Excel

Excel. Čia Jūs matote visus klausimus-atsakymus susijusius su fraze „excel“. Jeigu kils daugiau klausimų šia tema, tuomet užduokite naują klausimą.
Klausimai ir atsakymai
Ieškoti
Maks

Sveiki, ar galėtumėt pateikti Excel pavyzdį, kaip yra skaičiuojama "Bendros kredito kainos metinė norma"? Kakžur girdėjau, kad žmonės ją kažkaip skaičiuoja Excel'yje IRR funkcijos pagalba turint kredito bendra suma + kitus kredito parametrus. Ačiū.

Atsakyti Dalintis
Atsakymas į klausimą yra ruošiamas ir artimiausiu metu jį pateiksime. Taip pat atminkite, kad bet kuris Bankai.lt lankytojas gali atsakyti į klausimą. Tad jeigu žinote atsakymą ar turėjote panašią patirtį - pateikite atsakymą. Padėkime vieni kitiems!
Einaras

Sveiki, Su žmona planuojame imti būsto paskolą ir negalime apsispręsti dėl palūkanų.

Planuojama suma 65000 su 15% pradiniu įnašu.

  • Gal galėtumėte pateikti duomenis kaip keitėsi EURIBOR IR EBIFIN, pastarųju 10 metų eigoje?
  • Kur galima pasiskaičiuoti įmokos bankui kitimą,kai keičiasi kintama palūkanų normos dalis, pasirinkus kintamas palūkanas? Kokia maksimali dalis gali keistis ir ant kiek padidėtų įmoka?
  • Ar palūkanas galima užfiksuoti tik ant 2, 5, ar 10 metų, o po to "FIX`O" vistiek teks rinktis kintamas palūkanas?

Ačiū.

Atsakyti Dalintis
Valentas

1. Euribor istoriją galima pasižiūrėti pvz čia - https://www.bankai.lt/paskolos/tarpbankines-palukanu-normos/euribor , o EBIFN yra ganėtinai naujas rodiklis ir neturi ilgalaikės istorijos, kurį galima pasižiūrėti bankai.lt grafikuose. EBIFN=EURIBOR+IFN. Pagal turimus duomenis, galima įžvelgti tai, jog kol EURIBOR viršijo 1%, tai EBIFN buvo 1,4-2% didesnis (atitinkamai tiek turėtų būti mažesnė banko marža). Kuo Euribor didesnis, tuo didesnis EBIFNo atotrūkis procentiniais punktais. Dėja nėra galimybių patikrinti, koks būtų EBIFNas, EURIBORui pasiekus vidutinius 3% arba 2009 piką 5% (gal EBIFNas siektų 12%?). Nematau nė vieno teigiamo motyvo, kodėl EBIFNas būtų patrauklesnis už paprastą EURIBORą.

2. Bankai nepateikia įvairiapusiškų skaičiuoklių, todėl, prieš rengiant tokį didelį žingsnį, reikėtų nemažai padirbėti su excel ir pasidarius paskolų grąžinimo grafikus pažaisti ir įsivertinti įvairius scenarijus.

3. Pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui yra iš naujo pasirašoma sutartis su banku. Bankas pasiūlo savo apskaičiuotą fiksuotą palūkanų normą arba alternatyvą – kintamas palūkanas. Šiuo metu Nordea siūlo dar vieną variantą - apribotas kintamas palūkanas: marža + EURIBOR(0,5%-1,0%). T.y. kintama dalis susidaro iš EURIBORo, tačiau negali būti mažesnė už 0,5%, bet ne didesnė kaip 1,0%. Pvz. Euriborui esant 0,8%, kintama dalis sudarys 0,8%; Euriborui esant -0.2%, kintama dalis sudarys 0.5%; Euriboui esant 6%, kintama dalis sudarys 1%. Tai savotiškas FIXavimas. P.s. tikslius rėžius nurodys bankas sudarant sutartį.

+4Buvo naudinga
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Einarai, dėkui už klausimą. Pateikiu atsakymus žemiau:

  • Pastarųjų 10 metų EBIFN istorijos pateikti nėra galimybės, nes EBIFN rodiklis buvo įvestas nuo 2014 metų, o pats IFM (EBIFN) pagrindinė sudedamoji dalis pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų. Esu atlikęs detalią analizę su palyginimu EBIFN su EURIBOR, skaitykite čia. Taip pat dar daugiau informacijos galite rasti Bankai.lt portale;
  • Bankai.lt portale taip pat yra būsto paskolos skaičiuoklė, kuri yra preliminari, bet skaičiavimo principams suvokti labai gera. Jeigu norėsite tikslios, reikės prašyti kiekvieno banko atskirai, nes bankuose ir skaičiavimo metodai gali skirtis;
  • Taip, galima po fix'o laikotarpio rinktis kintamas. Tik prieš pasirašant sutartį reikia žinoti ir numatyti kokios yra kintamos palūkanos ir ar jos nesikeis. Dažnai būna problemų su SEB, kai po fix'o yra pateikiamos didesnės palūkanos nei buvo užfiksuojant.

Dėl pasirinkimo tai negaliu garantuoti, kad EBIFN nepakils ženkliai. Mano asmenine nuomone EURIBOR yra palankiau nei EBIFN, bet reikia žiūrėti į bendras sutarties sąlygas. Pavyzdžiui DNB sutartys yra lankstesnės ir turi kitų pliusų prieš bankus, kurie siūlo EURIBOR. Reikia lyginti ir žiūrėti konkrečius pasiūlymus. Bet jeigu bankas A su EURIBOR ir bankas B su EBIFN siūlo vienodas sutarties sąlygas, maržą ir kt., tuomet rinkitės A banką, kuris siūlo EURIBOR.

Sėkmės!

+4Buvo naudinga
Gediminas

Gal kas susidūrėte su nordea paskaičiuoto anuiteto akibrokštais? Paskaičiuota mokėtina kas mėnesį suma yra ne tokia, kokios tikimasi - t.y. ne tokia, kokia gaunama bet kurioje internetinėje skaičiuoklėje, arba kituose bankuose, pvz dnb. Taip pat ir naudojant excel funkcijas IPMT, PPMT, PMT. Konkrečiau, suma per didelė apie 0,5%. Per visą laikotarpį susidaro nemaža suma. Vadybininkas paaiškinti iš kur skirtumas ir kaip konkrečiai skaičiuojama negali, sako rašykite oficialų raštą bankui, bet vis tiek nieko nepasieksite. Gal žinote konkrečiai kokias formules naudoja nordea? Raštu dar nesikreipėme, bet kiek supratau iš bendravimo jie jas slepia ir neatskleidžia kitai pusei. Ir ar gina vartotoją šioje vietoje Lietuvos bankas? Ar turi nordea teisę susikurti savo pagerintą "anuitetą" ir dar įslaptinti formules? Anuiteto sąvokos lietuvos bankas berods nekontroliuoja, tai ką, po ta sąvoka galima pakišti bet ką ir vartotojas negali apsiginti?

Atsakyti Dalintis
Tomas

Gediminai, ačiū už įdomų klausimą. Norėčiau pamatyti konkrečius skaičius, nes be jų sunku kažką komentuoti, o pusės procento skirtumas atrodo didelis. Pasidalinsiu keliais pastebėjimais/variantais: * Nordea taiko pajamų pervedimo sąlygą. Jos nesilaikant didina maržą. Gali būti, kad informaciniame lape pateikti skaičiavimai su ta padidinta marža. Bet šitu atveju kalba tikriausiai eitų apie vieną, o ne pusę procento; * Nordea, o ir kai kurie kiti bankai yra nusimatę, kad laiko, jog metai trunka ne 365/366, o 360 dienų (tai numatyta sutarties bendrojoj daly). Dėl to palūkanos automatiškai gaunasi didesnės. 365/360*Jūsų palūkanų norma. Pabandykit excel perskaičiuoti mokėtiną sumą su šita korekcija - ar nesigauna panašus skaičius, kaip banko suskaičiuotas? * Dar gali būti niuansų su mėnesiais, jei tarkim paskola realiai paimta 24 metams ir 11 mėnesių, gausis kitokia suma nei 25 metams, ką tikriausiai skaičiuojat Excelyje. Jūs užsiminėt, kad skiriasi nuo dnb skaičiavimo, todėl įtariu, kad čia 2 variantas (dnb savo skaičiavimuose berods nenaudoja 360 d.), bet dar patikrinkit ir parašykit - tai gali būti įdomu ir kitiems mūsų lankytojams.

+7Buvo naudinga
Gediminas

Taip, tai bus antras variantas, sutartyje rašoma, kad metuose yra 360 dienų, o ir vadybininkas apie tai užsiminė. Visgi vis tiek pilnai neaišku kaip gaunami skaičiai, kokios naudojamos formulės, gal jums tai žinoma? Anuiteto formulėje paprastai naudojami mėnesiai, ne dienos, nes ir įmoka mokama kas mėnesį. Aš pateikiu "normalų" pavyzdį, kurį naudoja visos skaičiuoklės ir kokio aišku tikisi būsimi klientai. Bendra įmoka kas mėnesį (excel funkcija anuitetui): -pmt(0.02/12,300,50000) = 211.93. Paaiškinimas: anuiteto mėnesinė įmoka imant 50000 dydžio, 2% metinių palūkanų paskolą 25 metų terminui. O kaipgi atrodytų nordea formulė? Padauginus iš santykio 365/360 taip pat nesigauna norimas skaičius, gaunasi gerokai per daug. Konkretesnių skaičių dėl suprantamų priežasčių pateikti nenorėčiau :). Bet skaičiai tiesiog yra kitokie nei bet kurioje internetinėje skaičiuoklėje, kad ir https://www.bankai.lt/paskolos/busto-paskolos-skaiciuokle. Patikslinu, kad mėnesinė įmoka gaunasi didesnė 0,5%, o ne palūkanos didesnės 0,5 proc. punktu. Palūkanos didesnės apie 0,05 proc. punkto. Bet kuriuo atveju išvada - reikia atsargiai vertinti nordea palūkanų pasiūlymus, nes jie yra blogesni negu "normaliai" skaičiuojančių bankų apie 0,05 proc punkto.

+1Buvo naudinga
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Gediminai, dėkui už klausimą. Na, čia ne tik Nordea taip taiko, bet ir kiti bankai skirtingai skaičiuoja nei bazinės formulės. Iš tiesų įdomi tema, atsakyti konkrečiai šiuo metu negaliu, bet pažadu paklausime visų bankų ir pateiksime informaciją viešai. Pranešime asmenine žinute, jeigu gausite daugiau informacijos - pasidalinkite po šia žinute.

+4Buvo naudinga
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2019 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų