Šeima

Lietuvos bankai būsto paskolai reikalauja mažiausiai 15 % pradinio įnašo, ir šis reikalavimas yra privalomas pagal teisės aktus. Deja, specialių valstybės programų Jūsų atveju jau nebėra, nes subsidija jaunoms šeimoms taikoma tik iki 36 metų.

Galimi sprendimai:

• Papildomas užstatas – jei turite kitą turtą (pvz., žemės sklypą, automobilį ar artimųjų turtą, kurį jie sutiktų įkeisti), bankas gali priimti jį vietoje pradinio įnašo.
• Kredito unijos – kai kurios kredito unijos kartais būna lankstesnės nei didieji bankai ir gali pasiūlyti mažesnį pradinį įnašą arba kitas alternatyvas.
• Taupymas – nors tai užtruks, bet sukaupti pradinį įnašą dažniausiai yra saugiausias ir realiausias kelias.
• Būsto pirkimas etapais – kai kurie žmonės perka mažesnės vertės turtą su mažesniu įnašu, vėliau jį parduoda ir sukauptą vertę panaudoja kaip įnašą didesniam būstui.

Oficialių programų Jūsų situacijai nebėra, tačiau galima spręsti klausimą per papildomą užstatą, kredito unijas ar taupymą.

Valstybės subsidiją pirmam būstui regionuose galima gauti, jei atitinkamos sąlygos:

• šeima augina vaikus (jūs auginate 3, tai tinka),
• pirkimas vykdomas regionuose (ne didmiesčiuose),
• neviršijamos nustatytos pajamos ir turto ribos.

Kaip skaičiuojama:

• Vertinamos visos šeimos metinės pajamos „į rankas“ (atlyginimas + vaiko pinigai).
  Jūsų atveju: apie 900 € × 12 mėn. = 10 800 € + vaiko pinigai 458 € × 12 mėn. = 5 496 €.
  Iš viso ~16 300 € per metus.
• Pajamos dalijamos iš visų šeimos narių (4 asmenys). Tai ~4 075 €/metus vienam asmeniui (~340 €/mėn.).
• Pagal paramos būstui taisykles, riba yra apie 16 000–18 000 € vienam asmeniui per metus (priklausomai nuo šeimos dydžio ir tikslinių išmokų metų). Jūs šią ribą tikrai atitinkate – t. y. jūsų pajamos nėra per didelės.

Taip, galite pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione. Jūsų pajamos tam netrukdo, o auginate tris vaikus, kas padidina subsidijos dydį.

Subsidijos suteikimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos, todėl šiuo atveju svarbu atskirti „šeimos“ sąvoką.

Kas laikoma šeima – pagal paramos būstui įstatymą, šeima yra kartu gyvenantys asmenys (sutuoktiniai, sugyventiniai, jų vaikai, globojami vaikai). Jei neįgalus asmuo gyvena atskirai, jis nėra įskaičiuojamas į Jūsų šeimos sudėtį.

Subsidija dėl neįgalumo – 30 % subsidija skiriama, kai šeimoje gyvena neįgalus asmuo. Jei jis su Jumis negyvena, tokios subsidijos gauti negalėsite.

Jūsų atvejis – prašymą teikiate kaip vienas gyvenantis asmuo, o paskolą imtumėte su sužadėtiniu kaip bendraskoliai. Tokiu atveju bankas ir savivaldybė vertins tik Jus abu, o atskirai gyvenantis neįgalus giminaitis į subsidijos sąlygas neįeina.

Kitos galimos subsidijos – jei atitiktumėte kitus kriterijus (pavyzdžiui, pirmas būstas iki 36 metų, vaikai), galėtumėte pretenduoti į kitą subsidijos formą.

30 % subsidijos už neįgalų šeimos narį negautumėte, jei jis su Jumis negyvena. Subsidija taikoma tik tuo atveju, jei neįgalusis yra Jūsų šeimos narys pagal gyvenamąją vietą.

Jūsų situacijoje, kai vyras turi stabilias pajamas ir gauna neįgalumo išmoką, o jūsų šeima yra pasirašiusi priešvedybinę sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad vyras neturi jokios atsakomybės už jūsų skolas ir atvirkščiai, tai vyrui yra reali galimybė gauti būsto paskolą.

Bankai vertinant paskolos paraišką atsižvelgia į prašytojo pajamas, kredito istoriją ir finansinį stabilumą. Jūsų vyras, turintis pastovias pajamas ir nepriskiriamas prie jūsų finansinių įsipareigojimų dėl priešvedybinės sutarties, gali būti vertinamas kaip patikimas klientas.

Tačiau verta paminėti, kad bankai taip pat atsižvelgia į bendras šeimos pajamas ir išlaidas, įskaitant vaikų auginimą, todėl vyrui tektų įrodyti, kad jis gali tvarkyti būsto paskolą su esamomis pajamomis. Be to, bankas gali papildomai įvertinti ir kitus veiksnius, pvz., nekilnojamojo turto vertę, kurį norima įsigyti, ir vyrui reikės užtikrinti pakankamą pradinį įnašą.

Kadangi kiekvieno banko reikalavimai skiriasi, rekomenduoju jūsų vyrui kreiptis į kelis bankus, aptarti savo finansinę situaciją ir sužinoti galimas paskolos sąlygas. Taip pat verta pasitarti su finansų specialistu, kuris galėtų padėti geriau suprasti įvairias galimybes ir padėtų pasirinkti tinkamiausią finansavimo būdą.

Jūsų situacijoje, kai svarstote parduoti esamą gyvenamąjį būstą ir įsigyti didesnį, o taip pat turite poilsio paskirties būsto paskolą, atsakingo skolinimosi nuostatai gali būti taikomi šiek tiek kitaip.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad bankai įvertina visus jūsų esamus finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir turimas paskolas, prieš suteikdami naują paskolą. Jei planuojate parduoti esamą gyvenamąjį būstą, bankas gali tai vertinti kaip teigiamą žingsnį, nes tai sumažins jūsų esamas skolas.

Dėl pradinio įnašo dydžio naujai gyvenamajai paskolai, tai gali priklausyti nuo banko politikos ir konkrečių aplinkybių. Paprastai, jei turite tik vieną gyvenamosios paskirties būsto paskolą ir ji yra jūsų pirminis būstas, bankai gali reikalauti mažesnio pradinio įnašo (pavyzdžiui, 20%). Tačiau, jei turite jau turite kitą paskolą (šiuo atveju, poilsio paskirties būsto paskolą), bankas gali laikyti naują gyvenamosios paskirties būsto paskolą kaip antrąją ir taikyti aukštesnį pradinio įnašo reikalavimą.

Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir bankai gali turėti skirtingus reikalavimus. Todėl rekomenduočiau kreiptis į kelis bankus ir išsiaiškinti jų sąlygas. Svarbu pateikti visą reikiamą informaciją apie jūsų finansinę padėtį, esamas paskolas ir planus dėl būsto pardavimo ir naujo pirkimo. Taip pat gali būti naudinga pasitarti su nekilnojamojo turto ar finansų specialistu, kuris galėtų suteikti papildomų patarimų.