Tarpininkai

Vieno bendro prašymo, kuris automatiškai nueitų į visus bankus, Lietuvoje nėra – kiekvienas bankas turi savo vidinę paraiškų teikimo tvarką ir vertinimo kriterijus. Todėl, jei kreipsitės savarankiškai, reikės atskirai pateikti paraišką kiekvienam bankui.

Tačiau yra alternatyva – galite kreiptis į kreditų tarpininkus (brokerius). Jie už Jus pateiks informaciją keliems bankams ir grąžins pasiūlymus su sąlygomis, todėl nereikės pildyti daugybės atskirų prašymų.

Jei einate tiesiai į bankus – reikės pildyti kiekvienam atskirai. Jei norite vieno kreipimosi – rinkitės tarpininką (pvz., būsto paskolų brokerius).

Lietuvos bankai gali suteikti būsto paskolą užsienyje gyvenantiems asmenims, tačiau sąlygos yra griežtesnės, ypač kai pajamos gaunamos ne eurais.

Svarbu:

• Valiuta – jei gaunate pajamas Australijos doleriais (AUD), bankai mato valiutos svyravimo riziką. Dėl to jie gali atsisakyti arba reikalauti didesnio pradinio įnašo (dažnai 30 % ar daugiau).
• Deklaruota gyvenamoji vieta – tai, kad esate išsideklaravęs iš Lietuvos, nėra kliūtis, bet bankui reikės papildomų dokumentų dėl rezidencijos.
• Dokumentai – privalėsite pateikti darbo sutartį, atlyginimo išrašus ir oficialius banko sąskaitų išrašus, kad įrodytumėte pajamų stabilumą.
• Praktika – vieni bankai iš karto atmeta paraiškas su ne eurais gaunamomis pajamomis, kiti svarsto individualiai. Dažnai palankiau į tokius atvejus žiūri kredito unijos arba tarpininkai (brokeriai).

Paskolą gauti gyvenant Australijoje galima, bet daug kas priklauso nuo banko politikos. Reikėtų kreiptis į kelis bankus ir kredito unijas arba naudotis paskolų brokerių pagalba.

Milda, dėkui už klausimą. Finansų ministerija pateikė esmines būsto kredito įstatymo nuostatas, kviečiu susipažinti:

• Kredito davėjai ar tarpininkai privalės vartotojams pateikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas. Taip pat įtvirtintas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.);
• Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties;
• Įstatyme naujai įtvirtinta, kaip derėtų vadinti būsto kredito palūkanų normas. Fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį;
• Griežtesnės nei iki šiol nuostatos bus taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su būsto kreditų ėmėjais, bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Nauji reikalavimų nebus taikomi tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims;
• Fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tokio tarpusavio skolinimo operatoriams nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai;
• Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą;
• Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3% anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos;
• Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti;
• Numatyta „kredito atostogų“ galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmenys, kurie dirba užsienyje ir gauna valiutą užsienio valiuta (ne eurais, o pvz. svarais, kronomis, rubliais, zlotais ir pan.), neturės galimybės gauti būsto paskolos. Tačiau apie tai patvirtino tik Swedbank ir Nordea bankai, tai yra dėl valiutų pokyčio draudimo. Kiti bankai dar turi pateikti atsakymus, dar nėra iki galo aišku. Detaliai su naujuoju būsto paskolos įstatymu kviečiu susipažinti Bankai.lt portale:

• Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas