Mažesnė marža

Mažesnė marža. Čia Jūs matote visus klausimus-atsakymus susijusius su fraze „mažesnė marža“. Jeigu kils daugiau klausimų šia tema, tuomet užduokite naują klausimą.

Dėmesio! Tik Bankai.lt lankytojai gali gauti Revolut „Premium” planą 3 mėn. nemokamai, pasinaudok šiuo ypatingu pasiūlymu.

Kaip gauti Revolut „Premium” planą ir kortelę 3 mėn. nemokamai?

    1. Įvesk savo telefono numerį pateiktame langelyje šioje nuorodoje: 3 mėn. Revolut „Premium” nemokamai ir gausite unikalią nuorodą, kad atsisiųstumėte „Revolut“ programėlę;
    2. Užsiregistruok „Revolut“ sukurk sąskaitą keliais spustelėjimais;
    3. Rinkis „Premium“ Pasinaudok pasiūlymu atnaujinti sąskaitą ir išbandyk „Premium“ nemokamai. Daugiau informacijos rasi sąlygose.

Klausimai ir atsakymai
Ieškoti
Andrius

Sveiki, turiu būsto paskolą su 2.2% marža EURIBOR 6 mėn. , mokama anuitetu. Praėjo 2 metai po paskolos pasiėmimo. Liko ~45000eu gražintina suma. Būsto vertė pakilo ~10%, mano paskutinių 6 mėnesių alga pakilo 2x, lyginant su metu, kai ėmiau paskolą. Noriu gauti geresnes paskolos sąlygas: mažesnę maržą. Kokius veiksmus turėčiau atlikti? Ar kreiptis į banką kur ir turiu paskolą, ar rašyti ir kitiems dėl refinansavimo? Ar man gali kas nors būti blogiau su mano kredito istorija jeigu refinansuos kitas bankas? Kokie galimi mokesčiai dėl refinansavimo esamame banke? Kokių argumentų reikia bankui sutikti sumažinti maržą?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Norint gauti geresnes būsto paskolos sąlygas, yra keletas veiksmų, kuriuos turėtumėte atlikti. Pirmiausia, pradėkite nuo kreipimosi į banką, kuriame šiuo metu turite paskolą. Aptarkite su jais savo finansinę padėtį, pabrėžkite, kad jūsų atlyginimas padvigubėjo ir kad būsto vertė pakilo. Tai yra stiprūs argumentai, leidžiantys tikėtis palankesnių paskolos sąlygų. Pabrėžkite savo norą ir galimybę tęsti bendradarbiavimą su banku, tačiau išdėstykite savo lūkesčius dėl maržos mažinimo.

Taip pat verta pasidomėti, kokių mokesčių arba baudų gali reikalauti jūsų dabartinis bankas už paskolos sąlygų keitimą ar anksčiau laiko grąžinimą.

Be to, reikėtų kreiptis ir į kitus bankus dėl galimo paskolos refinansavimo. Refinansavimas su kitu banku gali atnešti dar geresnes sąlygas, ypač atsižvelgiant į jūsų pagerėjusią finansinę padėtį ir būsto vertės augimą. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad refinansavimas su kitu banku gali reikalauti naujo kredito vertinimo, įkainių už vertinimą, notaro paslaugų ir kitų administracinių išlaidų.

Dėl kredito istorijos, refinansavimas su kitu banku neturėtų neigiamai paveikti jūsų kredito reitingo, jei visi mokėjimai bus atlikti laiku ir nesukelsite naujų skolų. Bankai vertina jūsų mokėjimų istoriją ir finansinę discipliną, todėl svarbu išlaikyti gerą kredito istoriją.

Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, rekomenduočiau pasitarti su finansų specialistu arba kredito patarėju, kuris galėtų padėti jums išsiaiškinti geriausias galimybes ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą pagal jūsų finansinę situaciją.

+3Buvo naudinga
Gabrielius

Sveiki, Mano banko marža šiuo metu 2.5% kitų bankų mažesnė. Ar galiu refinansuoti savo būsto paskolą? Ir kur reikia kreiptis? Paskolą moku jau virš 3 metų.

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Gabrieliau, dėkui už klausimą. Kreipkitės į banką, kuriame turite paskolą ir prašykite maržos sumažinimo, o nepavykus sutarti su esamu banku, kreipkitės į kitus bankus dėl refinansavimo.

+5Buvo naudinga
Rojus

Sveiki. Ar yra priklausomybė tarp banko maržos ir kintamos maržos. Pvz: kuo mažesnis euribor, tuo didesnė banko marža ir atvirkščiai? Ar gali būti taip, kad paskola imant šiandien kai euribor yra praktiškai yra 0 teks mokėti didesnę banko maržą, o jei euribor būtų tarkim 1% tuomet banko marža būtų mažesnė?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Rojau, dėkui už klausimą. Nemanau, kad tokia sąsaja yra, tiesiog bankai reguliuoja maržas taip, kaip įsivertina rizikas ir turimų pinigų kainą. Atminkite, kad taip pat į paskolų kainą ir maržų dydį įeina ir gražūs ir erdvūs bankų pastatai, daugybė darbuotojų, bankininkų atlyginimai ir kt. Augant bankų patiriamoms išlaidoms, auga ir maržos - tai yra normalu, nes bankai yra komerciniai.

+4Buvo naudinga
Rita

Laba diena. Norėčiau pasiteirauti, ar didesnis pradinis įnašas (ne 15 proc., o 30 proc.) keičia paskolos sąlygas? Aš suprantu, kad imama mažesnė suma, bet galbūt būtent dėl to bankai siūlo kaip pvz. didesnę maržą? Nes bankams labiau apsimoka, kad klientas imtų didesnę sumą arba būtų ilgesnis paskolos laikotarpis. Ačiū

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Rita, dėkui už klausimą. Seniau buvo skirtumas kai kuriuose bankuose, dabar kažkaip nebeliko šitos privilegijos iš bankų. Bankai nori didesnės paskolos, jiems privalumas :) Pasiteiraukite kiekvieno banko individualiai pagal situaciją - gal kažkiek pagelbės.

+4Buvo naudinga
Arūnas

Laba diena. Turiu nuosavą butą Vilniuje, tačiau noriu imti banko paskolą namui įsigyti. Ar galima bankui įkeisti ir namą, kurį pirksiu su paskola ir įkeisti nuosavą butą papildomai? Butas būtų bankui kaip papildomas garantas, o aš norėčiau gauti mažesnę maržą. 15% įnašas sukauptas.

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Arūnai, dėkui už klausimą. Papildomas turimas turtas gali būti kaip privalumas vertinant Jūsų situaciją. Namą, kurį pirksite Jūs ar taip ar taip turėsite įkeisti, o buto įkeitimas gali būti įkeistas, bet tam turi būti priežastis. Tačiau jeigu Jūs norite įkeisti butą dėl to, kad mėnesinių pajamų neužtenka ar pan., tuomet buto įkeitimas nepadės.

+4Buvo naudinga
Tomas

Norėjau, kad paaiškintumėte anuitetinio metodo su kintamomis palūkanomis įmokų apskaičiavimo metodą. Mano supratimu, mokant šiuo metodu, nėra taip, kad įmokos visada pastovios. Jos pastovios tik tą laiką, iki kol perskaičiuojamos palūkanos (pvz. 6 ar 12 mėn). Euribor normai pakilus virš nulio įmokos turėtų didėti ir jos niekada nebus mažesnės nei dabar kai Euribor neigiamas. Kaip būtų tokiu atveju, jei tarkim 30 000Eur paskola 25 metams su 1.8% marža ir 0% euribor mokama pirmus 5 metus, o paskui staiga euribor pakyla tarkim iki 5%? Kokia būtų įmoka po 5m? Ar ji skaičiuotųsi nuo tam momentui neatiduoto kredito, ar nuo visos 30000Eur sumos? Ačiū už išaiškinimą.

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Tomai, dėkui už klausimą. Yra du esminiai momentai ir pasirinkimai. Vienas: linijinio (kintamas) arba anuiteto (pastovus) būsto paskolos grąžinimo metodas ir kitas kintamos arba fiksuotos palūkanos. Šie du momentai yra sudėtiniai paskolos faktoriai, bet reiškia skirtingus dalykus.

Linijinio (kintamo) arba anuiteto (pastovaus) paskolos grąžinimo metodo esmė yra nuo paskolos likučio suformuoti mokėjimo grafiką. Linijiniu mokant didesnę sumą pradžioje, tačiau kas mėnesį įmokai mažėjant. Anuitetu mokant mažesnę įmoką pradžioje, bet tokią pačią iki likusio termino. Abiem atvejais keičiantis palūkanoms išlieka įmokos skaičiavimo principas toks pats, bet palūkanoms keičiantis perskaičiuojama pagal tą dieną esantį paskolos likutį, o ne pagal pradinę paskolos sumą.

Šiek tiek kitaip yra jeigu palūkanas užfiksuotumėte. T.y. renkatės ne kintamas, o fiksuotas. Tada palūkanos nesikeičia sutartą laikotarpį, bet fiksuotų palūkanų dydis už kintamų būna didesnis.

+7Buvo naudinga
Elena

Sveiki, Imame būsto paskolą 25 metams iš Nordea banko ir mums pateikė kelis banko maržos variantus. Jeigu imtume kintamas palūkanas, banko marža mums būtų 1,6%. Jeigu imtume fiksuotas - 1,4%. Nordea yra galimybė imti fiksuotas palūkanas 3 metams. Tokiu atveju mūsų galutinės palūkanos būtų: 1,4 + 0,55=1,95%. Praėjus 3 metams, kai fiksavimo laikotarpis pasibaigs, fiksuotos palūkanos pavirstų į kintamas, o banko marža liktų ta pati - 1,4%. Taip išeina, kad pasirinkus fiksuotas palūkanas, pirmus 3 metus mes permokėsim (jeigu lyginti su kintamų palūkanų pasirinkimu, kai marža būtų 1,6%), bet vėliau, likusius 22 metus mes mokėtume mažiau, negu kad pasirinkus kintamas palūkanas iš pat pradžių - nes banko marža būtų 0,2% mažesnė. Klausimas Jums, ar mes viską teisingai suprantame ir ar nepraleidžiame ko nors svarbaus? Galbūt reikėtų į kažką atkreipti dėmesį renkantis tokį fiksuotų palūkanų variantą? Bijome, kad gali būti čia kažkokių kabliukų apie kuriuos mes nežinome ir galutiniame variante visgi pralaimėtume pasirinkę fiksą.

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Elena, dėkui klausimą. Kadangi pasiūlymas yra individualus, tad reikia skaityti sutartį. Būtinai peržiūrėkite sutarties dalį, kurioje yra numatytos baudos nesilaikant sutarties sąlygų: vėlavimas mokėti, padengti iš anksto ar nesilaikant kokių kitų sąlygų. Šiaip pasiūlymas gudrus, renkantis fiksuotas ir po to pereinant į kintamas, nuo kažkur 8 (aštuntų) paskolos metų šis pasiūlymas jau pradėtų atsipirkti. Gal ir verta jeigu neplanuojate anksčiau grąžinti. Ir svarbu perskaityti baudų skiltį. Sėkmės!

+4Buvo naudinga
Aura

Sveiki, planuoju imti paskolą būstui ir kol kas patraukliausius pasiūlymus pateikė DNB ir Nordea. DNB siūlo maržą 1,45 + 3 mėn EBIFIN, Nordea - 1,6 + EURIBOR. DNB sutarties sąlygos lankstesnės ir vilioja mažesnė marža. Tačiau neramina scenarijus, kad ateityje EBIFIN pakils tiek, kad bendroje sumoje pralenks Nordea siūlomą didesnę maržą su EURIBOR'u. Kaip manote, ar galbūt didesnė tikimybė, kad visgi ateityje DNB marža + EBIFIN susilygins su Nordea siūloma marža + EURIBOR ir vieninteliu privalumu liks geresnės sutarties sąlygos? Kurio banko pasiūlymas, Jūsų nuomone, būtų palankesnis? Ačiū

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Aura, dėkui už klausimą. Negaliu tikrai pasakyti kas bus ateityje ir kada pasikeis EBIFN, tačiau prieš metus EBIFN buvo 0,48%, tad bendra marža būtų nemaža. DNB būtų idealus bankas imti būsto paskolą bei jie patys padidintų išduodamų paskolų kiekį, jeigu pakeistų kainodarą į „marža+EURIBOR”. Rizika dėl EBIFN kilimo žinoma išlieka. Abu pasiūlymai yra panašūs, Nordea turi savų minusų dėl „įdomių” sutarties punktų, DNB turi minusų dėl EBIFN. Rinktis turite Jūs atsižvelgusi į savo paskolos išmokėjimo scenarijus.

+4Buvo naudinga
Rūta

Sveiki, Gal patarsite, kuriame banke geriau rinktis būsto paskolą. Renkuosi tarp Nordea ir SEB, abu bankai siūlo panašias sąlygas (paskolos suma vienoda, sutarties parengimo mokesčio nėra, nes butas perkamas iš partnerio, kintamų palūkanų perskaičiavimas kas 6 mėn., reikalavimas darbo užmokestį pervesti į banką, reikalavimas draustis gyvybės draudimu ir t. t.), išskyrus maržą ir palūkanas: SEB siūlo 1,9 maržą ir tik su kintamomis palūkanomis, Nordea - 1,6 (arba 2,6, jeigu nesilaikoma visų gaunamų pajamų pervedimo į banko sąskaitą sąlygos) su kintamomis palūkanomis, fiksuotomis (0,5) ir apribotomis (nuo 0,4 iki 0,9). Ar belieka rinktis banką pagal mažesnę maržą, ar vis dėlto dar į kažką turėčiau atkreipti dėmesį?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Rūta, dėkui už klausimą. Peržiūrėkite dar šias sąlygas: kokios sąlygos padengti kreditą iš anksto, kokios baudos vėluojant padengti mėnesinę įmoką, kokios refinansavimo sąlygos ar yra paskolos mokėjimo atidėjimo sąlyga. Įvertinę šias situacijas pasirinkite. Bet iš esmės, jei renkatės tarp šių bankų, manau galite rinktis Nordea dėl palankesnės maržos, visuose bankuose yra tam tikros baudos už sutarties sąlygų nevykdymą, nors Nordea gal į tai žiūri ir griežčiausiai, bet siūlo mažiausią maržą.

+6Buvo naudinga
Einaras

Sveiki, Su žmona planuojame imti būsto paskolą ir negalime apsispręsti dėl palūkanų.

Planuojama suma 65000 su 15% pradiniu įnašu.

  • Gal galėtumėte pateikti duomenis kaip keitėsi EURIBOR IR EBIFIN, pastarųju 10 metų eigoje?
  • Kur galima pasiskaičiuoti įmokos bankui kitimą,kai keičiasi kintama palūkanų normos dalis, pasirinkus kintamas palūkanas? Kokia maksimali dalis gali keistis ir ant kiek padidėtų įmoka?
  • Ar palūkanas galima užfiksuoti tik ant 2, 5, ar 10 metų, o po to "FIX`O" vistiek teks rinktis kintamas palūkanas?

Ačiū.

Atsakyti
Valentas

1. Euribor istoriją galima pasižiūrėti pvz čia - https://www.bankai.lt/paskolos/tarpbankines-palukanu-normos/euribor , o EBIFN yra ganėtinai naujas rodiklis ir neturi ilgalaikės istorijos, kurį galima pasižiūrėti bankai.lt grafikuose. EBIFN=EURIBOR+IFN. Pagal turimus duomenis, galima įžvelgti tai, jog kol EURIBOR viršijo 1%, tai EBIFN buvo 1,4-2% didesnis (atitinkamai tiek turėtų būti mažesnė banko marža). Kuo Euribor didesnis, tuo didesnis EBIFNo atotrūkis procentiniais punktais. Dėja nėra galimybių patikrinti, koks būtų EBIFNas, EURIBORui pasiekus vidutinius 3% arba 2009 piką 5% (gal EBIFNas siektų 12%?). Nematau nė vieno teigiamo motyvo, kodėl EBIFNas būtų patrauklesnis už paprastą EURIBORą.

2. Bankai nepateikia įvairiapusiškų skaičiuoklių, todėl, prieš rengiant tokį didelį žingsnį, reikėtų nemažai padirbėti su excel ir pasidarius paskolų grąžinimo grafikus pažaisti ir įsivertinti įvairius scenarijus.

3. Pasibaigus fiksuotų palūkanų laikotarpiui yra iš naujo pasirašoma sutartis su banku. Bankas pasiūlo savo apskaičiuotą fiksuotą palūkanų normą arba alternatyvą – kintamas palūkanas. Šiuo metu Nordea siūlo dar vieną variantą - apribotas kintamas palūkanas: marža + EURIBOR(0,5%-1,0%). T.y. kintama dalis susidaro iš EURIBORo, tačiau negali būti mažesnė už 0,5%, bet ne didesnė kaip 1,0%. Pvz. Euriborui esant 0,8%, kintama dalis sudarys 0,8%; Euriborui esant -0.2%, kintama dalis sudarys 0.5%; Euriboui esant 6%, kintama dalis sudarys 1%. Tai savotiškas FIXavimas. P.s. tikslius rėžius nurodys bankas sudarant sutartį.

+4Buvo naudinga
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Einarai, dėkui už klausimą. Pateikiu atsakymus žemiau:

  • Pastarųjų 10 metų EBIFN istorijos pateikti nėra galimybės, nes EBIFN rodiklis buvo įvestas nuo 2014 metų, o pats IFM (EBIFN) pagrindinė sudedamoji dalis pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų. Esu atlikęs detalią analizę su palyginimu EBIFN su EURIBOR, skaitykite čia. Taip pat dar daugiau informacijos galite rasti Bankai.lt portale;
  • Bankai.lt portale taip pat yra būsto paskolos skaičiuoklė, kuri yra preliminari, bet skaičiavimo principams suvokti labai gera. Jeigu norėsite tikslios, reikės prašyti kiekvieno banko atskirai, nes bankuose ir skaičiavimo metodai gali skirtis;
  • Taip, galima po fix'o laikotarpio rinktis kintamas. Tik prieš pasirašant sutartį reikia žinoti ir numatyti kokios yra kintamos palūkanos ir ar jos nesikeis. Dažnai būna problemų su SEB, kai po fix'o yra pateikiamos didesnės palūkanos nei buvo užfiksuojant.

Dėl pasirinkimo tai negaliu garantuoti, kad EBIFN nepakils ženkliai. Mano asmenine nuomone EURIBOR yra palankiau nei EBIFN, bet reikia žiūrėti į bendras sutarties sąlygas. Pavyzdžiui DNB sutartys yra lankstesnės ir turi kitų pliusų prieš bankus, kurie siūlo EURIBOR. Reikia lyginti ir žiūrėti konkrečius pasiūlymus. Bet jeigu bankas A su EURIBOR ir bankas B su EBIFN siūlo vienodas sutarties sąlygas, maržą ir kt., tuomet rinkitės A banką, kuris siūlo EURIBOR.

Sėkmės!

+4Buvo naudinga
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų