Deklaruota vieta
laba diena norejau paklaust, mano zmona mire ir ji buvo buto savininke,bet ji neparase ar dovonojo buto ir nera tastamento, ka tuo atveju daryti.
Jeigu Jūsų žmona buvo buto savininkė ir nepaliko testamento ar dovanojimo sutarties, turtas pereina paveldėjimui pagal įstatymą. Tai reiškia, kad paveldėtojais laikomi pirmos eilės įpėdiniai – sutuoktinis ir vaikai (jeigu jų nėra – tėvai, vėliau kiti artimi giminaičiai).
Ką reikia daryti:
- Per 3 mėnesius nuo mirties dienos kreiptis į notarą pagal paskutinę žmonos deklaruotą gyvenamąją vietą ir pateikti pareiškimą dėl paveldėjimo.
- Notaras pradės paveldėjimo bylą ir nustatys, kas yra įpėdiniai.
- Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, galima registruoti nuosavybės teisę Registrų centre.
Nelaukite – jei praleisite 3 mėnesių terminą, paveldėjimą priimti bus sudėtingiau (reikės teismo sprendimo). Jei turite klausimų dėl dalybų su kitais įpėdiniais, rekomenduojama pasikonsultuoti su notaru ar teisininku.
Sveiki, tėtis su drauge gyveno jos bute 20 m. Buvo ten deklaruota gyvenamoji vieta,nesusituokę. Pamenėsiui abu mirė. Giminių iš jo draugės nėra. Kam atiteks butas? Valstybei?
Jeigu butas buvo registruotas Jūsų tėčio draugės vardu, tai teisiškai jis priklausė tik jai, nepaisant to, kad kartu gyveno 20 metų. Kadangi jie nebuvo susituokę, Jūsų tėtis neturėjo paveldėjimo teisės į jos turtą.
Kas vyksta toliau:
- Paveldėtojais laikomi jos artimiausi giminaičiai (vaikai, tėvai, broliai, seserys ir pan.).
- Jei giminaičių nėra, visas turtas pereina valstybei.
- Jūsų tėtis, deja, tokiu atveju teisių į jos butą neturėjo, todėl ir jo paveldėtojai (Jūs) taip pat jų neįgyja.
Jei tikrai nėra jokių draugės giminių, butas pereis Lietuvos valstybei.
Sveiki, gyvenu Australijoje, iš Lietuvos esu išsideklaravęs. Turiu stabilu darbą, geras pajamas, norėčiau Lietuvoje įsigyti nekilnojamo turto perkant su paskola, ar yra banku kurie suteiktų paskolą? Teko kalbėtis su dvejais, vieni pasakė ne, kiti pasakė duos, bet poto pakeitė nuomone nes pajamos gaunamos ne eurais. Ačiū
Lietuvos bankai gali suteikti būsto paskolą užsienyje gyvenantiems asmenims, tačiau sąlygos yra griežtesnės, ypač kai pajamos gaunamos ne eurais.
Svarbu:
- Valiuta – jei gaunate pajamas Australijos doleriais (AUD), bankai mato valiutos svyravimo riziką. Dėl to jie gali atsisakyti arba reikalauti didesnio pradinio įnašo (dažnai 30 % ar daugiau).
- Deklaruota gyvenamoji vieta – tai, kad esate išsideklaravęs iš Lietuvos, nėra kliūtis, bet bankui reikės papildomų dokumentų dėl rezidencijos.
- Dokumentai – privalėsite pateikti darbo sutartį, atlyginimo išrašus ir oficialius banko sąskaitų išrašus, kad įrodytumėte pajamų stabilumą.
- Praktika – vieni bankai iš karto atmeta paraiškas su ne eurais gaunamomis pajamomis, kiti svarsto individualiai. Dažnai palankiau į tokius atvejus žiūri kredito unijos arba tarpininkai (brokeriai).
Paskolą gauti gyvenant Australijoje galima, bet daug kas priklauso nuo banko politikos. Reikėtų kreiptis į kelis bankus ir kredito unijas arba naudotis paskolų brokerių pagalba.
Situacija: sutuoktiniai skiriasi abipusius sutarimu (civilinė byla svarstoma teisme) ir numato parduoti jiems priklausantį namą, kuris yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas. Nepilnametis vaikas (17 m.) kartu su mama kelis pastaruosius metus savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ne šeimai priklausančiame name, bet kitu adresu (ne šeimai priklausančiame bute). KLAUSIMAS: Ar tokiu atveju, jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra deklaruota šeimai priklausančiame nekilnojamame turte, reikalingas teismo leidimas parduoti šeimai priklausantį namą? Jei taip, ar teikiant teismui prašymą, kaip dokumentą, įrodantį, jog nepilnametis vaikas turės gyvenamąją vietą, pakanka pateikti būsto, kuriame vaikas su mama jau kurį laiką yra deklaruoti, savininko sutikimą ir toliau gyventi nurodytame nekilnojamame turte? Kaip toks sutikimas turėtų būti įformintas? Ačiū.
Laba diena, noriu pasiteirauti dėl GPMĮ 17 str. 1d. 54 punkto. "Nereikia mokėti GPM pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui." Kas šioje vietoje traktuojama, kaip pajamos? Jei turtą pardaviau už 80 000, o sekantį nusipirkau už 10 000 viskas gerai, ar reikia panaudoti visus 80 000? Ačiū.
Pirkau butą už 100.000eur (iš jų 40.000eur banko paskola). Parduodu uz 150.000eur (paskolos likutis 15.000eur). Butas neišlaikytas 10m ir nėra deklaruota vieta. Nuo kurios sumos bus mokamas GPM: 1) 150.000-100.000=50.000 2) 150.000-100.000=50.000, 50.000-15.000=35.000 nes paskolos likutis sumokamas bankui, todėl realus pelnas tėra 35.000
Rolandai, dėkui už klausimą. Mokėsite mokesčius nuo 50 tūkst. eurų. Beje, ne taip šiek tiek pelną skaičiuojate. Palūkanos yra Jūsų papildomos išlaidos virš įsigijimo kainos 100tūkst., bet palūkanos neįsiskaičiuoja į įsigijimo kainą. Todėl imsite tik pirkimo ir pardavimo kainas.
Citata iš VMI:
Visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.
Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.
Laba diena, Esu našlaitė ir noriu paklausti dėl 20% būsto paramos, kur apmoka valstybė. Žinau, kad pirmiausia reikia kreiptis į savo miestą, kur esu deklaravus savo gyvenamąją vietą. Klausimai būtų tokie: Jei mano deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytus, ar galiu ieškotis būsto paramai gauti Vilniuje? Ar šitas visas procesas dėl būsto paramos yra ilgas procesas? Ta prasme, ar reikia laukti kažkiek laiko eilėje, norint greičiau įsigyti būstą. Kiek maždaug visa tai užtrunka?
Laura, dėkui už klausimą. Reikia kreiptis į savivaldybę, kurioje esate deklaravusi savo gyvenamąją vietą - t.y. Alytus, o su gauta pažyma galėsite pirkti būstą visoje Lietuvoje. Proceso trukmė sunkiai prognozuojama, reikia kreiptis ir bus aišku. Gali būti eilė, gali būti pinigų trūkumas ir teks laukti kol vyriausybė papildys paramos pinigus ir pan.
Su žmona turime naujagimį ir butą su paskola. Esame pirkimo procese įsigyti antrą butą (taip pat su paskola iš banko) Klausimas ar pirmas butas, kuris yra įkeistas bankui yra šeimos turtas ir ar tokiu atveju nereikia teismo leidimo įsigijant antrą butą? Pirmajame visi šeimos nariai yra deklaruoti.
Dėkui už klausimą. Teismo leidimas parduodant nekilnojamąjį turtą bus būtinas tada, kai norima parduoti vienintelį turimą šeimos turtą (šeimos gyvenamoji patalpa, būstas, kuriame faktiškai šeima gyvena, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem pareiškėjams).
Planuojame parduoti namą jo neišlaikę 10 metų už didesnę kainą, vyras tame name registruotas 2 metus. Ar galios lengvata dėl mokesčio valstybei jeigu jame tik jis vienas registruotas, o ne visa šeima?
Neišlaikę turto 10 metų ir pardavę už daugiau, turėsite susimokėti mokesčius, bet yra išimčių.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyti šie atvejai, kada nereikia mokėti pajamų mokesčio pardavus nekilnojamąjį turtą:
- Jei turtas įsigytas ar paveldėtas prieš 10 metų. (GPMĮ 17 str. 1d. 28 punktas)
- jei parduodamas turtas už mažesnę kainą, nei buvo įsigjimo kaina (vertė)
- Jeigu pastaruosius 2 metus čia buvo jūsų deklaruota gyvenamoji vieta (taikoma tik parduodant butus, gyv. namus) (GPMĮ 17 str. 1d. 53 punktas)
- Jeigu parduodamame būste esate deklaravę savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo nusipirksite ir deklaruosite savo gyvenamąją vietą kitame būste, mokesčių už būsto pardavimą mokėti taip pat nereiks (taikoma tik parduodant butus, gyv. namus) (GPMĮ 17 str. 1d. 54 punktas).
Reikėtų pasitikslinti su VMI dėl lengvatos, kas savininkas ir pirkėjas buvo, bet turėtų galioti.
Laba diena. Domina parama pirmajam būstui regionuose. Statome namą, jau yra pastatyta "dežutė", dabar norėtume kreiptis į banką dėl paskolos. Esame jauna šeimą, turime du vaikus. Esamas turtas (sklypas "dežutė") įvertintas 95000€, norėtume gauti apie 70000€-80000€ paskolą kad pilnai baigti statybas. Klausimas toks, į kuria savivaldybę reikia kreiptis į tą kurioje statome namą ar į ta kurioje dabar deklaruota gyvenamoji vieta? Abi savivaldybės yra skirtingose Lietuvos vietose. Kiek procentų nuo paskolos sumos galime tikėtis subsidijos? Ir kokiu principu yra mokama subsidija statant namą? Kokia yra žingsnių seka norint gauti paskolą su valstybės parama?
Renata, dėkui už klausimą. Turite kreiptis į tą savivaldybę, kurioje statote namą. Dėl pažymos taip pat galite kreiptis ir internetu www.spis.lt. Taip pat, žemiau pateikiu pagrindinę informaciją dėl paskatos regionuose.
Kadangi ši finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui ne tik pirkti, bet ir statyti, primename pagrindinius dalykus, kuriuos turi žinoti jaunos šeimos, pretenduojančios į valstybės subsidiją ir norinčios statyti namą:
- Namo statyba turėtų būti pradedama turint savų lėšų.
Tai reiškia: namo statymas yra vertinamas kaip rizikingesnis pasirinkimas nei namo arba buto pirkimas. Jauna šeima pirmiausia pati turi įsivertinti, ar ji yra pajėgi šiam veiksmui skirti daug laiko, finansų ir gebėti nusimatyti bei suvaldyti visas galimas su tuo susijusias rizikas. Namo statyba negali būti skubotas sprendimas. - Ketinamos įsigyti nuosavybės adresas gali būti keičiamas iki tol, kol savivaldybėje suformuojama pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į subsidiją. Pakeitus adresą, eilė neprarandama.
Tai reiškia: jeigu šeima nusimato tam tikrą nuosavybę, bet savininkas ją parduoda kitai šeimai arba iš viso nusprendžia nebeparduoti, į valstybės subsidiją pretenduojanti jauna šeima gali susirasti kitą nuosavybę ir jai tereikės pakeisti nuosavybės adresą. - Terminai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos suformavimo šeima turi susisiekti su kredito davėju, o tuomet per 2 mėnesius įvyksta derybos bei kredito sutarties pasirašymas.
Tai reiškia: jeigu vienas šeimos narys serga, tikėtina, susisiekti su kredito davėju ir susitarti dėl susitikimo gali kitas jaunos šeimos narys. Taip pat galima oficialiai įgalioti kitą asmenį, kad jis atstovautų jaunos šeimos interesams ir susisiektų su kredito davėju. - Pradinis įnašas arba kito turto įkeitimas. Net ir įgijusi teisę į valstybės subsidiją, jauna šeima dėl kredito kreipiasi į banką arba kredito uniją. Kredito davėjas vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingo skolinimosi nuostatais paprastai už suteikiamą kreditą prašo pradinio įnašo ir/ar turto įkeitimo.
Tai reiškia: suteikdami būsto kreditus jaunoms šeimoms kredito davėjai atsižvelgia į tai, kad paskolos gavėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis paprastai turi sudaryti ne mažiau 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, bet gali būti ir didesnis. Laidavimas negalimas arba galimas tik išskirtiniais atvejais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad kredito davėjas gali paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad statybos bus užbaigtos sutartu laiku: tai gali būti suderintas projektas ir statybų leidimas, rangos sutartis, namo statybų ir jo įrengimo sąmata. Esant rizikai, kad statybos nebus baigtos laiku, kredito davėjas gali prašyti didesnio pradinio įnašo, pavyzdžiui, 30 proc.
Svarbu tai, kad kredito įstaigoje pirmiausia vertinamos jaunos šeimos pajamos ir turimos nuosavos lėšos, kurios gali būti skiriamos namo statyboms. Turto įkeitimas – tai antras žingsnis prašant kredito namo statyboms.
Kiekvieną individualaus namo statybų finansavimo projektą kredito davėjas vertina individualiai – analizuoja šeimos kredito istoriją, pajamų tvarumą, patį projektą – ir priima sprendimą, ar suteikti prašomą kreditą ir kokiomis sąlygomis. - Darbams galima samdyti rangovą arba atlikti juos patiems. Teisę į valstybės subsidiją įgijusi jauna šeima, kuri nori būstą regione statytis, gali samdyti arba rangovą, arba atlikti darbus savo jėgomis. Teisės aktai, reguliuojantys finansinę paskatą, tai leidžia. Statybos turi būti baigtos su kredito davėju sutartu laiku. Tačiau skirtingi kredito davėjai pirmenybę gali teikti namo statyboms sudarius rangos sutartį.
- Subsidija išmokama tik pabaigus namo statybas per sutartą su kredito davėju laikotarpį (įprastai 1-2 metus). Tokia taisyklė priimta, siekiant užkirsti kelią netikslingam valstybės lėšų naudojimui ir užtikrinti, kad subsidiją gavusi šeima pastatytame name galėtų gyventi.
- Pirmojo būsto programa yra patvirtinta 2018–2021 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jaunos šeimos turi laiko apsvarstyti, kokio būsto norėtų, kuriame regione palankiau įsikurti, ar patogiau būstą pirkti ar statytis.
