Sutuoktiniai
Aš noriu pildyti prašymą (PRAŠYMAS SUTEIKTI PARAMĄ BŪSTUI ĮSIGYTI (gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją)) siekiant gauti 30 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, nes mano šeimoje yra neįgalus asmuo. Ar gaučiau tokią subsidiją, jei neįgalus asmuo su manimi negyvena, teikiu prašymą kaip vienas gyvenantis asmuo, nors gyvenu su sužadėtiniu ir imtume paskolą kaip bendraskoliai?
Subsidijos suteikimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos, todėl šiuo atveju svarbu atskirti „šeimos“ sąvoką.
Kas laikoma šeima – pagal paramos būstui įstatymą, šeima yra kartu gyvenantys asmenys (sutuoktiniai, sugyventiniai, jų vaikai, globojami vaikai). Jei neįgalus asmuo gyvena atskirai, jis nėra įskaičiuojamas į Jūsų šeimos sudėtį.
Subsidija dėl neįgalumo – 30 % subsidija skiriama, kai šeimoje gyvena neįgalus asmuo. Jei jis su Jumis negyvena, tokios subsidijos gauti negalėsite.
Jūsų atvejis – prašymą teikiate kaip vienas gyvenantis asmuo, o paskolą imtumėte su sužadėtiniu kaip bendraskoliai. Tokiu atveju bankas ir savivaldybė vertins tik Jus abu, o atskirai gyvenantis neįgalus giminaitis į subsidijos sąlygas neįeina.
Kitos galimos subsidijos – jei atitiktumėte kitus kriterijus (pavyzdžiui, pirmas būstas iki 36 metų, vaikai), galėtumėte pretenduoti į kitą subsidijos formą.
30 % subsidijos už neįgalų šeimos narį negautumėte, jei jis su Jumis negyvena. Subsidija taikoma tik tuo atveju, jei neįgalusis yra Jūsų šeimos narys pagal gyvenamąją vietą.
Sveiki. Brolis (nevedęs) nori imti paskolą butui. Kad gautų didesnę sumą, aš sesuo sutinku būti bendrasavininke. Ar mano vyras taip pat bus įtrauktas ar galiu aš viena "figūruoti"?
Jeigu sutinkate tapti bendrasavininke kartu su broliu, svarbu atkreipti dėmesį į šeimyninę padėtį:
Jūsų statusas – kaip sesuo, galite tapti bendrasavininke ir bendraskole paskolos sutartyje.
Santuoka – jeigu esate ištekėjusi, dauguma bankų reikalauja, kad sutuoktinis taip pat pasirašytų paskolos sutartį (ar bent jau duotų notarinį sutikimą). Tai daroma dėl to, kad pagal įstatymą sutuoktinių turtas paprastai laikomas bendru, nebent turite povedybinę sutartį.
Galimybė figūruoti vienai – jei turite povedybinę sutartį, kurioje aiškiai numatyta, kad Jūsų asmeniniai įsipareigojimai nesusiję su vyru, tada galite būti įtraukta tik Jūs. Jei tokios sutarties nėra, vyras bus laikomas kartu atsakingu ir turės būti įtrauktas.
Praktika – bankai stengiasi užtikrinti, kad paskolos gavėjų sutuoktiniai žinotų apie finansinius įsipareigojimus, todėl dažniausiai jų įtraukimas yra neišvengiamas.
Viena galite figūruoti tik tuo atveju, jei su vyru turite povedybinę sutartį dėl turto atskirumo. Jei tokios sutarties nėra, Jūsų vyras taip pat bus įtrauktas į paskolos procesą.
Sveiki, esu pasiėmęs būsto paskolą prieš susituokiant ant savęs. Noriu refinansuoti būsto paskolą, ar refinansuota paskola automatiškai taps bendru turtu ar įmanoma refinansuoti tik ant savęs kaip asmens net ir susituokus?
Pagal Lietuvos įstatymus, santuokoje įgytas turtas dažniausiai laikomas bendru sutuoktinių turtu, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas. Tačiau yra keli niuansai:
- Iki santuokos įsigytas turtas – jei būsto paskola buvo paimta ir turtas įsigytas dar prieš santuoką, jis išlieka Jūsų asmeninis turtas.
- Refinansavimas – pats refinansavimas nelaikomas nauju turto įsigijimu, todėl teisiškai būstas gali likti Jūsų asmeninis, jei refinansuojant neįtraukiamas sutuoktinis.
- Banko pozicija – bankai dažnai pageidauja, kad sutuoktiniai būtų bendraskoliai, nes taip mažinama rizika. Net jei būstas buvo įsigytas iki santuokos, bankas gali prašyti, kad žmona (ar vyras) prisijungtų prie sutarties.
- Galimybės – refinansuoti tik savo vardu teoriškai įmanoma, bet praktikoje priklauso nuo banko. Jei Jūsų pajamos pakankamos, kai kurie bankai sutiks refinansuoti tik ant Jūsų.
Refinansuojant paskolą po santuokos, būstas nebūtinai tampa bendru turtu, bet daug kas priklauso nuo banko reikalavimų. Jei norite išlaikyti turtą tik savo vardu, verta apie tai iš anksto informuoti banką ir pasitikrinti, ar jis sutiks refinansuoti be sutuoktinio įtraukimo.
Laba diena, Situacija tokia. Mano draugas gyvendamas santuokoje pasiėmė būsto paskolą. Per skyrybas jis visą paskolą prisiėmė sau ir ją jis moka vienas. O komunalius mokeščius priteisė abiem , bet jo žmona jų nemoka. Užviską jis moka vienas. Vaikams moka išlaikymą, nors vaikams po 20m ir šiuo metu gyvena pas tėvą , tame bute kurį įsigyjo santuokoje. Klausimas: Ar ex žmona turi teisę į tą butą užeiti kada nori? Ir jei tą butą sugalvotų parduoti ar reikia jos sutikimo jei ji nevykdo savo įsipareigojimų?
Jūsų draugo situacija yra gana sudėtinga, nes ji susijusi su nekilnojamojo turto nuosavybės ir skyrybų teisiniais klausimais.
Dėl eksžmonos teisės įeiti į butą bet kada – tai priklauso nuo to, kaip buvo nuspręsta dėl būsto nuosavybės skyrybų metu. Jei būstas buvo priskirtas jūsų draugui, o eksžmona neturi teisinio pagrindo lankyti būstą, ji neturi teisės įeiti į butą be jo sutikimo. Jei būsto nuosavybė nėra aiškiai nustatyta ar ji tebėra bendra, situacija gali būti sudėtingesnė.
Dėl būsto pardavimo – jei būstas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, pardavimui reikės abiejų sutuoktinių sutikimo, nepriklausomai nuo to, kas moka paskolą ar komunalinius mokesčius. Tai reiškia, kad jūsų draugas negalės parduoti būsto be eksžmonos sutikimo.
Dėl komunalinių mokesčių mokėjimo – nors teismas gali nustatyti, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už komunalinius mokesčius, praktiškai tai, kad jūsų draugas moka visus mokesčius, neturėtų automatiškai suteikti eksžmonai teisės į būstą.
Svarbu, kad jūsų draugas pasitartų su teisininku, specializuojančiu skyrybų ir nekilnojamojo turto teisėje, kad gautų patikimą teisinį patarimą ir išsiaiškintų savo teises bei galimybes šioje situacijoje. Profesionalus teisininkas gali padėti išaiškinti būsto nuosavybės teises ir padėti spręsti bet kokius kilusius nesklandumus.
Sveiki. Su draugu esam nesusituokę ir turim labai didelę būsto paskolą,kurią katik pasiėmėm. Aš esu bendraskolė. Aš į jo sąskaitą pervedu pinigus už paskolą savo dalį ir mokam per puse. Tačiau bankas pasiima tik iš jo sąskaitos pinigus. Išsigandau,kas būtų skyrybų atveju, jeigu įmokos darytos tik jo vardu, o mano vardas figuruoja tik sutartyje, tačiau tiesiogiai jokių įmokų bankui nedarau, nes bankas teigia, jog iš dviejų sądkaitų įmokų atlikti negalima ir aš lieku tik bendraskolė.
Sveiki,
taip, jūs esate visiškai atsakinga bendraskolė, net jei įmokas bankui techniškai moka tik jūsų draugas iš savo sąskaitos. Tai reiškia, kad pagal įstatymą jūs abu esate solidariai atsakingi už visą paskolos sumą – bankui nesvarbu, kas realiai perveda pinigus.
Tačiau skyrybų ar išsiskyrimo atveju situacija gali būti problemiška:
- Jei būstas įregistruotas abiejų vardu, jūs išliekate bendrasavininkė, net jei įmokos ėjo per jo sąskaitą.
- Jei turtas registruotas tik jo vardu, nors esate bendraskolė, turtinių teisių į būstą gali neturėti – tik prievolę bankui. Tokiu atveju būtų galima reikalauti kompensacijos už jūsų įmokų dalį – bet tai reikėtų įrodyti dokumentais.
Jei nesate sutuoktiniai, rekomenduojama sudaryti notarinę sutartį dėl turto ir paskolos mokėjimo proporcijų, kad ateityje būtų aišku, kokia dalis jums priklauso.
Sveiki, domina tokia situacija nežinau ir nei ką daryti pradedu panikuoti ir nervinuos. Žodžiu aš su vyru esame 5 metai santuokoje ir jis paėmė paskola be mano žinios ir be mano sutikimo. Ir davė jam paskola 5000. Žodžiu jis nemokėjo ir po 6 mėnesius atėjo man email 10500 tipo anstoliai? Tai kaip suprasti? Skambinau antstoliams klausiau šitą situaciją iš kur tiek suma, nei aš mačiau, nei sutikimo nei parašų. Tai kaip suprasti? Atsakė anstoliai, sako nieko nežinau čia ka iš banko mums atsiuntė ta ir mes areštuojame, sake kad tipo kreiptis į bankas. O deja prieš puse metu dar buvo 5 850 kažkiek kreipiau į sb lizingas konsultacija ir pradėjau piktumais kalbėti kur mano sutikimo ir kokio turit teisės duoti paskola vyrui? Ta atsakė asmeninis paskola ėmė, bet jiems sakiau jis nevienas bet esu ir aš. Nes mes gi santuoka, būčiau žinojusi ir sutikimo davius būčiau mokėjus nuo pradžių. Okay, sulaukiau anstoliai, o turtas tai ne asmeniniai tai bendras sutuoktiniai. Ir plius iš 5000 per 6 mėnesius jau 10500? Čia normalu tiek palūkanos? Ir be mano sutikimo, ar man kažkas pavyks kovoti su banku, kad kompensuoti už tai be mano sutikimo ? Nes kai pati bandžiau paiimti asmeninė paskola, reikalavo vyro sutikimo bet čia iš kitos paskolos, va čia tai atsakingai daro.
Sveiki, jeigu paskola buvo paimta vyro vardu asmeniškai, bankas neturi pareigos gauti jūsų sutikimo, net jei esate susituokę. Tokiu atveju už skolą atsako tik jis, o ne jūs, nebent paskola buvo bendra arba panaudota šeimos turtui. Dėl padidėjusios sumos (palūkanos, delspinigiai, išieškojimo mokesčiai) galite pateikti skundą bankui raštu, o jei manote, kad buvo pažeistos teisės – kreiptis į Lietuvos banko priežiūros tarnybą ar vartotojų teisių centrą.
Sveiki, taip, asmeninę vartojimo paskolą galima imti be sutuoktinio sutikimo. Tačiau būsto paskolai ar didesniems įsipareigojimams, kai įkeičiamas bendras turtas ar kyla rizika bendrai šeimos nuosavybei, reikia abiejų sutuoktinių sutikimo. Bankas tai vertina pagal paskolos tipą ir sumą.
Laba diena norėtume imti paskola pirmam būstui .Esame šeima trijų asmenų Man 39 metai vyrui 33 ir vaikas ar mes pretenduotume į kokia lengvatą .Ačiū už atsakymą
Sveiki, pagal galiojančią tvarką subsidiją gali gauti tik jaunos šeimos, kur abu sutuoktiniai yra iki 35 metų. Kadangi vienam iš jūsų daugiau nei 35, į paramą nebepretenduosite.
Situacija: sutuoktiniai skiriasi abipusius sutarimu (civilinė byla svarstoma teisme) ir numato parduoti jiems priklausantį namą, kuris yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas. Nepilnametis vaikas (17 m.) kartu su mama kelis pastaruosius metus savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ne šeimai priklausančiame name, bet kitu adresu (ne šeimai priklausančiame bute). KLAUSIMAS: Ar tokiu atveju, jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nėra deklaruota šeimai priklausančiame nekilnojamame turte, reikalingas teismo leidimas parduoti šeimai priklausantį namą? Jei taip, ar teikiant teismui prašymą, kaip dokumentą, įrodantį, jog nepilnametis vaikas turės gyvenamąją vietą, pakanka pateikti būsto, kuriame vaikas su mama jau kurį laiką yra deklaruoti, savininko sutikimą ir toliau gyventi nurodytame nekilnojamame turte? Kaip toks sutikimas turėtų būti įformintas? Ačiū.
Sveiki, 2017 metai mes kaip jauna šeima (be vaikų) gavome iš valstybės paramą būstui (esu našlaitis ir turiu neįgalumą-tai buvo vienas iš paramos suteikimo punktų) Įsigijome butą Kauno mieste. Dabar šeima pagausėjo (1 vaikas) įsigaliojus naujam teisės aktui (būstui regioniuose) ir atsiradus šiam punktui: Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai, registruoti partneriai arba vienas vaikus auginantis asmuo iki 36-erių. Ar mes galime pretenduoti į šią subsidiją? Ar čia visiškai nesusiję dalykai? Dėkoju iš anksto.
