Valstybės parama

Laba diena, paskolą socialiniam būstui galima gauti per valstybės remiamų būsto kreditų programą. Tai vadinama valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu.

Norėdami ją gauti, turite:

1. Kreiptis į savo savivaldybę dėl pažymos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą.
2. Atitikti bent vieną kriterijų (pvz., būti jauna šeima, asmuo su negalia, daugiavaikė šeima, arba asmuo, turintis teisę į socialinį būstą).
3. Gauti pažymą iš savivaldybės ir su ja kreiptis į banką arba kredito uniją, kuri teikia valstybės remiamus būsto kreditus.

Valstybė tokiu atveju padengia dalį paskolos arba laiduoja už dalį pradinio įnašo, todėl tokia paskola dažnai prieinama net ir mažesnes pajamas turintiems žmonėms.

Laba diena, jeigu esate pripažinta neįgalia ir nedarbinga, galite pretenduoti į valstybės subsidiją pirmajam būstui įsigyti, jeigu atitinkate nustatytus kriterijus. Pagal galiojančią tvarką, asmenims su negalia gali būti suteikiama 20–30 % subsidija nuo būsto kredito sumos.

Svarbios sąlygos:

1. Turite neturėti kito būsto savo vardu.
2. Būstas turi būti pirmasis ir tinkamas nuolatiniam gyvenimui.
3. Reikia turėti pastovias pajamas, kad bankas galėtų suteikti kreditą (gali būti neįgalumo pensija ar kita nuolatinė išmoka).
4. Parama teikiama regionuose, ne didmiesčiuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir jų rajonai paramai netaikomi).

Pirmas žingsnis – kreiptis į savivaldybę pagal deklaruotą gyvenamąją vietą dėl pažymos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą būstui įsigyti, o vėliau – į pasirinktą banką ar kredito uniją dėl paskolos suteikimo.

Valstybės subsidiją pirmam būstui regionuose galima gauti, jei atitinkamos sąlygos:

• šeima augina vaikus (jūs auginate 3, tai tinka),
• pirkimas vykdomas regionuose (ne didmiesčiuose),
• neviršijamos nustatytos pajamos ir turto ribos.

Kaip skaičiuojama:

• Vertinamos visos šeimos metinės pajamos „į rankas“ (atlyginimas + vaiko pinigai).
  Jūsų atveju: apie 900 € × 12 mėn. = 10 800 € + vaiko pinigai 458 € × 12 mėn. = 5 496 €.
  Iš viso ~16 300 € per metus.
• Pajamos dalijamos iš visų šeimos narių (4 asmenys). Tai ~4 075 €/metus vienam asmeniui (~340 €/mėn.).
• Pagal paramos būstui taisykles, riba yra apie 16 000–18 000 € vienam asmeniui per metus (priklausomai nuo šeimos dydžio ir tikslinių išmokų metų). Jūs šią ribą tikrai atitinkate – t. y. jūsų pajamos nėra per didelės.

Taip, galite pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione. Jūsų pajamos tam netrukdo, o auginate tris vaikus, kas padidina subsidijos dydį.

Tiesa, gavus valstybės paramą pirmajam būstui, galioja apribojimai dėl paskolos refinansavimo.

Kodėl taip yra: valstybės subsidija suteikiama konkrečiai paskolai, todėl jos negalima laisvai perkelti į kitą banką. Refinansavimas kitame banke reikštų, kad subsidijos sąlygos būtų pažeistos.

5 metų taisyklė: dauguma bankų laikosi nuostatos, kad paskolą su subsidija galima refinansuoti tik po 5 metų, nes tada nebelieka subsidijos grąžinimo rizikos.

Kokios alternatyvos:

1. galite derėtis su ta pačia kredito unija dėl sąlygų pagerinimo (palūkanų mažinimo ar kitų pakeitimų), nes tai nebus laikoma refinansavimu kitoje įstaigoje;
2. pasitikslinti su Lietuvos banku ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ar yra išimčių Jūsų situacijai (pvz., jei pasikeitė šeimos padėtis ar pajamos).

Ką verta padaryti dabar: paprašykite kredito unijos pateikti oficialų pasiūlymą dėl sąlygų peržiūrėjimo – dažnai jie, norėdami neprarasti kliento, būna lankstesni.

Refinansuoti į kitą banką iš tiesų galėsite tik po 5 metų, tačiau jau dabar galite bandyti derėtis dėl sąlygų pakeitimo toje pačioje kredito unijoje.

Subsidijos suteikimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos, todėl šiuo atveju svarbu atskirti „šeimos“ sąvoką.

Kas laikoma šeima – pagal paramos būstui įstatymą, šeima yra kartu gyvenantys asmenys (sutuoktiniai, sugyventiniai, jų vaikai, globojami vaikai). Jei neįgalus asmuo gyvena atskirai, jis nėra įskaičiuojamas į Jūsų šeimos sudėtį.

Subsidija dėl neįgalumo – 30 % subsidija skiriama, kai šeimoje gyvena neįgalus asmuo. Jei jis su Jumis negyvena, tokios subsidijos gauti negalėsite.

Jūsų atvejis – prašymą teikiate kaip vienas gyvenantis asmuo, o paskolą imtumėte su sužadėtiniu kaip bendraskoliai. Tokiu atveju bankas ir savivaldybė vertins tik Jus abu, o atskirai gyvenantis neįgalus giminaitis į subsidijos sąlygas neįeina.

Kitos galimos subsidijos – jei atitiktumėte kitus kriterijus (pavyzdžiui, pirmas būstas iki 36 metų, vaikai), galėtumėte pretenduoti į kitą subsidijos formą.

30 % subsidijos už neįgalų šeimos narį negautumėte, jei jis su Jumis negyvena. Subsidija taikoma tik tuo atveju, jei neįgalusis yra Jūsų šeimos narys pagal gyvenamąją vietą.

Pagal galiojančią tvarką Lietuvoje yra dvi skirtingos paramos priemonės:

1. Valstybės subsidija pirmam būstui regionuose – ši priemonė skirta tik perkant būstą regionuose (savivaldybėse, kurios yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą sąrašą). Deja, Trakai prie subsidijuojamų regionų nepriskiriami, todėl paramos pagal šią programą negautumėte.
2. Finansinė paskata jaunoms šeimoms – tai iš esmės ta pati priemonė, tik kitaip vadinama. Ji taip pat taikoma tik regionuose ir netaikoma Trakuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kituose didesniuose miestuose.

Perkant pirmą būstą Trakuose parama deja nepriklausytų, nes ši savivaldybė nepatenka į subsidijuojamų regionų sąrašą.

Paramos galimybės priklauso nuo turto statuso:

• Sodo namelis – jei tai yra sodų bendrijos namelis, jis nelaikomas gyvenamuoju būstu. Valstybės parama netaikoma sodo nameliams.
• Komunikacijų įvedimas – valstybė neteikia tikslinių subsidijų komunikacijų įvedimui į sodų namelius. Tokios išlaidos yra savininko atsakomybė.

Išimtys:

• Jei planuojate sodo namelį rekonstruoti ir pakeisti jo paskirtį į gyvenamąjį namą, tuomet atsiranda galimybės pretenduoti į tam tikras paramos priemones.
• Savivaldybės programos – kai kurios savivaldybės gali teikti dalinį finansavimą centralizuotoms komunikacijoms prisijungti, bet tai priklauso nuo konkretaus projekto.

Paramos vien tik komunikacijoms sodo namelyje įsivesti nėra, nebent pakeistumėte jo paskirtį į gyvenamąjį būstą arba savivaldybė vykdytų bendrą infrastruktūros projektą.

Pagal dabar galiojančias sąlygas, valstybės parama pirmajam būstui suteikiama jaunoms šeimoms iki 36 metų, kurios įsigyja pirmą būstą ne didmiestyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje paramos nėra). Klaipėdos rajonas patenka į tinkamų vietovių sąrašą, todėl teoriškai turite galimybę.

Tačiau yra keli svarbūs aspektai:

Amžiaus cenzas – vienas iš sutuoktinių turi būti ne vyresnis nei 35 m. Jūsų vyrui 36 m., bet Jums 32 m., todėl kriterijus atitinkate.

Darbo ir pajamų reikalavimai – paramai gauti būtina, kad bankas suteiktų paskolą. Jei Lietuvoje dar neturite darbo, bankas gali nesutikti skolinti, nes nėra pajamų garantijos.

Paramos dydis – dažniausiai sudaro 15–30 % būsto kainos, bet ji taikoma tik kaip dalinis kompensavimas paskolos, ne vietoje pradinio įnašo.

Reikalingi dokumentai – turėsite kreiptis į savivaldybę dėl pažymos, kad atitinkate sąlygas, ir su ja eiti į banką.

Pagal amžių ir vietovę jūs tinkate paramai, tačiau pirmiausia turėsite susitvarkyti su darbo/pajamų klausimu Lietuvoje, nes be to bankas nesuteiks paskolos, o be paskolos – nebus ir paramos.

Sveiki,
deja, valstybės subsidija pirmajam būstui šiuo metu galioja tik regionuose, todėl Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų rajonuose tokia parama nebetaikoma. Net ir atitikus šeimos kriterijus (susituokus, turint vaikų ar specialius atvejus, pvz., neįgalumą) subsidijos sostinėje gauti negalėsite.

Taip, Danijoje yra galimybė gauti finansinę paramą studijoms, tačiau ji priklauso nuo kelių aplinkybių:

• Danijos studentų paramos sistema: Jei studentas gyvena ir studijuoja Danijoje, tam tikrais atvejais gali būti suteikiama valstybės parama (stipendijos ir paskolos). Paprastai ši parama labiausiai prieinama Europos Sąjungos ar EEE piliečiams, kurie Danijoje dirba arba ten įsikuria ilgesniam laikui.
• Lietuvos bankai: Lietuvoje studijų paskolas paprastai galima gauti studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studijoms užsienyje paskolos suteikiamos labai retai, nebent tai būtų vartojamoji paskola, bet ji nebūna su tokiomis sąlygomis kaip valstybės remiamos studijų paskolos.

Alternatyvos: studentai dažnai derina darbą studijų metu ir valstybės paramą. Danijoje daug tarptautinių studentų dirba ne pilnu etatu, nes tai suteikia teisę gauti SU paramą.

Rekomenduojama dukrai pasidomėti tiesiogiai Danijos švietimo paramos sistemoje, taip pat kreiptis į savo pasirinktą universitetą – jie dažnai konsultuoja užsienio studentus dėl finansavimo galimybių.