Likusieji bus surikiuoti į eilę pagal prašymo pateikimo laiką ir turės laukti kitų metų, o gal ir dar ilgiau. Kitais metais parama žadama 600 šeimų, tad jaunoms šeimoms dilema - laukti ir tikėtis paramos, ar pirkti būstą be jos. Mat jei nuspręsite nebelaukti ir imti kreditą, valdininkai sako, kad paramos nebegausite. Priminsime, kad maksimalus kreditas gali būti iki 87 tūkst. eurų, o maksimali subsidija 26 tūkst. eurų.

Norėdama gauti subsidiją, jauną šeima turi susirasti būstą ar sklypą, deklaruoti, kad nekilnojamojo turto iki šiol neturi, pateikti prašymą dėl subsidijos savivaldybėje arba elektroniniu būdu SPIS sistemoje. Per 10 darbo dienų savivaldybė turi pateikti atsakymą ir jeigu patekote tarp laimingųjų - išduoti subsidijos pažymą, su šia pažyma šeima turi eiti į banką ir prašyti paskolos. Ją gavus, ministerija turi per 4 mėnesius pervesti pinigus.

Plačiau, TV3 žinių reportaže:


2018 08 20 Vietovės, kurios nepatenka į regiono sąvoką

Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.

Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą tose teritorijose, kur kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Kadangi šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registrą didžiausia kvadratinio metro normatyvinė vertė siekia 1444 eurus, tai reiškia, kad į paramą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 505 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

Kaip žinoti, kurioje vietovėje tiksliai galima įsigyti ar pasistatydinti būstą, kad šeima galėtų pretenduoti į valstybės subsidiją? Bankai.lt pateikia išsamų vietovių ir verčių zonų sąrašą, kuriame būsto su parama regionuose nenusipirksite:

1) Visoje Birštono savivaldybėje

2) Dalyje Druskininkų savivaldybės:

  • 7.1.1 verčių zona. Centrinė miesto dalis (senamiestis) - zona apribota Maironio g. nuo Nemuno upės iki Žaliosios g.; Žaliąja g. nuo sankryžos su Maironio g. iki M.K.Čiurlionio g.; M.K.Čiurlionio g. nuo Žaliosios g. iki V.Kudirkos g.; V.Kudirkos g. nuo M.K.Čiurlionio g. iki Sausosios g.; Sausaja g. su jai priklausančiais statiniais nuo V.Kudirkos g. iki Ratnyčėlės upelio; Ratnyčėlės upeliu iki M. K. Čiurlionio g.; M. K. Čiurlionio g. iki V. Krėvės g.; V. Krėvės g. iki Kurorto g.; Kurorto g. iki Vytauto g.; nuo Kurorto g. sankryžos su Vytauto g. iki Nemuno upės; šiaurine miesto riba Nemuno upe iki Maironio g.
  • 7.1.2 verčių zona. Kalviškių rajonas, apribotas šiaurine ir rytine miesto riba nuo Nemuno upės iki tvenkinių; tvenkinių kranto linija iki Veisiejų gatvės lyginio Nr. 32 ir nelyginio Nr. 21 ir iki Nemuno upės; Nemuno upe iki rytinės miesto ribos.
  • 7.1.3 verčių zona. Gardino gatvės rajonas, - zona apribota Gardino g. nuo V. Kudirkos g. iki Veisiejų g. sankryžos su Gardino gatve; Gardino g. iki miesto ribos; pietine; vakarine miesto riba iki Nemuno upės; nuo Nemuno upės pietiniu Druskonio ežero krantu iki V.Kudirkos g.
  • 7.1.4 verčių zona. Centrinė miesto dalis (Pagankos) - zona apribota Gardino g. nuo Sausosios g. iki Gardino g.Nr.2; Veisiejų g. su jai priklausančiais statiniais be Nr.2C ir Nr.4 nuo Ratnyčios upelio, tvenkinių iki M. K. Čiurlionio g. iki Veisiejų gatvės Nr. 30 porinėje pusėje ir Nr. 19 neporinėje pusėje; Ligoninės g. tarpas nuo Nr. 2 iki Nr. 12; nuo Ligoninės gatvės iki Nemuno upės susikirtimo su Grūto upeliu; Nemuno upe iki Kurorto g. Nr. 6; Kurorto g. be Nr. 6 iki V. Krėvės g.; V. Krėvės g. iki M. K. Čiurlionio g.; M. K. Čiurlionio g. iki Ratnyčėlės upelio; Ratnyčėlės upeliu iki Sausosios g.; Sausąja g. be jai priklausančių statinių iki Gardino g.
  • 7.1.5 verčių zona. Druskininkų m. Baltašiškės r., apribotas šiaurinėje pusėje miesto riba iki Nemuno upės; Nemuno upe iki miesto ribos.
  • 7.1.6 verčių zona. Centrinė miesto dalis (Mizarų gatvės rajonas) - zona apribota šiaurės vakarine miesto riba Nemuno upe nuo Maironio g.; pietvakarine miesto dalimi pro tvenkinius ir Druskonio ežerą iki V.Kudirkos g.; V.Kudirkos g. iki M.K.Čiurlionio g.; M.K.Čiurlionio g. nuo V.Kudirkos g. iki Žaliosios g.; Žaliaja g. nuo M.K.Čiurlionio g. iki sankryžos su Maironio g.; Maironio g. nuo Žaliosios g. iki Nemuno upės.
  • 7.1.7 verčių zona. Likusi miesto dalis - zona apribota Gardino gatvės porinėje pusėje Nr.4C iki Veisiejų gatvės Nr.4; nuo Veisiejų gatvės ties tvenkiniais iki M.K.Čiurlionio g.; M.K.Čiurlionio g. su jai priklausančiais statiniais nuo porinio Nr.96 ir neporinio Nr.117 iki rytinės miesto ribos; rytine; pietine miesto riba iki Gardino g.; Gardino g. iki sankryžos su Veisiejų g.

3) Visoje Kauno miesto savivaldybėje

4) Visoje Klaipėdos miesto savivaldybėje

5) Visoje Neringos savivaldybėje

6) Dalyje Palangos miesto savivaldybės:

  • 30.1 verčių zona. Senoji dalis, apribota Baltijos jūra, Meilės al., S. Dariaus ir S. Girėno g., Vytauto g., Žemynos g., Plytų g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Vytauto g. su jai priklausančiais pastatais, Maironio g. ir Žvejų g. su jai priklausančiais pastatais.
  • 30.2 verčių zona. Rajonas, apribotas Druskininkų g., Ganyklų g. su jai priklausančiais nelyginiais numeriais ir pastatais Nr. 4, 6, 6A, toliau Plytų g. su jai priklausančiais pastatais, išskyrus Nr. 11 ir 35, S. Dariaus ir S. Girėno g. su priklausančiais pastatais nuo Nr. 31 iki 43, Vytauto g. be jai priklausančių pastatų.
  • 30.3 verčių zona. Rajonas, apribotas Baltijos jūra, Žvejų g. be jai priklausančių pastatų, Maironio g., Vytauto g. ir Kontininkų g. be jai priklausančių pastatų, išskyrus Nr. 9; 11.
  • 30.4 verčių zona. Rajonas, apribotas Plytų g. be jai priklausančių pastatų, išskyrus Nr. 11 ir 35, Ganyklų g. be pastatų Nr. 4, 6, 6A, Druskininkų g., Vytauto g., Klaipėdos pl., toliau kertant statmenai link Vytauto g., Vytauto g. nuo Nr. 22 iki 32, Žemynos g.
  • 30.6 verčių zona. Šventoji.
  • 30.7 verčių zona. Zona, apribota Kontininkų g., Baltijos jūra, Ošupio taku, su jam priklausančiais pastatais, išskyrus Nr. 2 ir nuo Nr. 23 iki 27, Užkanavės g. su jai priklausančiais pastatais, išskyrus Nr. 82, 84.
  • 30.8 verčių zona. Naujasis rajonas į rytus nuo Klaipėdos pl., apribotas Klaipėdos pl., Ligoninės g. su jai priklausančiais pastatais, rytine miesto riba ir Kretingos g.
  • 30.10 verčių zona. Rajonas, apribotas pietine miesto dalimi, Baltijos jūra, S. Dariaus ir S. Girėno g., Vytauto g. iki Nr. 20, toliau kertant statmenai link Klaipėdos pl. ir Klaipėdos pl. iki pietinės miesto dalies ribos.

7) Visoje Šiaulių miesto savivaldybėje

8) Dalyje Traku rajono savivaldybės:

  • 52.1.1 verčių zona – Trakai – tai miestas ant vandens, nuo Vilniaus miesto nutolęs apie 28 km. Miestą supa Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Gilušio ežerai. Trakuose yra nemažai architektūros, kultūros, istorijos vertybių. Trakų rajono savivaldybės centras – Trakų miestas, išskirtas į atskirą zoną, kurioje aukštas nekilnojamojo turto kainas suformavo čia esančios pagrindinės savivaldybės valstybės institucijos, prekybos ir paslaugų centrai, bankai, poliklinika,
    kultūros objektai, suformuota infrastruktūra, sutvarkyta aplinka. Be minėtų veiksnių Trakų miestas žymus ne tik rajono mastu, bet ir visos Lietuvos mastu, kaip kultūrinis – istorinis paminklas su žymiąja Trakų pilimi. Trakai - rekreacijos centras, išsiskiriantis aukštomis nekilnojamojo turto kainomis, kurios turi tendenciją išlikti aukštos.
  • 52.1.2 verčių zona – tai Trakų miesto verčių zona, apimanti naujai prijungtas prie miesto Babriškių, Naujasodžių ir Žaizdrių kaimų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto kainos mažesnės už Trakų senamiesčio kainas. Teritorijose dominuoja namų valdos – senesnės ir naujos statybos privatūs mediniai ir plytų mūro gyvenamieji namai. Zonos teritorijoje yra Babruko ežeras, taip pat yra ir sodų bendrija, kuri palaipsniui užstatoma individualiais gyvenamaisiais namais. Zonos teritorijoje esančioje Aukštadvario gatvėje yra UAB „Trakų paslaugos“ administracinis ir gamybinis pastatai, degalinė, UAB ”Trakis“, UAB „Altitudė“ ir kt. Šios Trakų miesto teritorijos pastaraisiais metais intensyviai urbanizuojamos, pasižymi aukštomis kainomis.
  • 52.2 verčių zona – Lentvario miestas, nutolęs nuo Trakų miesto 6 km atstumu, esantis prie pat Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių ribos. Tai pramoninis Trakų rajono miestas: veikia viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“, veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio
    karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės. Lentvaris – stambus geležinkelio mazgas (praeina tarptautinės reikšmės geležinkelio magistralės). Dėl geros strateginės padėties, artumo su Vilniaus miestu, beatsigaunančių įmonių (kas sąlygoja gyventojų užimtumą), Lentvario miestas nekilnojamojo turto kainomis lygiuojasi į Grigiškių miestą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje.

9) Dalyje Utenos rajono savivaldybės:

  • 54.1.1 verčių zona. Miesto centrinė dalis, apribota Vaižganto g. iki Pievų g., Pievų g., J Basanavičiaus g. nuo Sėlių g. sankryžos poriniais numeriais iki Nr. 108A ir neporiniais numeriais iki Nr. 125, Sėlių g., Kudirkos g., Krašuonos g., Nemeikščių g., K. Ladygos g., Vytauto a., Kęstučio g., Varpo g. su joms priklausančiais sklypais ir statiniais, Vilniaus g. iki Nr. 17, Ežero g., Vyžuonaičio ežero pietine pakrante iki Žvejų g., Žvejų g., Molėtų g. iki Nr. 44, Palangos g. iki Paupio g., Taikos g., Naujasodžio g., Vyžuonėlių g., Aukštakalnio g. iki Aušros g., Aušros g. iki Vaižganto g.

10) Visoje Vilniaus miesto savivaldybėje

11) Dalyje Vilniaus rajono savivaldybės:

  • 58.1 verčių zona. Avižienių seniūnijos Avižienių k., Bajorų k., Bukiškio k., Gilužių k., Tarandės k.; Zujūnų seniūnijos Antežerių k., Buivydiškių k., Gineitiškių k., Pašilaičių k., Zujūnų k.
  • 58.2 verčių zona. Zujūnų seniūnijos Dvarykščių k., Gudelių k., Raišių k., Salotės k., Vilkeliškių k.
  • 58.6 verčių zona. Avižienių seniūnijos Lindiniškių k., Užudvarionių k.
  • 58.17 verčių zona. Avižienių seniūnijos Bendorių k., Mažosios Riešės vs., Riešės k., Žemųjų Rusokų vs.; Riešės seniūnijos Dvariškių vs., Jadvygiškių k., Kalino k., Marijampolio k., Paraudondvarių k., Raudondvario k., Šilinės vs., Užugriovio k.
  • 58.18 verčių zona. Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės k., Didžiųjų Gulbinų k., Vanaginės k.
  • 58.21 verčių zona. Bezdonių seniūnijos Laurų k., Miškonių k., Mykolinės vs., Pasakiškių k., Sakiškių k., Zamečkavo k.
  • 58.24 verčių zona. Nemenčinės m. seniūnijos Nemenčinės m.; Nemenčinės seniūnijos Gamernės vs., Kukutiškių k., Nemenčinės II k.
  • 58.52 verčių zona. Nemėžio seniūnijos Skaidiškių k.; Rudaminos seniūnijos Skrabinės k.
  • 58.65 verčių zona. Nemėžio seniūnijos Pagrūšio k.; Rudaminos seniūnijos Akalotės k., Parapijoniškių k., Rudaminos k.
  • 58.69 verčių zona. Pagirių seniūnijos Baltosios Vokės k., Pagirių k., Vaidotų k.
  • 58.82 verčių zona. Nemėžio seniūnijos Ašmenos Kelio k., Daržininkų k., Klonių k., Kuprioniškių k., Nemėžio k., Stankutiškių k.
  • 58.87 verčių zona. Avižienių ir Riešės seniūnijose esančios Vilniaus r. sav. gyvenvietės, besiribojančios su Vilniaus miesto šiaurine riba.
  • 58.88 ir 58.90 ir verčių zonos. Lindiniškių, Užubalių, Klevinės, Bendorių, Pikutiškių, Saldenės – naujų gyvenviečių teritorijos, vienos brangiausių ir populiariausių NT požiūriu Vilniaus r. sav. teritorijų. Dauguma šių vietovių gyventojų dirba Vilniaus mieste. Vilniaus miestui plečiantis šiaurės kryptimi, šioje verčių zonoje esančios teritorijos sparčiai urbanizuojamos ir toliau, nuolat įrenginėjama infrastruktūra, o tai lemia nemažą nekilnojamojo turto paklausą ir stabilias jo kainas.
Parama būstui regionuose
Parama būstui regionuose

Pasitikrinti verčių zonas žemėlapyje galite per registrų centro svetainę (beje, būna atvejų, kad ji neveikia, pavyzdžiui visą savaitgalį žemėlapių nerodė): www.regia.lt, čia pasirinkite savivaldybę, kurioje norite įsigyti būstą, kai atsidaro žemėlapis, dešinėje pusėje pažymėkite varnelę "NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės", kai pažymėsite, žemėlapyje įsijungs funkciją, kur rodys verčių zonas. Tam, kad pamatytumėte verčių zonas, reikia pritraukti (zoom in) žemėlapį arčiau.

Jeigu žinote konkretų adresą, tuomet įveskite į NT, kurį norite pirkti adresą į „Adresų paieška” skiltį esančią viršuje/dešinėje. Žemėlapis parodys, kurioje verčių zonoje yra Jūsų pasirinktas būstas. Jeigu šis būstas nėra verčių zonos/vietovių sąraše, kuris yra pateiktas aukščiau, tuomet galite pretenduoti į paramą būstui regionuose.


2018 06 21 Jaunoms šeimoms – subsidijos pirmam būstui regionuose

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Pagrindinis šio siūlymo tikslas yra regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtais projektais, jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, galėtų pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:

  • neauginančioms vaikų – 15 proc.;
  • auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
  • auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
  • auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35-erių.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Parama būtų skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.

Suteikti subsidijas jaunoms šeimoms, norinčioms gyventi regionuose, norima įvertinus tai, kad dalis šeimų emigraciją pasirenka norėdamos užsidirbti nuosavam būstui. Tai patvirtina ir Pilietinės visuomenės instituto, Viešosios politikos ir vadybos instituto bei Mykolo Romerio universiteto tyrėjų 2005-2014 m. surinkti duomenys, kurie parodė, kad žmones ar net ištisas šeimas emigruoti skatina ir finansiniai sunkumai įsigyjant būstą. Be to, būsto įsigijimas tiesiogiai susijęs su šeimos pagausėjimo planavimu.

Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą. Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Kaip vyktų subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

  1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba sklypą statybai.
  2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
  3. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 36-eri, jie vis tiek prašymo teikimo metų buvo 35-erių ir atitinka kriterijus.
  4. Jauna šeima su gauta pažyma per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.
  5. Kredito įstaiga per du mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima.
  6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Įstatymas įsigalios nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.


Video reportažai iš TV3, LNK ir INIT žinių tarnybų

Pateikiame video reportažus iš TV3, LNK, INIT žinių tarnybų po to, kai seimas patvirtino paramos teikimą jaunoms šeimoms regionuose.

Valdžia žada pradėti dalinti subsidijas šeimoms norinčioms pirkti būstą regionuose. Iki 26 tūkst. eurų siekiančios kompensacijos žadamos jaunoms šeimoms imančioms kreditus. Parama bus skiriama nevertinant šeimos pajamų ir turto, tačiau jeigu šeima neišgyvens būste 10 metų, paramą turės grąžinti. Lengvata negalės pasinaudoti ir užsienyje turto turinčios šeimos bei norinčios pirkti savo tėvų ar senelių namus. Žiūrėkite pilną TV3 žinių reportažą:


Jaunoms šeimoms valdžia skirs paramą įsigyti, tačiau jeigu norėsite įsikurti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kokiame kurorte, Jūsų nerems, o ir šiaip gausybė papildomų sąlygų. Valdžia sako, kad šia parama ketinama atgaivinti per emigraciją nukraujavusius regionus, tačiau valdžios opozicija iš šių kalbų tik juokiasi. Ką apie paramą būstui galvoja tiek provincijos tiek didmiesčių gyventojai, pamatysite LNK žinių reportaže:


Seimas nutarė, kad jaunos šeimos nebe emigruos jei valdžios remiamos galės įsikurti regionuose, tik ką jaunimas ten veiks ir iš ko gyvens kol kas niekas nežino, mat dabar žmonės kraustosi į miestus, nes regionuose nėra darbo. O gal tai slaptas valstiečių planas paskatinti jaunimą ūkininkauti? Žiūrėkite pilną INIT TV žinių reportažą:


2018 03 21 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas apie paramą regionuose

Vyriausybės posėdyje pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektui dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. Projekto tikslas – skirti subsidiją jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose. Taip siekiama mažinti emigraciją, gerinti demografinę šalies situaciją bei stiprinti regionus.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis sprendimas tiesiogiai atliepia vienus svarbiausių Vyriausybės prioritetų. „Remti šeimas, skatinti gimstamumą bei padėti jauniems žmonėms įsitvirtinti mūsų šalyje, kad nereikėtų žvalgytis svetur – toks yra mūsų tikslas. Tuo pačiu siekiame stiprinti regionus, pritraukti į juos daugiau jaunų žmonių. Stiprūs, gyvybingi regionai ir aprūpintos bei stabilios šeimos yra vieni svarbiausių mūsų prioritetų“, – sako premjeras S. Skvernelis.

Projektu siūloma pajamų ir turto finansinę paskatą (subsidiją būsto kredito daliai apmokėti) skirti jaunoms (abu sutuoktiniai ne vyresni kaip 35-erių metų) šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionų teritorijoje. Subsidija nebūtų skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose bei dalyje Palangos miesto. Priklausomai nuo vaikų skaičiaus, subsidija galės sudaryti nuo 15 iki 30 proc. būsto vertės, kuomet būsto kredito suma neviršija 87 tūkst. eurų. Projektu būtų leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti. Jaunos šeimos būtų įpareigotos grąžinti subsidiją, jeigu už kreditą įsigytą būstą norima perleisti kito asmens nuosavybėn per pirmus 10 metus nuo būsto įsigijimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, tai – svarus žingsnis pagalbos šeimoms srityje. Laukia dar ir visas pluoštas naujovių šeimoms, numatytų Šeimos stiprinimo įstatyme, numatomas ir „vaiko pinigų“ didinimas kitąmet, taip pat kompleksinės pagalbos šeimoms plėtra visoje šalyje bei kitos priemonės.

„Šiuo žingsniu remsime jaunas šeimas įsigyjant pirmąjį būstą – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos galės sulaukti jaunos šeimos, neauginančios vaikų, 20 procentų būsto kredito sulauks jaunos šeimos, auginančios vieną vaiką, 25 procentus – auginančios 2 vaikus, na, o 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos bus subsidijuojama jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų. Ši parama galios ir šeimoms, auginančioms vaikus, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa“, – sako L. Kukuraitis. Daugelis šalies gyventojų galvodami apie būsto paskolą, susiduria su pradinio įnašo problema ir tuo metu būna aktualios net vartojimo paskolos. Tam, kad padengti gana didelę pradinio įnašo 15% sumą, žmonės svarsto vartojimo paskolos galimybę. Deja, bet tai yra ydingas mąstymas. Ši planuojama parama regionuose išspręstų daugelio jaunų šeimų pradinio įnašo problemą bei ženkliai prisidėtų prie pirmojo būsto įsigijimo, o taip pat ir regionų plėtros.

Šiemet numatyta suteikti subsidiją 115 jaunų šeimų. Tam prireiks 2 mln. eurų. 2019 m. poreikis – 10,1 mln. eurų, už kuriuos bus suteikta subsidijų 590 jaunų šeimų. Jeigu įstatymui pritars Seimas, jis įsigalios 2018 m. liepos 1 d.


Būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo straipsniai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

  1. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo (toliau – šis įstatymas) paskirtis – nustatyti finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijose (toliau – finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms), teikimo sąlygas, tvarką ir jos finansavimą.
  2. Šis įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, kuriose kiekvienas šeimos narys yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka:
    • Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų šeimos nariams;
    • Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams;
    • užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
    • užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

  1. Būstas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
  2. Jauna šeima – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
  3. Pradinis būsto kredito įnašas (toliau – pradinis įnašas) – kredito davėjo nustatyta perkamo arba (ir) statomo būsto vertės dalis, kurią kredito gavėjas turi sumokėti nuosavomis lėšomis.
  4. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymuose.

3 straipsnis. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jos dydis

  1. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama jaunoms šeimoms, atitinkančioms šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gavusioms socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – pažyma), ir imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba, esant jaunos šeimos prašymui, pradiniam įnašui padengti (toliau – subsidija) (toliau – būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti):
    • jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
    • jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
    • jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ir (ar) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
    • jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), suteikiama subsidija, kurios dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
  2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, nuo kurios jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta.
  3. Ne daugiau kaip 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.
  4. Jeigu jauna šeima, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio subsidiją, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio subsidiją, jai papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau – papildoma subsidija). Kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu jauna šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą.
  5. Papildoma subsidija apskaičiuojama nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti likučio sumos, buvusios tą dieną, kai jauna šeima, gavusi būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti (toliau – kredito gavėjas), kreipėsi į kredito davėją, įrašytą į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau – kredito davėjas), su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau – kreditavimo sutartis). Kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį.

4 straipsnis. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansavimas

  1. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
  2. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.

5 straipsnis. Teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

  1. Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:
    • iki kreipimosi į šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą instituciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise registruoto būsto;
    • įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionų teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose;
    • Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.
  2. Jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai, teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms nustatoma iki būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo, tačiau subsidija išmokama tik užbaigus būsto statybas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Kreipimasis dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms

  1. Jaunos šeimos, atitinkančios šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją (toliau – savivaldybės administracija), pateikdamos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą (toliau – Prašymas) ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms (toliau – papildomi dokumentai).
  2. Jeigu savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gauna papildomus dokumentus, jaunos šeimos jų pateikti neprivalo.
  3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Prašymo kartu su papildomais dokumentais arba papildomų dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių bei organizacijų gavimo savivaldybės administracijoje dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos, arba raštu pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu panaudoti visi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai atitinkamiems metams finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti.
  4. Jauna šeima, pageidaujanti gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti, savivaldybės administracijos išduotą pažymą jos galiojimo laikotarpiu pateikia būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikiančiam kredito davėjui.
  5. Jeigu jauna šeima įgyja teisę į papildomą subsidiją, dėl jos gavimo kreipiasi į savivaldybės administraciją ir kredito davėją šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusių jaunų šeimų pareigos

  1. Finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavusių jaunų šeimų pareigos:
    • Prašyme pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms;
    • per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos norėdama perleisti kito asmens nuosavybėn už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigytą būstą, kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka kredito davėjui grąžinti subsidiją. Jei jauna šeima anksčiau kaip per 10 metų nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos gautą būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti grąžino kredito davėjui, norėdama per pirmuosius 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos už šį būsto kreditą įsigytą būstą perleisti kito asmens nuosavybėn, gautą subsidiją privalo grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.
  2. Jauna šeima, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais grąžinusi subsidiją, raštu kreipiasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją dėl patvirtinimo apie subsidijos grąžinimą ir dėl žymos, apribojančios nuosavybės teisės į įsigytą būstą perleidimą, panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.

8 straipsnis. Informacijos tvarkymas

  1. Savivaldybių administracijos informaciją apie jaunas šeimas, kurioms išdavė pažymas, tvarko Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
  2. Savivaldybių administracijos informaciją apie savivaldybių teritorijas, kuriose pagal savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, numatoma būstų plėtra, skelbia savo interneto svetainėje.
  3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje kasmet, ne vėliau kaip nuo einamųjų metų vasario 1 d., skelbiama informacija apie Lietuvos Respublikos regionų teritorijas, kuriose nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 procentų mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
  4. Valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos savivaldybės administracijos prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybių administracijoms duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus siekiant nustatyti, ar jauna šeima turi teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

9 straipsnis. Kredito davėjai, teikiantys būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti

  1. Būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti gali teikti visi kredito davėjai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, kuriose turi būti nustatyta subsidijos finansavimo tvarka ir šie kredito davėjo įsipareigojimai:
    • kontroliuoti, kad būsto kreditai pirmajam būstui įsigyti būtų naudojami pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą paskirtį;
    • esant kredito gavėjo prašymui, apskaičiuotą subsidiją panaudoti pradiniam įnašui padengti;
    • Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją raštu informuoti apie gautą pažymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažymos gavimo dienos;
    • Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją raštu informuoti apie priimtą sprendimą dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo ar atsisakymo jį suteikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
    • kreditavimo sutartyje nustatyti, jog už būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti įsigyjamo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje kredito gavėjui numatoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga, kurios pagrindu, registruojant nuosavybės teisę į įsigytą būstą, Nekilnojamojo turto registre įrašoma žyma, apribojanti nuosavybės teisės perleidimą;
    • jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būsto statybai, atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, kreditavimo sutartyje nustatyti, kad, prieš registruojant hipotekos sandorį, kredito gavėjui numatoma pareiga kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įrašyti žymą, apribojančią nuosavybės teisės perleidimą;
    • kredito gavėjo grąžintą subsidiją pervesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą banko sąskaitą;
    • pasibaigus kalendoriniams metams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai pateikti suteiktų būsto kreditų pirmajam būstui įsigyti ir suteiktų subsidijų ataskaitas;
    • būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti teikti ne trumpiau kaip 3 metus nuo sutarties dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos sudarymo dienos.
  2. Sutartyje dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos turi būti nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos įsipareigojimas 10 metų nuo nuosavybės teisės į įsigytą būstą įgijimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki kreditavimo sutarties įvykdymo arba jos pasibaigimo kitu būdu dienos kredito davėjui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokestį už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą.

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

  1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
  2. Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Susisiekite
Užduoti klausimą
Iškilo klausimų? Pasirinkite temą ir užduokite klausimą.
Bankai.lt Facebook
Sekite mus ir bendraukime Bankai.lt Facebook klube
Komentarai
Dovilė
Prieš 5 metus

Sveiki, O kada nustoja tiksėti tas 15 dienų laikas gavus pažymą iš savivaldybės? Ar bankas turi kažką pateikti ar užtenka tik į jį kreiptis? Bet kaip tada bus žinoma ar aš tikrai kreipiausi?

Ricardas
Prieš 5 metus

Jeigu bankai atsisako suteikti kredita jaunai seimai, tarkim busto kaina 30 000, o seima gali inesti 25 000 pradini inasa, ar gali buti suteikiama subsidija butent likusiai sumai?

Aiste
Prieš 5 metus

Sveiki norėjau paklausti kur galima pildyti paraiška dėl paramos bustui? Ačiū

Virginija
Prieš 6 metus

Laba diena. Manau artimieji giminaičiai turėtų turėti teisę parduoti savo nekilnojamą turtą. Juk tik išimtinais atvejais nekilnojamas turtas atiduodamas vienam kuriam vaikui, anūkui.O broliai seserys dar rečiau dovanoja būstus vieni kitiems. Kokia problema įžvelgiama?

Aukse
Prieš 6 metus

Sveiki, gal galite paaiskinti, kaip yra su isigyjamo busto kaina, ar ji turi buti ne didesne nei 87000,ar jei bus didesne tai reiks primoketi is savu pinigu pradinio inaso trukuma? Aciu

Gyventoja
Prieš 6 metus

Klausimas, kaip tie pinigai dabar yra dalinami, mano šeima yra pirmame trisdešimtuke pateikusiųjų ir gavome pranešimą, jog negali dabar mum skirti paramos.

Donata
Prieš 6 metus

Laba diena, dabar rašoma, kad neremiama jei būstas perkamas iš artimų giminaičių. Bet jeigu pretenduojama į paramą būsto STATYBAI ir giminaičiai parduoda/dovanoja tik tuščią sklypą, o visoms statybų išlaidoms imama paskola savo ruožtu ar galima gauti subsidiją?

Vaida
Prieš 6 metus

Sveiki ar yra tikimybe pretenduoti i jaunos seimos pirmojo busto finansavima jei zmona gauna 850€ o vyras dar tik pradejo dirbti po birzos studiju? Aciu!

Mantas
Prieš 6 metus

Laba diena, kada bus patvirtintas sąrašas bankų , kurie dalyvaus teikiant paramą jaunom šeimoms pagal šią naują paramos programą regionuose?

Rūta
Prieš 6 metus

Sveiki, noriu paklausti. Jei užsiregistruoji gauti paramą jaunoms šeimoms regionuose ir nesulaukus ar galima registruotis tuo pačiu metu ir subsidijai jaunoms šeimoms 10 procentu kur skiriama? Ačiū

Agnija
Prieš 6 metus

Laba diena, o ka daryti tiems, kas siuo metu turi pazyma ir nori isigyti busta, o bankuose nebera pinigu toms subsidijoms!?

Paulius
Prieš 6 metus

Ar kompensuos paskolos dalį, jei paimsiu kreditą namui statyti Elektrėnų raj., iki rugsėjo pirmosios?

Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų