Ex žmona
Sveiki,turiu povedybinę sutartį,noriu imti būsto kreditą ar galiu tai daryti vertinant tik mano pajamas ? Turiu 2 vaikus ar išlaiktyiniai tik jie ar ir žmona kuri pajamų neturi?
Taip, jeigu turite povedybinę sutartį, bankas vertins tik Jūsų asmenines pajamas bei įsipareigojimus. Tai reiškia, kad žmona, neturinti pajamų, nebūtų laikoma išlaikytine, o išlaikytiniais būtų skaičiuojami tik Jūsų du vaikai. Bankas spręs pagal Jūsų gaunamas pajamas ir šeimos finansinę situaciją, todėl pagrindinis vertinimo kriterijus – Jūsų uždarbio dydis ir mokumo istorija.
Sveiki norejau paklausti , jei po skyrybu zmona pasilieka savo mergautine pavarde, budama santuokoje ji buvo laiduotoja banko paskolai , ar ji gali buti atleista nuo paskolos mokejimo ? Aciu
Laiduotojo įsipareigojimai nesikeičia nei po skyrybų, nei pasikeitus pavardei. Jei žmona buvo laiduotoja Jūsų paskolai, ji lieka atsakinga pagal laidavimo sutartį tol, kol paskola visiškai negrąžinta arba kol bankas oficialiai jos neatleidžia nuo laidavimo. Norint, kad ji būtų atleista, reikia kreiptis į banką ir susitarti dėl laidavimo pakeitimo, pvz., pateikti kitą laiduotoją arba papildomą užstatą. Vien tik skyrybos ar pavardės pasikeitimas laiduotojo pareigų nepanaikina.
laba diena norejau paklaust, mano zmona mire ir ji buvo buto savininke,bet ji neparase ar dovonojo buto ir nera tastamento, ka tuo atveju daryti.
Jeigu Jūsų žmona buvo buto savininkė ir nepaliko testamento ar dovanojimo sutarties, turtas pereina paveldėjimui pagal įstatymą. Tai reiškia, kad paveldėtojais laikomi pirmos eilės įpėdiniai – sutuoktinis ir vaikai (jeigu jų nėra – tėvai, vėliau kiti artimi giminaičiai).
Ką reikia daryti:
- Per 3 mėnesius nuo mirties dienos kreiptis į notarą pagal paskutinę žmonos deklaruotą gyvenamąją vietą ir pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo.
- Notaras pradės paveldėjimo bylą ir nustatys, kas yra įpėdiniai.
- Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, galima registruoti nuosavybės teisę Registrų centre.
Nelaukite – jei praleisite 3 mėnesių terminą, paveldėjimą priimti bus sudėtingiau (reikės teismo sprendimo). Jei turite klausimų dėl dalybų su kitais įpėdiniais, rekomenduojama pasikonsultuoti su notaru ar teisininku.
Sveiki. Esame trijų asmenų šeima(aš, žmona ir vaikas). Mums su žmona po 40 metų. Norėtumėme imti paskolą bustui. Tačiau negalime, nes neturime pradinio įnašo. Kaip supratote pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam bustui įsigyti irgi nebegalime, nes nebeleidžia amžiaus cenzas. Ka butume galeje panaudoti pradiniam įnašui kiek žinau. Dabartinis uždarbis ir situacija jau leistu imti paskola. Bet vėl atsimušame į pradinio įnašo problema. Bustą norėtume pirkti regione. Jei taupysime pinigus pradiniam įnašui tas užtruks keleta metų. O prabėgus keliems metams jau kažin ar beduos išvis paskolą bankai, nes ir taip jau busime nebe jaunikliai. Tai klausimas būtų. Ar išvis egžistuoja koks pradinio įnašo išsprendimo būdas musų šeimai? P.S. Pasiskolinti irgi neturime iš ko.
Lietuvos bankai būsto paskolai reikalauja mažiausiai 15 % pradinio įnašo, ir šis reikalavimas yra privalomas pagal teisės aktus. Deja, specialių valstybės programų Jūsų atveju jau nebėra, nes subsidija jaunoms šeimoms taikoma tik iki 36 metų.
Galimi sprendimai:
- Papildomas užstatas – jei turite kitą turtą (pvz., žemės sklypą, automobilį ar artimųjų turtą, kurį jie sutiktų įkeisti), bankas gali priimti jį vietoje pradinio įnašo.
- Kredito unijos – kai kurios kredito unijos kartais būna lankstesnės nei didieji bankai ir gali pasiūlyti mažesnį pradinį įnašą arba kitas alternatyvas.
- Taupymas – nors tai užtruks, bet sukaupti pradinį įnašą dažniausiai yra saugiausias ir realiausias kelias.
- Būsto pirkimas etapais – kai kurie žmonės perka mažesnės vertės turtą su mažesniu įnašu, vėliau jį parduoda ir sukauptą vertę panaudoja kaip įnašą didesniam būstui.
Oficialių programų Jūsų situacijai nebėra, tačiau galima spręsti klausimą per papildomą užstatą, kredito unijas ar taupymą.
sveiki. su žmona planuojame pirkti namą imant paskolą, bet šiuo metu jau turime buta su paskola. kaip žinoma antram būstui įsigyti taikomas ne mažesnis nei 30% pradinis inašas, perkant pirmą būsta dar buvom nesusituoke, ir paskola buvo paimta ant vieno žmogaus, kitai pusei visiškai nefiguruojant , ar įmanoma, kad paskola naujam būstui imtu mano žmona, kaip pirmam būstui, taip gaunant paskolą su 15% pradiniu įnašu?
Pagal taisykles, didesnis (30 % ar daugiau) pradinis įnašas taikomas tuomet, kai tai jau yra antras būstas šeimai. Vertinamas ne tik asmens, bet ir šeimos (sutuoktinių) turimas turtas ir paskolos.
Kadangi Jūs su žmona dabar esate susituokę, bankas skaičiuos situaciją kaip bendrą. Net jei pirmas butas su paskola paimtas tik Jūsų vardu, jis vis tiek bus laikomas šeimos turtu, todėl žmona negali būti vertinama kaip „pirmą būstą“ perkančiu asmeniu.
Žmona negalės gauti būsto paskolos su 15 % įnašu vien dėl to, kad pirmas būstas paimtas Jūsų vardu, nes po santuokos turtas ir įsipareigojimai vertinami kartu kaip šeimos.
Laba diena, Su žmona planuojame banko paskolą. Aš turiu MB, kuri bus 2 metai su augančiu pelnu, sau išsimoku pagal civiline paslaugų sutartį kas mėnesį po 5k eurų, žmona taip pat turi MB, sau išsimoka po 1k Eur., kas mėnesį, taip pat iš individualios veiklos jau pora metų gauna apie 400 Eur. per mėn. Kaip bankas vertintų mūsų gaunamas pajamas?
Bankai vertina ne tik oficialias pajamas, bet ir jų stabilumą bei tęstinumą. Jūsų atveju:
- Mažoji bendrija (MB) – bankai paprastai žiūri, ar MB dirba pelningai bent 2 metus iš eilės.
- Jei sau išsimokate pagal civilinę paslaugų sutartį 5 000 € ir 1 000 € kas mėnesį, bankas tikrins, ar MB pelnas tai leidžia pagrįsti.
- Jei pelnas stabiliai auga, tokias išmokas dažniausiai pripažįsta kaip pajamas.
2. Individuali veikla – bankai priima ir individualios veiklos pajamas, bet vertina paskutinių 2 metų deklaracijas (VMI duomenis).
- 400 €/mėn. iš individualios veiklos bus pridėta prie bendrų šeimos pajamų.
Svarbiausia bankui:
- ar MB ir individuali veikla generuoja stabilias pajamas,
- ar mokami visi mokesčiai,
- pateiktos oficialios ataskaitos (pelno-nuostolio, deklaracijos).
Jei Jūsų MB jau 2 metus dirba pelningai ir išmokos pagrįstos, bankas šias pajamas vertins kaip tinkamas paskolai. Individualios veiklos 400 € taip pat bus įtraukti.
Su buvusia sutuoktine buvome pasiėmę paskolą butui. Po skyrybų butas oficialiai atitieko man, tačiau buvusioji liko bendraskole. Aš butu rūpinuosi ir moku paskolos įmokas. Šiuo metu esu susituokęs iš naujo ir noriu išbraukti buvusią sutuoktinę iš sutarties. Bankas įvertinęs pajamas sutinka, tačiau teigia, jog pagal LB reikalavimus norint pakeisti sutartį nauja suotuoktinė turi būti buto savininke. Kitaip negali nei sudaryti sutartį be jos nei jos įtraukti kaip bendraskolininkę. Kitas variantas sudaryti povedybinę sutartį kur nauja suotuoktinė sutiktų su mano asmenine finansine prievole. Ar tikrai nėra galimybių išbraukti buvusią sutuoktinę iš paskolos sutarties be vienos iš banko įvardytų sąlygų? Su nauja sutuoktine nenorime nei sudarinėti povedybinę sutartį nei forminti dovanojimą.
Deja, bankai šioje situacijoje yra griežti, nes paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, o jų sąlygas reguliuoja ir Lietuvos banko (LB) priežiūros reikalavimai.
Jūsų atvejis:
Butas Jūsų vardu, įmokas mokate Jūs, tačiau buvusi sutuoktinė liko bendraskolė.
Banko pozicija – jei norite išbraukti bendraskolį, bankas turi būti įsitikinęs, kad naujoji sutartis išlieka finansiškai tvari. Todėl jie reikalauja:
- arba naujo bendraskolio (dažniausiai – esamos sutuoktinės),
- arba povedybinės sutarties, kuria aiškiai nustatoma, jog įsipareigojimai yra tik Jūsų.
Kodėl taip yra: bankai privalo turėti teisinį aiškumą, jog šeimos finansiniai įsipareigojimai yra tinkamai padengti. Jei esate vedęs, jie vengia situacijos, kai oficialiai žmona neturi jokio teisinio ryšio su paskola, bet realiai šeimos turtas yra bendras.
Ar yra išimčių?
Kartais bankai sutinka palikti tik vieną skolininką, jei jo pajamos yra didelės ir užtikrina visą paskolos aptarnavimą. Bet praktikoje tai labai reta – dauguma bankų remiasi taisykle, kad naujasis sutuoktinis turi būti bent jau formaliai įtrauktas.
Be povedybinės sutarties ar turto perrašymo bankai paprastai nesutinka.
Jūsų bankas elgiasi pagal standartinę praktiką. Realiai galimybės išbraukti buvusią sutuoktinę be papildomų sąlygų beveik nėra. Vienintelė išeitis būtų derybos su kitu banku dėl refinansavimo – ten gali pasiūlyti kitokį modelį, bet dažniausiai reikalavimai bus tie patys.
Norint perleisti būstą vienam šeimos nariui kitam Lietuvoje, paprastai tai vyksta per dovanos arba perleidimo sutartį. Štai pagrindiniai žingsniai, kaip tai padaryti:
-
Sutarties Sudarymas: Pirma, reikia sudaryti dovanos arba perleidimo sutartį. Ši sutartis turi būti sudaryta raštu ir jos turinys turi atitikti teisinius reikalavimus, įskaitant abiejų šalių sutikimą ir turtą, kuris perleidžiamas.
-
Notaro Patvirtinimas: Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro. Abi šalys (jūsų žmona kaip dovėdavė ir jūs kaip dovanotojas) turi susitikti su notaru, kad patvirtintų savo tapatybę ir sutikimą su sandoriu.
-
Nekilnojamojo Turto Registras (NTR): Po to, kai sutartis patvirtinta notaro, reikia kreiptis į Nekilnojamojo Turto Registrą, kad būtų oficialiai užregistruotas naujas turto savininkas.
-
Mokesčiai ir Rinkliavos: Gali tekti sumokėti tam tikrus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turtinės teisės perėjimu. Pavyzdžiui, gali būti taikomas dovanos mokestis, tačiau šeimos nariams dažnai taikomos išimtys.
-
Dokumentai: Turėsite pateikti reikalingus dokumentus, pvz., asmens tapatybės kortelę ar pasą, nekilnojamojo turto dokumentus, galimai banko išrašą, patvirtinantį mokesčių sumokėjimą.
-
Teisinė Konsultacija: Visada naudinga pasitarti su teisininku ar nekilnojamojo turto specialistu, kad užtikrintumėte, jog visi teisiniai aspektai yra tinkamai tvarkomi.
-
Finansiniai Aspektai: Taip pat svarbu įvertinti bet kokius finansinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto perleidimu, įskaitant draudimą, komunalines paslaugas, ir pan.
Atminkite, kad šie žingsniai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos, todėl svarbu gauti tikslią ir naujausią informaciją.
Laba diena, Situacija tokia. Mano draugas gyvendamas santuokoje pasiėmė būsto paskolą. Per skyrybas jis visą paskolą prisiėmė sau ir ją jis moka vienas. O komunalius mokeščius priteisė abiem , bet jo žmona jų nemoka. Užviską jis moka vienas. Vaikams moka išlaikymą, nors vaikams po 20m ir šiuo metu gyvena pas tėvą , tame bute kurį įsigyjo santuokoje. Klausimas: Ar ex žmona turi teisę į tą butą užeiti kada nori? Ir jei tą butą sugalvotų parduoti ar reikia jos sutikimo jei ji nevykdo savo įsipareigojimų?
Jūsų draugo situacija yra gana sudėtinga, nes ji susijusi su nekilnojamojo turto nuosavybės ir skyrybų teisiniais klausimais.
Dėl eksžmonos teisės įeiti į butą bet kada – tai priklauso nuo to, kaip buvo nuspręsta dėl būsto nuosavybės skyrybų metu. Jei būstas buvo priskirtas jūsų draugui, o eksžmona neturi teisinio pagrindo lankyti būstą, ji neturi teisės įeiti į butą be jo sutikimo. Jei būsto nuosavybė nėra aiškiai nustatyta ar ji tebėra bendra, situacija gali būti sudėtingesnė.
Dėl būsto pardavimo – jei būstas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, pardavimui reikės abiejų sutuoktinių sutikimo, nepriklausomai nuo to, kas moka paskolą ar komunalinius mokesčius. Tai reiškia, kad jūsų draugas negalės parduoti būsto be eksžmonos sutikimo.
Dėl komunalinių mokesčių mokėjimo – nors teismas gali nustatyti, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už komunalinius mokesčius, praktiškai tai, kad jūsų draugas moka visus mokesčius, neturėtų automatiškai suteikti eksžmonai teisės į būstą.
Svarbu, kad jūsų draugas pasitartų su teisininku, specializuojančiu skyrybų ir nekilnojamojo turto teisėje, kad gautų patikimą teisinį patarimą ir išsiaiškintų savo teises bei galimybes šioje situacijoje. Profesionalus teisininkas gali padėti išaiškinti būsto nuosavybės teises ir padėti spręsti bet kokius kilusius nesklandumus.
Sveiki, mirus tėvui liko žmona su trimis vaikais (19m.,14 m., 9m.). Liko du šeimos automobiliai ir vyro motociklas bei namas, už kurį dar apie 20 m. bus mokama paskola. Klausimas: kokiomis dalimis bus dalinamas turtas? Ar pardavus motociklą pinigai turi būti padalinti visiems šeimos nariams? Ir ar pilnametis vaikas irgi privalo mokėti paskolą už paveldėtą namo dalį?ar tai yra motinos prievolė? Ir ar sulaukę pilnametystės kiti du vaikai mokės paskolos dalis? Dėkoju.
Gavus palikimą, kaip jūsų aprašytoje situacijoje, yra keletas svarbių aspektų, susijusių su turto dalijimu ir paskolos mokėjimu.
Pagal Lietuvos teisę, mirusio asmens turtas paprastai yra dalijamas tarp sutuoktinio ir vaikų. Ši dalis yra vadinama paveldėjimu pagal įstatymą. Jei nėra testamento, turtas yra dalijamas lygiomis dalimis tarp likusio sutuoktinio ir vaikų.
Pardavus mirusiojo turimą turtą, pavyzdžiui, motociklą, gautos lėšos taip pat dalijamos tarp paveldėtojų, tai yra, tarp žmonos ir vaikų.
Dėl būsto paskolos - paveldėjus nekilnojamąjį turtą, paveldėtojai taip pat perima su tuo turtu susijusius įsipareigojimus, įskaitant likusią paskolos dalį. Tai reiškia, kad jei paveldėtojai nusprendžia priimti palikimą, jie privalo mokėti paskolos dalis, proporcingai paveldėtam turtui.
Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad paveldėtojai gali atsisakyti palikimo. Tai yra, jei jie nenori prisiimti su turtu susijusių įsipareigojimų, jie gali atsisakyti paveldėjimo.
Taip pat svarbu žinoti, kad pilnametystės sulaukę vaikai ne automatiškai pradeda mokėti paskolos dalis. Jie pradeda mokėti tik priėmę palikimą ir oficialiai tapę nekilnojamojo turto savininkais.
Kadangi šie klausimai yra sudėtingi ir priklauso nuo daugelio veiksnių, rekomenduočiau pasitarti su teisininku, specializuojančiu paveldėjimo teisėje, kad gautumėte tikslesnę informaciją ir patarimus, atitinkančius jūsų konkrečią situaciją.
