Infliacija

Renata, dėkui už klausimą. Šiuo metu palūkanos nėra labai didelės. Didžiausia rizika yra ta, kad per ateinančius metus gali atpigti Jūsų perkamas turtas, tad natūraliai prarastumėte. Tačiau rizikos lieka rizikomis, taip pat yra ir tikimybė, kad turto kainos kils, nes didės infliacija. Nėra vieno atsakymo, nežinomybė didelė. Jeigu yra galimybės, geriau palaukti iki rudens.

Karoli, dėkui už klausimus.

Pateikiu savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo atvejus

Savivaldybės būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais:

1. kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
2. kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą;
3. kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
4. kai patalpų savininkai perka pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų būstų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą arba sumažinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus atvejais);
5. kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parduodami nuomos pagrindais suteikti būstai grįžusiems į Lietuvos Respubliką reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ar jų našliams ir vaikams;
6. kai būstą perka nuomininkai, gyvenantys būstuose, kurie negrąžinti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteikti kiti būstai, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų būstų;
7. atvejais, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose, susijusiuose su jo įgyvendinimu.

Už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie Savivaldybės būstai:

1. Savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas;
2. kambariai ir butai, kuriuos sudaro tik viena patalpa su bendro naudojimo patalpų dalimi (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies parduodamame bute ar gyvenamajame name, teikiant pirmenybę šio buto ar gyvenamojo namo bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti priskirti greta esančių parduotų būstų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
3. būstų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys (išskyrus laikinus pastatus), taip pat kitos pagalbinio ūkio paskirties patalpos, teikiant pirmenybę šių būstų savininkams (bendraturčiams);
4. gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę. Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu pasiūlius gyvenamojo namo savininkams pagal Įstatymą juos įsigyti ir gyvenamojo namo savininkams per mėnesį nuo pasiūlymo dienos raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis pagal Įstatymą, pastatai, jų dalys gali būti parduodami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami;
5. būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos.

Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties kaina įforminama Savivaldybės būsto įkainojimo aktu.
Už parduodamus Savivaldybės būstus atsiskaitoma sumokant nustatytą kainą per 3 mėnesius po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktas pasirašomas tik sumokėjus visą pardavimo kainą.

Savivaldybės išlaidos, susijusios su parduodamo Savivaldybės būsto vertės nustatymu, įskaitomos į Savivaldybės būsto pardavimo kainą.

Sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas.

Pateikiamų dokumentų sąrašas

Asmenys ir šeimos, turintys teisę išsipirkti Savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, pateikia seniūnijai rašytinį prašymą pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Šeimos atveju, prašymą teikia vienas iš pilnamečių šeimos narių. Prašyme turi būti nurodytas pageidaujamo pirkti Savivaldybės būsto adresas, bendras plotas ir kiti individualūs požymiai. Kartu su prašymu turi būti pateikta:

1. asmens, kurio vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
2. šeimos atveju, sutuoktinių rašytinis susitarimas, kieno vardu bus perkamas būstas, seniūnui paliudijant parašo tikrumą (pasirašoma seniūnijoje);
3. pažyma apie Savivaldybės būste deklaruotus asmenis (išduoda seniūnija);
4. šeimos sudėtį patvirtinantis dokumentas (išduoda seniūnija);
5. Savivaldybės būsto nuomos sutarties kopija;
6. pažymos iš paslaugų tiekėjų apie atsiskaitymą už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumą ir komunalines paslaugas (buitinių atliekų išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą, namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimą, su nuomojamu būstu susijusių bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), bendrosios nuosavybės administravimą).

Jeigu asmuo pageidauja mažinti Savivaldybės būsto pirkimo kainą dėl įdėtų asmeninių lėšų už atliktus kapitalinio remonto darbus (suderintus su Savivaldybės administracijos direktoriumi), pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

Dėl detalesnės informacijos įsigijant tokio tipo būstą, reikia kreiptis į savivaldybę, kurioje norite įsigyti tokio tipo būstą.

Tomai, dėkui už klausimą. Manau, kad būtų taikomas 3.4528 LT už 1 EUR kursas, o infliacija berods neatsižvelgiama. Paskambinkite į VMI dėl tikslesnio situacijos išaiškinimo.

Vidmantai, dėkui už klausimą. Yra du paskolos grąžinimo metodai anuitetas ir linijinis, vienas pastovus, kitas kintamas. Paskaičiuoti ir pamatyti skirtumus gali Bankai.lt būsto paskolos skaičiuoklėje. Infliacijos ir kitų pokyčių nelabai numatysi, tad čia jau individualus dalykas ir prognozės.

Tomai, dėkui už klausimą. Jeigu grąžinsite anksčiau laiko paskolą ir sutartis tai leidžia, tuomet mokėsite tik likusią kredito dalį. Tačiau įprastai kiekvienam mokėjimo būdui linijiniui ar anuitetui bus pritaikytos skirtingos išankstinio grąžinimo sąlygos, baudos ir panašiai. Reikia žiūrėti kiekvieno banku tuo metu galiojančio pasiūlymo ir sutarties.

Linijiniu sumokėsite mažiau palūkanų bankui negu anuitetu. Todėl, kad linijinio įmoka pradžioje didesnė, o po to mažėja. Anuitetu įmokos suma yra nuolat pastovi. Bet neapsigaukite, kartais verta rinktis ir anuitetą, įvertinant infliaciją, pinigų poreikį ir pan. Kiekvieno situacija skirtinga, tad kiekvienas renkasi taip, kaip jam atrodo ekonomiškai naudingiau. Ekonominių naudų galima įžvelgti ir anuitete ir linijiniame metode.

Irma, dėkui už įdomų klausimą. Palyginus praėjusio laikotarpio Europos infliacijos pokyčio grafiką ir sulyginus jį su EURIBOR ir EBIFN rodikliais galima daryti išvadą, kad EURIBOR reaguoja į infliacijos pokyčius.

Palyginamuosius EU infliacijos ir EURIBOR grafikus žiūrėkite čia.

EBIFN buvo įvestas nuo 2014 metų, tad istorinių duomenų nėra, tačiau logika būtų panaši.

Vadinasi po metų reikia galvoti apie paskolos fiksavimą, jei tikrai kils sparčiai infliacija.