Paskolos įsipareigojimai

Laiduotojo įsipareigojimai nesikeičia nei po skyrybų, nei pasikeitus pavardei. Jei žmona buvo laiduotoja Jūsų paskolai, ji lieka atsakinga pagal laidavimo sutartį tol, kol paskola visiškai negrąžinta arba kol bankas oficialiai jos neatleidžia nuo laidavimo. Norint, kad ji būtų atleista, reikia kreiptis į banką ir susitarti dėl laidavimo pakeitimo, pvz., pateikti kitą laiduotoją arba papildomą užstatą. Vien tik skyrybos ar pavardės pasikeitimas laiduotojo pareigų nepanaikina.

Lietuvos bankai gali suteikti būsto paskolą ir tada, kai klientas gyvena užsienyje bei gauna pajamas užsienio valiuta, tačiau sąlygos yra griežtesnės nei nuolat gyvenant Lietuvoje.

Į ką atkreipiamas dėmesys:

• Pajamų stabilumas – reikės pateikti darbo sutartį, atlyginimo lapelius ir banko išrašus, patvirtinančius reguliarias pajamas Šveicarijos frankais (CHF).
• Valiutos rizika – pajamos konvertuojamos į eurus pagal konservatyvų kursą. Dėl valiutos svyravimų bankai gali prašyti didesnio pradinio įnašo (dažniausiai ne mažiau kaip 30 %).
• Gyvenamoji vieta – jei nuolat gyvenate Šveicarijoje, bankui gali reikėti papildomų dokumentų (rezidencijos leidimo, adreso patvirtinimo).
• Įsipareigojimai užsienyje – turimi kreditai Šveicarijoje taip pat bus vertinami.

Būsto paskolą Lietuvoje gauti galima, tačiau sąlygos bus griežtesnės – dažniausiai reikalaujamas didesnis pradinis įnašas ir labai aiškus pajamų pagrindimas.

Pagal taisykles, didesnis (30 % ar daugiau) pradinis įnašas taikomas tuomet, kai tai jau yra antras būstas šeimai. Vertinamas ne tik asmens, bet ir šeimos (sutuoktinių) turimas turtas ir paskolos.

Kadangi Jūs su žmona dabar esate susituokę, bankas skaičiuos situaciją kaip bendrą. Net jei pirmas butas su paskola paimtas tik Jūsų vardu, jis vis tiek bus laikomas šeimos turtu, todėl žmona negali būti vertinama kaip „pirmą būstą“ perkančiu asmeniu.

Žmona negalės gauti būsto paskolos su 15 % įnašu vien dėl to, kad pirmas būstas paimtas Jūsų vardu, nes po santuokos turtas ir įsipareigojimai vertinami kartu kaip šeimos.

Deja, bankai šioje situacijoje yra griežti, nes paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, o jų sąlygas reguliuoja ir Lietuvos banko (LB) priežiūros reikalavimai.

Jūsų atvejis:

Butas Jūsų vardu, įmokas mokate Jūs, tačiau buvusi sutuoktinė liko bendraskolė.

Banko pozicija – jei norite išbraukti bendraskolį, bankas turi būti įsitikinęs, kad naujoji sutartis išlieka finansiškai tvari. Todėl jie reikalauja:

• arba naujo bendraskolio (dažniausiai – esamos sutuoktinės),
• arba povedybinės sutarties, kuria aiškiai nustatoma, jog įsipareigojimai yra tik Jūsų.

Kodėl taip yra: bankai privalo turėti teisinį aiškumą, jog šeimos finansiniai įsipareigojimai yra tinkamai padengti. Jei esate vedęs, jie vengia situacijos, kai oficialiai žmona neturi jokio teisinio ryšio su paskola, bet realiai šeimos turtas yra bendras.

Ar yra išimčių?

Kartais bankai sutinka palikti tik vieną skolininką, jei jo pajamos yra didelės ir užtikrina visą paskolos aptarnavimą. Bet praktikoje tai labai reta – dauguma bankų remiasi taisykle, kad naujasis sutuoktinis turi būti bent jau formaliai įtrauktas.

Be povedybinės sutarties ar turto perrašymo bankai paprastai nesutinka.
Jūsų bankas elgiasi pagal standartinę praktiką. Realiai galimybės išbraukti buvusią sutuoktinę be papildomų sąlygų beveik nėra. Vienintelė išeitis būtų derybos su kitu banku dėl refinansavimo – ten gali pasiūlyti kitokį modelį, bet dažniausiai reikalavimai bus tie patys.

Lietuvos bankai tiesiogiai nemato Jūsų paskolos Olandijoje, nes užsienio įsipareigojimai nėra registruojami Lietuvos kredito biuruose automatiškai. Tačiau yra keli svarbūs niuansai:

• Paraiškos metu – bankas prašys Jūsų pateikti informaciją apie visus turimus finansinius įsipareigojimus, įskaitant užsienyje. Tai yra privaloma, nes bankas vertina bendrą Jūsų finansinę situaciją.
• Dokumentai – gali būti prašoma pateikti pažymas apie užsienyje turimas paskolas ar oficialius įsipareigojimų likučius.
• Rizika – jei nenurodysite apie paskolą, bankas gali sužinoti netiesiogiai (pvz., per išrašus, mokėjimus, kredito istorijos patikrinimus tarptautiniuose tinkluose). Tai gali turėti neigiamų pasekmių.
• Skyrybos – jei paskola Olandijoje buvo imta kartu su buvusiu vyru, teisiškai Jūs vis dar esate bendraskolė, kol oficialiai nebūsite išbraukta iš sutarties (net jei skyrybos įvykusios).

Lietuvos bankai automatiškai nemato paskolų užsienyje, bet Jūs privalote jas deklaruoti pildydama paraišką. Jei buvote bendraskolė Olandijoje, tai bus vertinama kaip įsipareigojimas, nebent paskola refinansuota tik buvusio vyro vardu.

Jeigu sutinkate tapti bendrasavininke kartu su broliu, svarbu atkreipti dėmesį į šeimyninę padėtį:

Jūsų statusas – kaip sesuo, galite tapti bendrasavininke ir bendraskole paskolos sutartyje.

Santuoka – jeigu esate ištekėjusi, dauguma bankų reikalauja, kad sutuoktinis taip pat pasirašytų paskolos sutartį (ar bent jau duotų notarinį sutikimą). Tai daroma dėl to, kad pagal įstatymą sutuoktinių turtas paprastai laikomas bendru, nebent turite povedybinę sutartį.

Galimybė figūruoti vienai – jei turite povedybinę sutartį, kurioje aiškiai numatyta, kad Jūsų asmeniniai įsipareigojimai nesusiję su vyru, tada galite būti įtraukta tik Jūs. Jei tokios sutarties nėra, vyras bus laikomas kartu atsakingu ir turės būti įtrauktas.

Praktika – bankai stengiasi užtikrinti, kad paskolos gavėjų sutuoktiniai žinotų apie finansinius įsipareigojimus, todėl dažniausiai jų įtraukimas yra neišvengiamas.

Viena galite figūruoti tik tuo atveju, jei su vyru turite povedybinę sutartį dėl turto atskirumo. Jei tokios sutarties nėra, Jūsų vyras taip pat bus įtrauktas į paskolos procesą.

Sveiki! Norint apskaičiuoti įmanomą sumą būsto paskolai, reikia atsižvelgti į kelis veiksnius, tokie kaip jūsų mėnesinės pajamos, esami įsipareigojimai, kredito istorija ir galimos paskolos trukmė.

Jūsų atveju, turint 1200 eurų atlyginimą "į rankas" ir esamus įsipareigojimus, kurie sudaro 250 eurų per mėnesį, galima apytiksliai apskaičiuoti, kad paskolos mokėjimai turėtų neviršyti tam tikro jūsų pajamų procento – dažniausiai tai būna apie 30-40% mėnesinių pajamų. Tai reiškia, kad galimi paskolos mokėjimai neturėtų viršyti maždaug 360-480 eurų per mėnesį.

Priklausomai nuo banko, paskolos palūkanų normos ir termino, galutinė įmanoma paskolos suma gali skirtis. Pavyzdžiui, ilgesnis paskolos laikotarpis gali reikšti mažesnius mėnesinius mokėjimus, bet didesnę bendrą sumokamą palūkanų sumą. Taip pat svarbu įvertinti pradinio įnašo dydį, kurį galite sumokėti, nes tai taip pat turi įtakos bendrai paskolos sumai.

Norėdami gauti tikslesnę informaciją, patartina kreiptis į kelis bankus, pateikti savo finansinę informaciją ir pasitarti dėl konkrečių paskolos sąlygų. Bankai gali pateikti jums pasiūlymus, atsižvelgdami į jūsų individualią situaciją. Taip pat rekomenduoju pasitarti su finansų specialistu, kuris padėtų apskaičiuoti optimalią paskolos sumą, atsižvelgiant į jūsų finansinę padėtį ir būsto įsigijimo planus.

Justina, dėkui už klausimą. Geriausias būdas yra nuvykti į bankus ir pasiteirauti apskritai ar Jūsų pajamos ir esama situacija leidžia galvoti apie antrą paskolą. Nes vis tik namo sumos yra nemažos ir įsipareigojimai nemaži. Dėl vertinimo didesnio ar mažesnio, kažko nerodymo, nemanau, kad geras sprendimas ir ar tai pavyks, nes turto vertintojas turės būti banko nurodytas. Namo baigtumo % turi įtakos, nes kai kuriuose bankuose bus reikalaujamas ±30-50% baigtumas (priklauso nuo banko, unijose mažesni baigtumai). Dėl dokumentų kreipkitės į bankus ir pateiks visą sąrašą esamai situacijai, bet viskas prasidės nuo turto vertinimo ir namo projekto.

Jurga, dėkui už klausimą. Toks dalykas kaip refinansavimas - t.y. iš paskolų su didesnėmis palūkanomis pervedimas į kitą ar tą pačią kredito įstaigą su mažesnėmis palūkanomis - įmanomas. Tačiau visa kita tai jau banko ar kitos kredito įstaigos vertinimo rezultatas. Reikia kalbėtis su įvairiais bankais, pateikti savo situaciją ir žiūrėti ar Jūsų situaciją galima finansuoti. Pagal pirminį vaizdą, Jūsų įsipareigojimai jau yra ir taip per dideli norint gauti tokio dydžio paskolą. Idealiu atveju paskolos įmokos neturėtų sudaryti daugiau nei 20% nuo Jūsų pajamų, nors Lietuvos banko rekomendacija, kad neviršytų 40%.

Domantai, dėkui už klausimą. Reikėtų pasitikrinti savivaldybėje ar Jūsų gaunamos pajamos, šeimos sudėtis atitinka reikalavimus ir ar esamam projektui/statyboms, būtų galimybė suteikti paramą. Dėl bankų paskolų - individualus reikalas, kiekvieną šeima vertina atskirai, tad tik bankas galės atsakyti.