Krizė
Aš ir būsimas vyras norėtume imti būsto paskolą kaip bendraskolininkai – iki santuokos. Tad pirmas klausimas būtų toks: koks būtų skirtumas imant paskolą nesusituokus ir susituokus? Ar santuoka suteiktų bent kokį privalumą? Antras klausimas būtų apie vis netylančias kalbas apie artėjančią krizę. Ar šiuo metu yra padidėjusi rizika imti būsto paskolą? Bijodami krizės ir neimdami paskolos prieš pusmetį ar metus, supratome, kad padarėme klaidą, nes kai kurių būstų kainos padidėjo net 20000 Eur. Tad kaip būtų protingiausia elgtis šiandieninės situacijos (pandemija, infliacija ir t. t.) akivaizdoje? Ačiū už atsakymą.
Sveiki, imant paskolą nesusituokus ar susituokus didelio skirtumo nėra – bankui svarbiausia jūsų pajamos ir įsipareigojimai. Nesusituokę tampate bendraskolininkais savo dalimis, o susituokus turtas ir paskola paprastai laikoma bendru, nebent nustatoma kitaip. Santuoka pati savaime palūkanų nemažina ir sąlygų neišgerina, bet bankui paprasčiau vertinti bendrą šeimos biudžetą.
Kalbų apie krizę visada yra, bet šiuo metu situacija stabilesnė nei prieš kelis metus: Euribor krenta, būsto kainos nebeauga taip sparčiai. Didžiausia klaida dažnai būna laukti „tobulo momento“, nes būsto rinka retai grįžta į ankstesnes kainas.
Įvertinkite realias pajamas, rinktis būstą, kurio įmokos neviršija 25–30 % šeimos pajamų, turėti finansinę pagalvę ir, jei norisi saugumo, rinktis fiksuotas palūkanas keliems metams. Tokiu atveju net rinkos svyravimai nėra pavojingi.
Laba diena. Norėjau pasiteirauti. Turiu paimtą (37000 eurų) būsto paskolą . Būstą įsirenginėjau iš savo lėšų. Sutvarkytos sienos, grindys, san mazgas. Bet trūksta lėšų baldams apie 16000 eurų. Mano alga apie 800 eurų per mėnesį, ar galiu tikėtis tokios paskolos įsirengimui. (nevartojamosios). Mėnesinė įmoka už būsto paskolą 164 eurai. Ačiū už atsakymą.
43% buto vertės baldai! Įsirenk butą pigiausiais baldais, kai ateis ilgai pranašautą krizė, galėsite nusipirkti normalesnius iš tų, kurie mokės už juos 16k eurų.
Dovydai, dėkui už klausimą. Reikia kalbėti tiesiogiai su banku, ka įvertintų Jūsų galimybes bei pervertintų turtą iš naujo. Pagal vertinimą, turimas pajamas ir kitus aspektus, galės pateikti atsakymą. Tačiau atsakymą pateiks tik bankas.
Sveiki, ar šiuo metu nėra rizikinga imti būsto paskolą? Gal vertėtu palaukti, nes lyg ir krizę žada?
Justai, dėkui už klausimą. Paskolą imti visuomet yra rizikinga, nes tai įsipareigojimas visam laikui. Tačiau pačios paskolos ėmimas ar dabar ar prieš metus ar du, nesudaro didelio skirtumo. Skirtumas gali būti sukilusiose būsto kainose, tai bet čia jau kiekvienas turi spręsti ar reikia būsto dabar ar dar gali laukti ir taupyti. Atsakymo ar krizė bus ar nebus nėra, tai tik spėliojimai, nes kaip visi žinome krizė užklumpa netikėtai :)
Sveiki, Su pirma sutuoktiniu buvo įsigytas butas (pirkome kol dar nebuvome susituokę, po 1/2 dalį). Užklupus santuokinei krizei (dėl nemokumo tam tikrą laiką) buvo banko SEB iniciatyva nutraukta paskola ir perduota Būsto paskolų draudimui. Skyrybų metu, būstas liko nedalomas ir, toliau mokėjau ir iki šiol moku už paskolą. Su būsimu vyru kreipiamės į tą patį banką dėl galimo naujo būsto pirkimo (būsimąjam vyrui tai pirmas būstas, turi žemės sklypą). Jie pasakė, kad mano būstas traktuojamas kaip skola ir, pagal dabartinę situaciją nesuteiktų paskolos (dirbu stabiliai (į rankas 800 eu), laiku visada moku mokeščius ir paskolą (300 eu). Net galiu pateikti tai patvirtanantį dokumentą). Jiems netinka. Paklausus ar, pardavus savo butą, atsiskaitant iki 0 su kreditoriumi ir ar naujos santuokos metu duos mums abiems bendrą paskolą - negavau tikslaus atsakymo. Būsimas vyras uždirba į rankas 2200 eu. Ar teisingus argumentus aš gavau iš SEB banko? Jei taip, sudarius povedybinę sutartį, galės tik vyras savo vardu imti paskolą? Dėkoju iš anksto už atsakymus.
Ana, dėkui už klausimą. Taip, bankai įsivertina visas rizikas ir traktuoja klientus taip, kaip nurodo jų vertinimo schemos. Jeigu būsimas vyras neturi skolų ir įsipareigojimų, tuomet vyras galės gauti būsto paskolą, bet vėlgi, derinkitės viską su bankais ir teisininkais tiesiogiai dėl visų sutarčių. Neatmeskite ir kitų bankų alternatyvų, galbūt kituose bankuose situacija būtų kitokia.
Sveiki. Nugirdau, kad yra ruošiamas projektas dėl kompensacijų žmonėms nukentėjusiems imant būsto paskolą prieš prasidedant ekonomikos krizei 2009 metais. Mano atveju: moku paskolą jau 11-ti metai, o turto vertė dar vis mažesnė už likusią skolos dalį. Dėkoju už atsakymą.
Evelina, dėkui už klausimą. Dar negirdėjau patvirtinto įstatymo, tad dar negalime nieko komentuoti. Abejoju ar tai virs realybe, tačiau palaukime ir pamatysime.
Duokite logišką paaiškinimą kodėl neduodamos paskolos be pradinio įnašo, kas čia sugalvojo tokią tvarką, prieš 10 metų ėmėm būsto paskolą be pradinio įnašo, dabar naujiena, nebegalima, nesuprantu kodėl. Jei paimu iš banko 100 000 tai ir atidavinėju nuo pirmos dienos, dabar aš turiu užstatyti turimą turtą ir tada bankas man paskolina ta 15 proc. pradinio įnašo, bet per metus turiu atiduoti, tai koks skirtumas pats bankas duoda pradinį, bet paskolos 100 proc. neduoda, logikos nėra.
Jūrate, dėkui už klausimą. Minimalaus 15% pradinio įnašo reikalavimas yra nustatytas atsakingo skolinimosi nuostatuose, kurį sudarė Lietuvos bankas. Pradinis įnašas reikalingas tam, kad žmonės nesiskolintų nepasvarstę. Visi kas skolinasi, privalo mokėti taupyti ir elgtis su finansais. Šis 15% reikalavimas nemenkai kontroliuoja.
Taip pat įsivaizduokite, jeigu būtų taip kaip sakote, tuomet nusiperku būstą su paskola už 100 tūkst. eurų, moku po xxx eurų įmoką kas mėnesį, gyvenu būste o po to, kai pakyla palūkanos ir būsto vertė nukrenta arba būstas tiesiog nebepatinka - išeinu iš būsto, nutraukiu sutartį sutartį su banku arba tiesiog nebeturiu pinigų, išvažiuoju į Australiją ir bankas lieka su atpigusiu būstu ir per visą laiką gavę per 2 metus kelis tūkstančius eurų. Tada bankai bankrutuoja, ateina finansinė krizė ir kaput :)
Sėkmės!
Laba diena, Liepą skolinomės 30 metų iš DNB banko su EBFIN (bet 5 metams fiksuotos). Dabar po susijungimo tapo Luminor su Euribor. Gal klausimas ir nelengvas, bet ar pasibaigus 5kių metų fiksavimui 2022 metais liepą (jeigu bus normalios rinkos sąlygos, ne kokia krizė) galėtume prašyti banko taikyti Euribor, o ne EBFIN skaičiavimą, ar jau vienintelis būdas pereiti prie Euribor būtų keisti banką? Nors aišku, per 5kis metus daug kas gali įvykti :) Dėkojame
Sveiki. Atsakyti į tokį klausimą yra neįmanoma, nes labai tikėtina, kad iki tol pasaulis išgyvens dar didesnę krizę nei 2008 metais.
Martynai, dėkui už klausimą. Taip, galite prašyti pereiti prie EURIBOR metodo, nors dar trūksta informacijos dėl ateities kaip bus. Bendraukite su esamu banku kuo artimiau ir žinosite naujienas. Nevenkite kontakto su savo vadybininku ir karts nuo karto apsilankykite apžvelgti savo finansų ir pasiteiraukite dėl galimybių. Šiuo metu esame išsiuntę daug klausimų Luminor/DNB bankui, buvo žadėta, kad atsakys jau kone prieš mėnesį, tačiau net mus lengvai ignoruoja. Matyt, kad dar sprendimai iki galo nėra priimti ir nėra aišku dėl ateities.
Sveiki, Gal yra kokių naujienų šiuo klausimu? Labai dėkoju.
Laba diena, mes lygiai taip pat skolinomės su Ebfin prieš susijungimą iš DNB. Bet mes nefiksavom ir gavom labai gerą banko maržą 1,26. Paskui norėjom pereit prie EURIBOR, tai kiek bendravome su banku, tokiu atveju ir maržą jie keistų pagal keitimo dieną taikomus paskolų maržų vidurkius. Mums bent jau visiškai neapsimoka toks variantas. Palaipsniui gražinsim paskolą anksčiau laiko
Sveiki, domina galimybė gauti subsidiją iš valstybės pirmajam būstui. Ar gautume, jei santuokoje gyvename 2 metus, tačiau parduodame dar prieš krizę vyro pirktą butą su paskolą, kurią vos padengsme. Man-32m, vyrui-37m. 2018 m susilauksime 3-io vaiko ir nuosavo būsto klausimas tampa gyvybiškai svarbus.
Kristina, dėkui už klausimą. Jeigu būstą jau turite ar turėjote, tuomet subsidijos nėra galimybės gauti. Juk parašyta, kad ir įstatymas sako „pirmajam būstui”, o ir vyro amžius 37 yra kliūtis, nes turėtų būti iki 35 metų.
Sveiki, kaip manot ar tiesa, kad artėja nauja krizės banga, kuri įtakos palūkanų augima?
Juste, dėkui už klausimą. Nėra vienos tiesos. Niekas nežino kaip bus ateityje, galima tik spėlioti ir galvoti, kad bus taip ar kitaip. Pavyzdžiui, bankai gali formuoti nuomonę, kad palūkanos nekils, nes naudingiau, kad imtų kuo daugiau paskolų, kiti gali formuoti nuomonę, kad bus krizė ir kils palūkanos parduodant NT ar pan. Tiek vieniems, tiek kitiems yra naudinga vienokia ar kitokia nuomonė. Todėl vertinti reikia labai atsakingai.
2017 gale, 2018 metais manau turėtų paaiškėti ar lietuviai susitvarkys su tokia gausybe paimtų paskolų. Taip pat pasimatys BREXIT bei kitų svarbių EU įtaka ekonomikai, taip pat ir palūkanų pokyčiai.
Sveiki, šiuo metu yra situacija, kuomet bankai minusinį Euribor prilygina 0, riziką įvertina taikant 5% (krizės metu) palūkanas. Ar įmanoma sutartyje su banku nustatyti, sakykime, lubas Euriborui 7%, kuomet pakilus aukščiau būtų prilyginta 7? Bankas turėtu neprieštarauti pats riziką vertindamas su 5%. Kitas klausimas, ar galite pasamprotauti, kokią ekonominę situaciją turi susidaryti, kad euribor pakiltų virš 7 %? Kokią įtaką turėtų Britanijos pasitraukimas iš ES? Taip pat pokyčiai vedantys ES į krizę, iširimą, ar paties euro žlugimas?
Jonai, dėkui už klausimus. Lubų nustatymui bankai yra parengę palūkanų fiksavimą ilgam laikotarpiui, tad fiksuoti palūkanas 10 metų būtų tinkamas variantas. Dėl būsto paskolų EURIBOR lubų nustatymo esant kintamoms palūkanoms - manau, kad nebus įmanoma. Kandangi jeigu EURIBOR taptų 7% ar daugiau, bankui pinigų kaina taip pat išaugtų ir bankui paskola taptų ne tokia pelninga, o bankas juk yra komercinė įstaiga ir nori uždirbti.
Dėl ateities sunku kažką konkrečiai komentuoti. EURIBOR dabar krenta dėl Europos centrinio banko vykdomos kiekybinio skatinimo politikos. Tad EURIBOR turėtų kilti tuomet, kai bankų sistema sugebės greitai įsisavinti pinigus, kuriuos ECB „įpūtė” į tarpbankinę rinką. Spekuliacijos dėl Britanijos pasitraukimo vienaip ar kitaip įtakos finansų, valiutų rinkas, ekonomiką. EURIBOR pokytis sunkiai prognozuojamas dalykas ir labai priklausys nuo kompleksinių tuo metu būsiančių faktorių.
