Ifm

Ifm. Čia Jūs matote visus klausimus-atsakymus susijusius su fraze „ifm“. Jeigu kils daugiau klausimų šia tema, tuomet užduokite naują klausimą.

Dėmesio! Tik Bankai.lt lankytojai gali gauti Revolut „Premium” planą 3 mėn. nemokamai, pasinaudok šiuo ypatingu pasiūlymu.

Kaip gauti Revolut „Premium” planą ir kortelę 3 mėn. nemokamai?

    1. Įvesk savo telefono numerį pateiktame langelyje šioje nuorodoje: 3 mėn. Revolut „Premium” nemokamai ir gausite unikalią nuorodą, kad atsisiųstumėte „Revolut“ programėlę;
    2. Užsiregistruok „Revolut“ sukurk sąskaitą keliais spustelėjimais;
    3. Rinkis „Premium“ Pasinaudok pasiūlymu atnaujinti sąskaitą ir išbandyk „Premium“ nemokamai. Daugiau informacijos rasi sąlygose.

Klausimai ir atsakymai
Ieškoti
Viktoras

sveiki, turim buto paskola luminor banke su 1,75% marza EBIFN, klausimas ar imanoma refinansuot su panasiom salygom per kita banka paskola? zinant dabartine situacija pasaulyje, stojant ekonomikai darosi baisu del EBIFN kuris susideda is dvieju kintamuju, aisku taip pat gali pakilti ir EURIBOR ar nebutu protingiau pereiti i kita banka kuris siulytu marza euribor?Jusu manymu kuris siuo atveju esant tokiai situacijai atrodo stabilesnis EURIBOR ar EBIFN?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Viktorai, dėkui už klausimą. Žinoma, kad būsto paskolos sutartis yra pranašesnė su EURIBOR, o ne su EBIFN, nes EBIFN=EURIBOR + IFM. T.y. EBIFN visuomet bus didesnis nei EURIBOR. Šiuo metu turima Jūsų banko marža yra gana palanki, gali būti, kad nelabai gausite geresnių sąlygų nei turite. Pasikalbėti su bankais galite ir tuomet spręsti.

+3Buvo naudinga
Maksas

Sveiki, rašėte, kad "EBIFN rodiklis buvo įvestas nuo 2014 metų, o pats IFM (EBIFN) pagrindinė sudedamoji dalis pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų" Kaip tai suprasti? Istorija reikia žiūrėti nuo 2010m. ar 2014m? Būtent nuo 2014m. vidurio ir mažėjo tiek EBIFN tiek Euribor. Aš maniau apskritai EBIFN atsirado 2010m, o Lietuvoje - 2014m.

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Maksai, dėkui už klausimą. EBIFN terminas atsirado tik dėl to, kad DNB banko strategai jį tokį sugalvojo. Jis buvo įvestas ir pristatytas rinkai 2014 metais. IFM buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2010 metų, bet jis nėra susijęs su EBIFN, tiesa, susijęs tik tuo, kad DNB sugalvojo tokį terminą EBIFN ir jam panaudojo dvi sudeamąsias iš anksčiau IFM ir EURIBOR.

+3Buvo naudinga
Sigita

Sveiki, Su vyru norime įsigyti būstą už 19 500 Eur. Iš banko prašome 11 tūkst. Eur 11 metų, kitą dalį turėsime. DNB bankas pasiūlė 2,53 proc. fiksuotas ir 1,88 proc. kintamas. SEB – 2,4 proc. fiksuotas ir 1,9 proc. kintamas. Kitos sąlygos geresnės yra DNB, nes nėra „išėjimo“ mokesčio, pasirinkus kintamas palūkanas – nemokami įnešimai nuo 500 Eur, tik kelia abejonių jų taikomas EBIFN. Ką patartumėte rinktis šiuo metu – fiksuotas ar kintamas? Ar EBIFN tikrai rizikingas? Esame jauna šeima, neplanuojame naujame būste gyventi visus 10 metų, todėl mums aktualios išankstinio kredito ar jo dalies grąžinimo, būsto pardavimo sąlygos. Iš anksto dėkoju

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Sigita, dėkui už klausimą. Paskaičiuokite kokie bendri mokesčiai būtų mokami pagal Jūsų numatomus scenarijus renkantis SEB arba DNB. Sulyginkite bendras sumas ir spręskite. Tikslas sumokėti kuo mažiau.

Dėl EBIFN sunku pasakyti todėl, kad jis rinkoje dar tik 2 metai, tad nėra ilgos istorijos ir neaišku kaip keistųsi situacija pakilus EURIBOR. Atminkite, kad EBIFN = IFM + EURIBOR, tai reiškia, kad EBIFN bus visada didesnis už EURIBOR, nes EURIBOR yra EBIFN'o sudedamoji dalis.

Pavyzdys su skaičiais:

EBIFN 6 mėn. šiuo metu yra 0,4%, jis gaunamas taip EBIFN = IFM + EURIBOR = 0,59 + (-0.189) = 0,4%.

Ir tarkime jeigu EURIBOR po 5 metų pakiltų iki pvz. 2%, nežinia kiek pakiltų kita EBIFN sudedamoji IFM, tikėtina, kad IFM dalis didės proporcingai, tad bendras EBIFN rodiklis gali ir pakilti.

Pagal istorinę statistiką matome, kad IFM rodiklis 2012 02 16 trumpam buvo pakilęs iki 2,261%, tad jeigu žiūrint pagal 2012 metų datą, tuomet EBIFN = 2,261 + 1,359 (6 mėn. EURIBOR) = 3,62%. Tokiu scenariju EBIFN palūkanos būtų labai didelės.

Rinktis kintamas ar fiksuotas turite įvertinus riziką pati, o daugiau informacijos apie EBIFN ir EURIBOR skirtumus papildomai rasite čia ir prieš tai užduotuose klausimuose.

Jūsų paskola yra gana nedidelė ir sąlygininai trumpam laikotarpiui, o ir tikslai yra grąžinti paskolą kuo greičiau. Tad turbūt vertėtų rinktis tą banką, kuris teikia palankesnes išankstinio kredito grąžinimo sąlygas, nes pasiūlytos maržos praktiškai nesiskiria. Taip pat jeigu esate tikri, kad būsite pajėgūs vis grąžinti paskolą, galbūt pakilus ženkliai palūkanom būtumėte pajėgūs grąžinti paskolos likutį iš karto.

+6Buvo naudinga
Edgaras

Sveiki, norėjau jūsų paprašyti, kad plačiau papasakotumėte apie EBIFN, ar verta imti paskolą kuri susideda iš trijų dedamųjų (banko maržos, euribor ir EBIFN) bankas tokiu atveju gali pasiūlyti mažesnę maržą, taip priviliodamas klientą, bet ar nebus taip, kad galutiniam rezultate klientas vis tiek praloš dėl kylančio EBIFN? Gal geriau rinktis banką, kuris skaičiuoja palūkanų normas įprastai (marža+euribor), nors ir siūlo didesnę tuo metu maržą? Dėkui už atsakymą

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Edgarai, dėkui už klausimą. Reikia žiūrėti į visą situaciją kompleksiškai, svarbu ne vien tik maržos dydis, tačiau ir sutarties sąlygos bei įvairūs mokesčiai. Žinoma EBIFN rodiklis yra ženkliai nepalankesnis už EURIBOR (6 mėn. palūkanos 0,53% prieš -0.136%). EBIFN susideda iš dviejų dedamųjų: EURIBOR ir IFM, o tai reiškia, kad EBIFN visada bus didesnis už EURIBOR. DNB bankas norėdamas prilygti kitiems bankams pagal TIK „banko maržos” dydį, privalo ją siūlyti 0,53% mažesnę nei kituose bankuose, tai yra dėl ženkliai didesnio EBIFN rodiklio.

Kurį banką rinktis nuspręsti privalote pats, manau kad palyginęs bankų pateiktas sąlygas, maržos dydį ir kitus faktorius sprendimą galite priimti pats.

Daugiau apie EBIFN ir EURIBOR skirtumus pasiskaitykite čia: Nuoroda 1, Nuoroda 2.

+4Buvo naudinga
Edgaras

Steponai ačiū už atsakymą, bet jeigu DNB siūlo mažesnę maržą (taip sulygindama pasiūlymus su kitais bankais), tai ar ne geriau paskola su maža marža? Juk kai kils EURIBOR kils ir EBIFN. O turint dabar maržą 1,7 (SEB, Nordea) + 0% palūkanų, gaunasi tas pats kas DNB 1,16 marža + EBIFN 0,53 (kas gaunasi geriau). Ar marža mažiau svarbus rodiklis paskolos dedamasis?

+1Buvo naudinga
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Matote, neaišku kas bus ateityje. Neaišku kaip bus su EBIFN ir kiek jis kils, siūlau paanalizuoti 5 metų laikotarpį atgal. 2011 metais EBIFN buvo 3,7%, o EURIBOR 1,5, tad skirtumas 2,2%. Kas geriau turite įvertinti ir prisiimti riziką pats. Bendra marža ir galutinis palūkanų bei mokesčių dydis bankui yra svarbiausia renkantis kur imti būsto paskolą.

+4Buvo naudinga
Regina

Sveiki, norime iš banko pasiskolinti 47 000 eur busto pirkimui. Mūsų pajamos yra 1100 eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Šiuo metu esame gavę pasiūlymą iš DNB su 1,26 marža (+EBIFN = 1,86) bei iš Swedbanko su 1,85 marža. Turime gerą kredito istoriją. Norėtume paklausti, kokios maždaug maržos galėtume reikalauti?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Regina, dėkui, kad kreipėtės. Atsakyti į tai kokios maržos galite reikalauti negaliu pasakyti, bandykite išsiderėti kuo mažesnę, kadangi tik nuo banko ar vadybininko nuotaikos priklauso ar bus sumažinta banko marža. Minimali šiuo metu yra ±1,2% + EURIBOR, bet tai su geriausiomis pajamomis, lojalumu ir t.t.. Tačiau Jūsų deryboms padėtų dar 2 bankų pasiūlymai (Nordea ir SEB). Kaip turbūt žinote, vienintėlis DNB bankas siūlo rodiklį EBIFN, kuris šiuo metu yra ženkliai didesnis nei EURIBOR. Ir nėra aišku kaip reaguos tas EBIFN rodiklis, kai kils EURIBOR, matomai kils ir EBIFN, kadangi EBIFN = EURIBOR + IFM. Manau, kad DNB maržą dar galite sumažinti turėdami geresnį Swedbank pasiūlymą. O taip pat Swedbank maržą turite galimybę sumažinti turėdami kitų bankų geresnius pasiūlymus.

Tačiau atkreipkite dėmesį ir į sutarties mokesčius: administravimo, išankstinio padengimo, vėlavimo, refinansavimo ir t.t. Nebūtinai marža turi lemti sprendimą renkantis banką, juk svarbiausia yra tai, kiek pagal numatytus paskolos mokėjimo scenarijus sumokėsite bankui - pabandykite tai įsivertinti. O turite sumokėti bankui kuo mažiau per paskolos laikotarpį. Sudėjus visus mokesčius, tam bankui, kuriam mokėsite mažiausiai - tą ir rinkitės.

+7Buvo naudinga
Regina

Ačiū už atsakymą. Iš SEB ką tik gavome pasiūlymą - 1,6 marža. Kaip suprantu, dar tikrai galime dėl jos derėtis ir mažinti?

+1Buvo naudinga
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Siūlau sulaukti dar Nordea pasiūlymo, tuomet peržiūrėkite visų bankų administravimo, padengimo ir kt. mokesčius, kai įsigilinsite, parinkę tinkamus argumentus eikite derėtis. Sėkmės!

+1Buvo naudinga
Roman

Sveiki, Turiu 2 klausimus: 1. Ar verta fiksuoti palūkanas esant tokiam santykinai žemam EURIBOR`ui? 2. Nelabai suprantu EBIFIN privalūmų, kuris sudarytas iš dviejų kintamųjų? Juk bet kokių atvejų IFM papildomas procentas. Kokioje situacijoje EBIFIN geresnis už EURIBOR?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Dėkui už klausimus Roman:

1. Tai priklauso nuo to, kuriam laikui bankas siūlo fiksuoti palūkanas ir nuo to, kiek laiko Jūs manote, kad EURIBOR bus žemumose. Pagal šios dienos situaciją beabejo neverta, tačiau reikia įvertinti, kad EURIBOR gali kilti ateityje, o kiek kils sunku pasakyti. Įvertinkite kokias bankas siūlo sąlygas fiksuojant ir nefiksuojant palūkanų, paskaičiuokite ir įvertinkite riziką patys. Deja, negaliu vienareikšmiškai Jums pasiūlyti ir teigti, jog vienaip ar kitaip bus geriau, kadangi riziką prisiimate patys. Bet paskaičiuoti ir įvertinti kiek kylant palūkanom prarasite jeigu pasirinksite fiksuotas palūkanas - nėra sudėtinga, o tada jau spręsite kaip daryti;

2. Roman, mano manymu EBIFN neturi jokių privalumų už EURIBOR, nebent tą, kad DNB siūlydami būsto paskolų palūkanas, pradžioje galimai pasiūlys mažesnę banko maržą negu kiti bankai, kurie siūlo EURIBOR. Tačiau EBIFN visais atvejais bus didesnis negu EURIBOR.

+22Buvo naudinga
Ieva

Laba diena, palyginus pastarųjų mėnesių EURIBOR ir EBIFN kitimą matoma, kad EURIBOR krito, o EBIFN kilo. Kodėl? Ar taip bus visada? Ačiū

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Ieva, dėkui už klausimą. Kaip žinia EBIFN rodiklį 2014 metais įvedė DNB bankas, kurį naudoja išduodant būsto paskolas. EBIFN rodiklis susideda iš EURIBOR ir IFM (ilgalaikio finansavimo marža). Šiai dienai (2015 09 21) EURIBOR yra lygus 0,036 (pusės metų), o IFM yra lygus 0,52. Taigi, gauname, kad EBIFN = EURIBOR + IFM = 0,036% + 0,52% = 0,556%.

Verta paminėti, kad pvz. 2012 metų sausio 30 d. EURIBOR buvo 1,425%, o IFM buvo 2,255% (aukščiausiame taške). Tuo metu EURIBOR krito, o IFM laikėsi gana aukštai. Imant šį laikotarpį, EBIFN būtų buvęs 3,68%.

Sunku pasakyti kaip bus, kadangi pats IFM rodiklis irgi yra naujas ir jį nustato Bloomberg. Bet manau, kad kylant EURIBOR, tikėtina, kad kils ir IFM, o tuo pačiu kils ir EBIFN. Pasirinkus EBIFN galima rizika mokėti ženkliai daugiau dėl IFM kilimo.

Papildoma informacija, detaliai analizei:

+16Buvo naudinga
Rasa Petruškevičiūtė, Atstovė spaudai
DNB bankas

Sveiki Ieva, Atsakant į Jūsų klausimą dėl galimų rizikų, mes turime pakankamo pagrindo manyti, kad Europos bankų ilgalaikio finansavimo normą sudarantys komponentai – Euribor ir IFM – į tuos pačius ekonominius veiksnius reaguos skirtingai. Pavyzdžiui, augant ekonomikai ir didėjant infliacijai, Euribor didėtų, nes Europos centrinis bankas keltų palūkanų normą bankams, tuo tarpu IFM mažėtų, nes ekonomikos atsigavimo laikotarpiais bankų rizika, o tuo pačiu ir ilgalaikio skolinimosi kaina paprastai sumažėja. Tačiau turime suprasti, kad rinka yra rinka, ir niekas, įskaitant ir banką, negali žinoti konkrečių reikšmių ateityje, nes palūkanų normų kitimas priklauso nuo daugelio faktorių rinkoje, be to, tie faktoriai veikia skirtingomis aplinkybėmis. Jeigu norėtumėte daugiau informacijos, kviečiame apsilankyti artimiausiame DNB banko skyriuje.

Linkėjimai.

+5Buvo naudinga
Ieva

Laba diena, dėkoju už atsakymus. Vis dėlto norėčiau paklausti, kaip Jūs paaiškintumėte 2012-ųjų metų situaciją, kai IFM buvo aukštumoje? Juk 2012 metais ekonomika kilo, tad, pasak Jūsų, tokiu atveju IFM turėtų kristi. Taip pat būtų įdomu, kodėl DNB bankas pasirinko tokį paskolų modelį, kuris kelia labai daug įtarimų ir, logiškai mąstant, atbaido klientus dėl pastarojo sukeliamos nežinomybės? Kas būtų, jei Jūsų banko klientai dėl susidariusios situacijos rinkoje turėtų mokėti žymiai daugiau, nei kitų bankų klientai? Ar nemanote, kad kiltų didžiulis nepasitenkinimas?

+5Buvo naudinga
Rasa Petruškevičiūtė, Atstovė spaudai
DNB bankas

Ieva, Pateikiame papildomos info Jūsų klausimu. IFM rodiklis įvertina kiek vidutiniškai skolinimasis ilgam Europos bankams kainuoja daugiau nei trumpam (EURIBOR) ir šis rodiklis priklauso nuo ekonominės situacijos bei apskritai kredito rinkos. 2012 metais europos ekonomika vis dar nekilo (matome GDP kritimą 0.50%) , priešingai – Europoje tai buvo tarsi antras etapas 2008-jų metų krizės, pasireiškęs Graikijos nemokumo grėsme. Matome, kad tuo metu Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo iškilę į astronomines aukštumas (~30% 10 metų obligacijoms), o bankų rizika padidėjusi tiek dėl bendros situacijos, tiek ir dėl galimo Graikijos nemokumo įtakos. Tuo metu IFM rodiklis pasiekė rekordines aukštumos, nes rinkose buvo „bijoma“ bet kokios ilgalaikės skolos. Betgi ši situacija greitai išsisprendė – ECB skubiai ėmėsi priemonių pradėdamas skolinti ilgam terminui 2011 metų gruodyje ir bankų skolinimosi kaštai normalizavosi. Šis naujas ECB mechanizmas turėtų veikti ir kitais panašiais atvejais. DNB bankas tikisi, kad naujasis paskolų kainodaros modelis yra sąžiningas ir skaidrus, nes klientų palūkanų norma nostatoma pagal faktinius duomenis, už kiek Europos bankai skolinasi rinkoje ilgam – tai parodo Bloomberg apskaičiuota IFM kreivė. Ši kainodara būtų buvusi palankesnė klientui, kuris skolinosi, 2012 metais, nes palūkanų norma būtų automatiškai sumažėjusi vėliau, kai IFM vertė nukrito. Kainodaros skaidrumas leidžia išvengti prieštaravimų tarp kliento ir banko interesų. Dėl įtarimų – nemažai jų jau pasitvirtino EURIBORui, kuris anksčiau atrodė „nepajudinamas“. IFM skaičiavimas remiasi realiom obligacijų kainom rinkoje. Paprastai EURIBOR vertės būna gerokai didesnės nei IFM indeksas – istoriškai EURIBOR yra buvę apie 13% devintame dešimtmetyje, bet juk dauguma kreditų gavėjų to nežino. Mes siekiame, kad klientas sąmoningai pasirinktų DNB paskolą, suprasdamas, kad ir EBIFN rodiklis ir EURIBOR rodiklis gali svyruoti, priklausomai nuo visos Europos bankinės rinkos. Jei turite papildomų klausimų, kviečiame atvykt į artimiausią banko skyrių ir išsamiai atsakysime į jūsų klausimus.

+2Buvo naudinga
Aurimas

Laba diena, Norėčiau pasidomėti apie banko maržas. Visi bankai taiko Euribor, vienintelis DNB suteikia kintamas palūkanas Ebifn. Koks tai skirtumas? Kokios galimos rizikos ilguoju laikotarpiu? Kodėl tik šis bankas taip skaičiuoja? Kokia praktika tokių paskolų skaičiavime? Koks skirtumas kilant palūkanoms? Koks skaičiavimas priimtiniausias paskolos gavėjui?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Aurimai, dėkui už klausimus. Taip, EBIFN palūkanas taiko tik DNB bankas. Šį terminą DNB bankas „sugalvojo” ir įdiegė 2014 m. vasario mėn. teigdami, kad iki šiol skaičiuota banko marža klientui sumažės, nes iš jos bus eliminuota ilgalaikio pinigų skolinimosi kainos (EBIFN) dedamoji dalis. Banko logika tokia, kad palūkanų dydis priklausytų nuo tuo metu esančių palūkanų pinigų skolinimosi rinkose.

Atminkite, kad EBIFN bus visuomet didesnis už EURIBOR, kadangi EBIFN = EURIBOR + IFM (ilgalaikio finansavimosi marža). Šiai dienai skirtumas tarp EBIFN ir EURIBOR yra 0,4% (EBIFN rodiklis didesnis). Tarpbankinių palūkanų dydžius galite pasitikrinti čia. Šiuo metu yra „tik” toks skirtumas (0,4%), tačiau palūkanoms kylant matomai EBIFN palūkanos bus dar didesnės nei EURIBOR, nes kiltų dvi EBIFN sudedamosios EURIBOR ir IFM.

Paskolos gavėjui priimtiniausia, kai su pasirinktu banku pasirašytos būsto paskolos sutarties bendros palūkanos (banko marža klientui + tarpbankinės palūkanos) yra ir bus mažesnės nei siūlomos kituose bankuose. Paskolos gavėjo tikslas išsirinkti banką, kuriam sumokėsite mažiau palūkanų.

Rinkitės atsakingai, įvertinkite visų bankų pasiūlymus ir pasirinkite geriausią Jums variantą. Sėkmės!

Daugiau informacijos apie EBIFN:

+23Buvo naudinga
Simona

DNB pasiūlė mažiausias palūkanas būsto paskolai, bet prie jos dar prisideda kažkoks EBIFN ir tada jau gaunasi nebe tokios mažos palūkanos. Kodėl jie taip daro, juk kiti bankai naudoja tik EURIBOR, kam tas EBIFN?

Atsakyti
Steponas Jurelė
Bankai.lt

Nuo 2014 metų vasario mėn. DNB bankas išduodami būsto paskolas pateikė naują dalyką Lietuvos rinkai t.y. vietoje EURIBOR ar LIBOR pradėjo naudoti EBIFN. Šiuo metu imant paskolą DNB banke prie būsto paskolos maržos Jums bus pridedamas šis rodiklis.

EBIFN rodiklis susideda iš EURIBOR ir ilgalaikio finansavimosi maržos (IFM). Tad iš karto gauname, kad EBIFN rodiklis yra didesnis nei EURIBOR. Galbūt tai DNB banko marketinginis triukas, nes taip gali pasiūlyti ženkliai mažesnę banko maržą ir daugelis nesigilina ar nesupranta kas yra tas EBIFN. Tačiau, kaip aiškino DNB bankas, tai yra ne marketinginis triukas, o banko strateginis reikalas. Įdomu pastebėti, kad daugiau joks bankas nei Lietuvoje nei kur kitur nenaudoja tokio rodiklio kaip EBIFN - jį naudoja tik DNB bankas.

+37Buvo naudinga
Projektą valdo ir vysto lietuviško kapitalo įmonė
Lietuviško kapitalo projektas.
Rinkis paslaugą lietuvišką!
2008-2024 © Bankai.lt - vienintelis bankinių paslaugų palyginimo portalas Lietuvoje. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti informaciją yra draudžiama, nebent gavus raštišką sutikimą. Buveinės adresas: K. Baršausko 59, LT-51423 Kaunas, Lietuva (Kauno mokslo ir technologijų parkas).
Į viršų